Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiosios J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo J. K. administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (toliau – Institucija) (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo R. S. 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 201173341341 J. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje, padarymą buvo nubausta administracine nuobauda – 38 Eur dydžio bauda. J. K. nubausta už tai, kad 2019 m. rugsėjo 29 d. apie 12.00 val. valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), išardė dalį tvoros, kuri priklauso ir bendraturtei J. G., be jos sutikimo, t. y. vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo, nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos.

4. Atsiliepimų į J. G. apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

J. G. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė siekia, kad pirmosios instancijos nutarimas būtų panaikintas ir administracinėn atsakomybėn patraukta J. K. būtų nubausta administracine tvarka už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, padarymą bei priteista turtinė žala. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, šiais klausimais ir pasisako.

6. ANK 518 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Ši norma yra blanketinė – nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau teismas konstatuoja, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).

7. Nagrinėjamu atveju J. K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį buvo patraukta už tai, kad išardė dalį tvoros, kuri priklauso ir bendraturtei J. G., ir tai padarė be jos sutikimo, nesilaikant CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinio nusižengimo byloje esančio nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, J. K. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), o J. G. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 76). Taip pat, remiantis prie administracinio nusižengimo prijungta ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, J. K. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokia pati dalis kitų statinių, o J. G. - (duomenys neskelbtini) pastato (duomenys neskelbtini) ir kitų statinių (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1 t., b. l. 18-194). Tačiau paminėtina tai, kad prie kitų inžinerinių statinių priskirti kiemo statiniai – kiemo aikštelė ir tvora buvo iš Nekilnojamojo turto registro yra išregistruota ir tai buvo padaryta pačios apeliantės J. G. 2019 m. spalio 10 d. prašymu (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 2 t., b. l. 37-40), prie kurio buvo pateikta ir 2019 m. rugsėjo 25 d. kadastrinių matavimų byla (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1 t., b. l. 108-125). Iš to seka, kad išregistravusi senąją tiek pačiai J. G., tiek ir J. K. nuosavybės teise priklausančią tvorą, J. G. atliko kadastrinius matavimus jau naujai pastatytai tvorai. Byloje taip pat nustatyta ir tai, kad J. G. kreipėsi ir dėl naujai pastatytos tvoros įregistravimo, tačiau jos prašymas buvo atmestas nesant bendrasavininkės J. K. sutikimo. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio plano-schemos matyti, jog J. K. priklauso žemės sklypo dalis, pažymėta Nr. 7 bei J. G. priklausanti žemės sklypo dalis Nr. 8. Kaip matyti, iš gyvenamojo namo, pažymėto Nr. 2, J. K. į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą gali patekti tik per J. G. priklausantį žemės sklypą, kuris, be kita ko, aptvertas tvora, pažymėta Nr. 6. Kitas patekimas į žemės sklypą galimas tik per vartus, pažymėtus Nr. 5, kurie pastatyti J. G. nuosavybės teise priklausančiame žemes sklype. Šiuo atveju pažymėtina, kad J. G. be J. K. sutikimo pastatyta tvora juosia ir J. K. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu J. K. parodė, kad į sklypą yra vienas įvažiavimas ir jis yra įrengtas bendrasavininko žemės sklype. O ji nusprendė įvažiavimą, aikštelę automobiliui ir vietą konteineriui įsirengti savo sklypo dalyje, todėl nuėmė tvoros dalį (1 t., b. l. 151-154). Apeliantė J. G. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių J. K. leidimą statyti tvorą. Apeliantė, veikdama išimtinai savo interesais, be bendrasavininkės sutikimo, kreipėsi dėl buvusios tvoros išregistravimo ir naujos tvoros įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Taigi teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. K. dėl apeliantės pastatytos tvoros negalėjo naudotis jai priklausančia sklypo dalimi ir dėl to buvo pažeistos jos kaip savininkės teisės. Apeliantė savo skunde nurodo, kad bet kokie savavališki bendros tvoros konstrukcijų griovimo ar pasisavinimo darbai yra prilyginami savavaldžiavimui ir atitinka ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau šiuo atveju tai prieštarauja pačios apeliantės veiksmams. Kadangi naują tvorą ji pastatė be bendrasavininkės sutikimo, jos priklausomybė, ką teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nėra nustatyta, todėl ji negali būti laikoma bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu ir dėl šios priežasties J. K. atžvilgiu negali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 518 straipsnį. Apibendrinus tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tarp J. K. ir J. G. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas dėl tvoros priklausomybės ir disponavimo ja spręstinas civilinio proceso tvarka.

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tas pats pasakytina ir dėl J. G. prašymo atlyginti turtinę žalą bei priteisti proceso išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog ginčas spręstinas civilinio proceso tvarka, klausimas dėl turtinės žalos priteisimo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nenagrinėtinas. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad skundą pateikusi apeliantė patyrė finansinius nuostolius, tačiau pažymėtina ir tai, kad nuosavybės teisių pažeidimas nėra galimas, jeigu jį sąlygojo paties savininko veiksmai. Teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus). Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčo objektu tapusią tvorą pakeitė be kito bendraturčio sutikimo, jos taisymo darbus taip pat atliko nepasitarusi su kita bendraturte J. K., o vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir, kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba, dėl kurių nėra priimtas administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Tačiau sprendžiant klausimą dėl tvoros priklausomybės nustatymo, klausimas dėl J. G. patirtų išlaidų taip pat spręstinas civilinio proceso tvarka.

