- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-07-13
- Bylos Nr.
- ATP-844-487/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-01279-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. K. įgalioto atstovo advokato E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimo, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 3000 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nubaustas už tai, kad R. K., būdamas UAB „LITS“ direktoriumi, neužtikrino, kad M. K. laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2011 m. rugsėjo 29 d. būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą darbo sutarties egzempliorių, darbo sutartį įregistravus darbo sutarčių registravimo žurnale, išdavus jam tapatybę patvirtinantį dokumentą ir nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą, M. K. dirbtas darbas atitiko darbo sutarties požymius, t.y. jis buvo atlygintinas, buvo dirbamas darbdavio naudai, paklūstant darbdavio nurodymams ir įmonės nustatytai darbo tvarkai, buvo dirbami darbdavio nurodyti darbai, dirbama darbdavio nustatytomis valandomis. Tokiais veiksmais R. K. pažeidė DK 99 str. 1 d. ir 2 d., 98 str. 1 d. 1 p., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 17.1 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. K. įgaliotas atstovas advokatas E. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas nukrypstant nuo Lietuvos Respublikos teismų suformuotos praktikos bei netinkamai aiškinant Lietuvos Respublikos teisės aktus, vadovaujantis nepagrįstomis Valstybinės darbo inspekcijos prielaidomis bei su UAB „LITS“ konfliktuojančių M. K. bei A. A. paaiškinimais.
Nurodo, kad tarp UAB „LITS“ ir M. K. sudarytos Kvalifikacijos tobulinimo paslaugų teikimo sutarties esmė buvo tobulinti įmonės darbuotojų kvalifikaciją, perduoti jiems iki tol įgytas kompetencijas, todėl natūralu, jog šios paslaugos buvo teikiamos įmonės biure, be to, UAB „LITS“ patalpose taip pat vykdavo UAB „TMD partners“ organizuojami mokymai, todėl tai, jog M. K. paslaugas teikė UAB „LITS“ patalpose, nepatvirtina darbo santykių tarp M. K. bei UAB „LITS“ buvimo. Taip pat nurodo, kad M. K. ir UAB „LITS“ nuo 2011 m. vasario 10 d. iki 2011 m. gegužės 10 d. siejo darbo santykiai ir dėl to M. K. buvo suteiktos atitinkamos priemonės, kurių nutrūkus darbo santykiams M. K. negrąžino, todėl UAB „LITS“ priklausančių daiktų buvimas pas M. K. nėra pagrindas pripažinti darbo santykių tarp M. K. ir UAB „LITS“ buvimą. Teismas taip pat nepagrįstai nustatė, kad šalis siejančius darbo santykius patvirtina M. K. dalyvavimas UAB „TMD partners“ organizuojamuose mokymuose, nes asmens dalyvavimas mokymuose, jo kvalifikacijos kėlimas nėra darbo santykių požymis, be to, M. K. mokymuose dalyvavo ne kaip bendrovės darbuotojas, o kaip darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo paslaugas UAB „LITS“ teikiantis asmuo, kuris siekiant tinkamai teikti paslaugas turėjo žinoti, kokiuose mokymuose dalyvauja jo konsultuojami darbuotojai ir ko jie papildomai yra mokomi. Priešingai nei nurodė teismas, M. K. nebuvo pavaldus UAB „LITS“ direktoriui ir savo veiksmų su juo nederino, liudytojai nurodė, jog M. K. į bendrovės UAB „LITS“ biurą ateidavo ir iš jo išeidavo kada panorėjęs, niekam neatsiskaitydavo, susitikimai, į kuriuos išeidavo M. K., nebūtinai buvo susiję su UAB „LITS“. Kadangi M. K. ir UAB „LITS“ siejo sutartiniai santykiai, todėl logiška, kad derinant paslaugų teikimo tvarką ir apimtį buvo susirašinėjama elektroniniu paštu, taip vyko paslaugų sutarties šalių bendradarbiavimas. UAB „LITS“ 2011 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis, kuriame M. K. darbo laikas baigtas žymėti darbo sutarties nutraukimo dieną, taip pat patvirtina, jog M. K. darbo grafiko niekas nekontroliavo, jis nebuvo įpareigotas laikytis bendrovės vidaus taisyklių.