9. Skundu aukštesniajam teismui apeliantė teigia, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo padaryti pažeidimai, kurie daro pirmosios instancijos teismo nutarimą neteisėtu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka. ANK 624 straipsnyje numatyti skundui dėl ne teismo tvarka priimto administracinio nusižengimo byloje keliami reikalavimai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turi būti nurodyta: apylinkės teismo, kuriam skundas paduodamas, pavadinimas; administracinio nusižengimo byla, dėl kurios paduodamas skundas; skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje (jo dalies) esmė; nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo pagrindai ir motyvai; skundą paduodančio asmens prašymai, įskaitant asmens pageidavimą siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su J. K. skundu, konstatuoja, kad tam tikrų trūkumų iš tiesų nustatyta (pvz. skundu kreipiamasi ne į tą teismą), tačiau iš skundo turinio suprantama, ką J. K. skundė ir aiškiai nurodė, kodėl su skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo byloje nesutinka. Vien tai, kad skunde nenurodoma, jog skundžiamą nutarimą prašoma panaikinti, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Analizuojant J. K. skundo turinį matyti, jog ji nesutinka su administracinės teisenos pradėjimu, kadangi jos teigimu, tarp ginčo šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas panaikindamas Institucijos nutarimą.

10. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog skundžiamą nutarimą priėmęs pirmosios instancijos teismas pažeidė J. G. teisę turėti įgaliotą atstovą. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis ANK 585 straipsnio 1 dalimi, įgaliotu atstovu tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą gali būti advokatas, advokato pavedimu – advokato padėjėjas, taip pat aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą turintis asmuo tais atvejais, kai jis atstovauja savo artimiesiems giminaičiams (tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims, seneliams ir vaikaičiams) ar sutuoktiniui (sugyventiniui). To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad advokato įgaliojimai patvirtinami advokatų kontoros išduodamu orderiu, kito įgalioto atstovo įgaliojimai – notaro patvirtintu įgaliojimu arba pavedimo sutartimi. Įgalioto atstovo įgaliojimai gali būti patvirtinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar nukentėjusiojo pareiškimu bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu pateikus aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą patvirtinantį dokumentą ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ryšį patvirtinantį dokumentą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme vyko trys posėdžiai. Dviejuose iš jų apeliantė dalyvavo ir buvo aktyvi proceso šalis – pasisakė dėl J. K. advokato prašymų, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą bei prašymą dėl turtinės žalos priteisimo. Tuo pačiu pažymėtina, kad nei viename iš vykusių teismo posėdžių J. G. nebuvo atstovaujama įgaliotojo atstovo. Tačiau 2020 m. lapkričio 4 d. apeliantė pateikė prašymą dėl jos atstovavimo nurodydama, kad ją atstovaus sūnaus sugyventinė, turinti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Be to, 2020 m. lapkričio 5 d. buvo gautas kitas J. G. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi 2020 m. lapkričio 9 d. posėdyje negali dalyvauti jos advokatas. Nors skunde apeliantė teigia, kad jos prašymas pirmosios instancijos teisme nebuvo išspręstas, tačiau tokie skundo argumentai yra nepagrįsti. 2020 m. lapkričio 9 d. vykusio teismo posėdžio metu buvo pagarsinti J. G. prašymai, išklausyta kitų posėdyje dalyvaujančių šalių nuomonė ir protokoline nutartimi šie prašymai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Kaip jau buvo minėta, vadovaujantis ANK 585 straipsnio 1 dalimi įgaliotu atstovu tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą gali būti advokatas, advokato pavedimu – advokato padėjėjas, taip pat aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą turintis asmuo tais atvejais, kai jis atstovauja savo artimiesiems giminaičiams (tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims, seneliams ir vaikaičiams) ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė J. G. prašymą, kad ją atstovautų sūnaus sugyventinė, kadangi toks asmuo nelaikytinas artimu giminaičiu ANK 585 straipsnio 1 dalies prasme. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir J. G. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju, pateikdama prašymą atidėti bylos nagrinėjimą apeliantė nepateikė jos atstovavimą pagrindžiančių įrodymų, numatytų ANK 585 straipsnio 3 dalyje. Tuo pačiu pažymėtina, kad J. G. apie 2020 m. lapkričio 9 d. posėdį buvo žinoma, tačiau ji nenurodė jokios pateisinamos priežasties kodėl jame negali dalyvauti pati ir į teismo posėdį neatvyko. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, J. G. teisė dalyvauti procese, teikti įrodymus, paaiškinimus, užduoti klausimus ar pasisakyti baigiamosiose kalbose pirmosios instancijos teismo nebuvo suvaržytos, kadangi ji pati pasirinko teismo posėdyje nedalyvauti. Be to, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Todėl J. G. apeliacinio skundo argumentai yra atmetami kaip nepagrįsti.

11. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį nepakeistą ir J. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.