Didžioji dauguma civilinių sutarčių yra atlygintinos, tarp šalių taip pat buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, kas savaime lėmė tarp šalių susiklosčiusių santykių atlygintinumą, be to, darbo santykiams konstatuoti būtina nustatyti išmokų periodiškumą, ko šioje situacijoje nėra. Pagal paslaugų sutarties 5.1 punktą užsakovas už vykdytojo suteiktas paslaugas sumoka grynais pinigais vykdytojui arba į vykdytojo nurodytą sąskaitą, t.y. sutartimi buvo nustatytas mokėjimas už galutinį rezultatą. Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kadangi M. K. atlygis buvo mokamas už suteiktą rezultatą, todėl šalis siejo ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai. Nė viena iš šalių neneigė pasirašytos sutarties egzistavimo, pats M. K. savo kreipimesi į Valstybinę darbo inspekciją vadovaujasi Kvalifikacijos tobulinimo paslaugų teikimo sutartimi ir reikalauja pagal šią sutartį jam priklausančio atlyginimo. Šalių sudaryta sutartis atitinka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse pateiktą paslaugų sutarties sampratą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.214 str. nustatyta, jog teisė gauti įvykdymą aprėpia teisę reikalauti ištaisyti ar pakeisti įvykdymą arba kitokiu būdu pašalinti įvykdymo trūkumus, M. K. beveik visą 2011 m. rugsėjo mėnesį stengėsi pašalinti savo teikiamų paslaugų trūkumus, M. K. turimo verslo liudijimo galiojimo pasibaigimas savaime nenutraukė šalis siejančių civilinių teisinių santykių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog „darbo sutartis yra viena iš pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo teisinių formų, tačiau darbas, kaip tam tikra veikla ar kūrimo procesas, gali būti panaudojamas ir kitomis teisinių santykių formomis, pavyzdžiui, sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas papildomai nurodė, jog įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. UAB „LITS“ bei M. K. pasirinkta bendradarbiavimo forma yra visiškai teisėta, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad darbo sutartis su M. K. buvo nutraukta siekiant paslėpti darbo santykius ir išvengti pajamų apmokestinimo, be to, darbo sutartis su M. K. buvo nutraukta ir Kvalifikacijos tobulinimo paslaugų teikimo sutartis pasirašyta buvo paties M. K. prašymu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino įrodymus ir nustatė, kad M. K. buvo suteikta darbo vieta, darbo priemonės (darbo stalas, kompiuteris, ryšio priemonės ir kt.), kas įrodo darbo santykių tarp šalių buvimą, be to, patalpų (darbo vietos) nuomos sutartis tarp UAB „LITS“ ir M. K. nebuvo pasirašytos. Taip pat nurodo, kad M. K., net nesant su juo sudarytos rašytinės sutarties, buvo įtrauktas į UAB „TMD partners“ organizuotų mokymų dalyvių sąrašus kartu su kitais įmonės darbuotojais ir juose dalyvavo, taip jis buvo prilygintas įmonės darbuotojui. Pats apeliantas teigia, kad M. K. darbo rezultatai netenkino, todėl nėra logiška su atleistu netinkančiu darbuotoju pasirašyti paslaugų teikimo sutartį, kad jis mokytų kitus darbuotojus. Byloje tiek liudininkų parodymais, tiek rašytiniais įrodymais įrodyta, kad M. K. buvo pavaldus UAB „LITS“ direktoriui, visą laiką dirbo vienam ūkio subjektui, dirbo ofise su konkrečia darbo dienos pradžia ir pabaiga, kaip ir kiti vadybininkai išeidavo į susitikimus su klientais, atsiskaitė už savo kaip vadybininko darbus. Paslaugų sutartis yra niekinė, nes ji nėra šalių pasirašyta, paslaugų sutarties galiojančia nedaro ir tai, jog kai kurie paslaugų priėmimo-perdavimo aktai yra pasirašyti. Dirbant pagal darbo sutartį ir laikotarpiu be jos M. K. buvo mokamas maždaug toks pat atlygis. M. K. darbas per visą darbo laikotarpį UAB „LITS“ buvo tas pats, turėjo visus esminius DK 93 str. nustatytus darbo sutarties požymius, skiriančius nuo kitų atlygintinų sutarčių, o verslo liudijimo įsigijimas bei paslaugų teikimo sutarties sudarymas buvo tikslas išvengti pajamų apmokestinimo, prisiimant palankesnį pajamų apmokestinimo režimą.
Motyvuojamoji dalis
R. K. įgalioto atstovo advokato E. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl apeliacinio skundo argumentai apeliacinės instancijos teismo nesaisto.
ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.
ATPK 35 straipsnyje yra numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai, šių terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1491/2007, N62-3503/2011 ir kt.).
ATPK 35 straipsnio 1 dalyje yra numatyta bendra taisyklė, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Toje pačioje dalyje yra nustatyti atskiri pažeidimai, už kuriuos administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.
ATPK 41³ straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, jo darymas tęsiasi tam tikrą laikotarpį. Administracinio teisės pažeidimo darymas R. K. inkriminuotas nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2011 m. rugsėjo 29 d., pažeidimas atlikus patikrinimą buvo nustatytas 2012 m. kovo 19 d., skundžiamas nutarimas buvo priimtas 2012 m. gegužės 15 d.
Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidimo padarymo metu ir pažeidimo nustatymo metu galiojo skirtingos ATPK 35 str. 1 d. redakcijos. Nuo 2012 m. sausio 1 d. galiojančioje ATPK 35 str. redakcijoje ATPK 41³ str. pažeidimas priskirtas prie pažeidimų, už kuriuos administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai, tačiau pažeidimo padarymo metu galiojusi straipsnio redakcija to nenumatė, todėl pagal pažeidimo padarymo metu galiojusią ATPK 35 str. 1 d. redakciją už ATPK 41³ str. pažeidimą administracinė nuobauda gali būti skiriama per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Kadangi R. K. galimai padarytas pažeidimas buvo nustatytas, kai jo darymas jau buvo pasibaigęs, todėl, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1520/2011), šešių mėnesių termino eiga skaičiuotina nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos. Įvertinus pažeidimo padarymo ir nustatymo metu buvusį teisinį reguliavimą pripažintina, kad pažeidimo padarymo metu galiojusi ATPK 35 str. 1 d. redakcija yra palankesnė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminai skaičiuotini pagal pažeidimo padarymo metu galiojusią ATPK 35 str. 1 d. redakciją.
R. K. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo paskutinė darymo diena yra 2011 m. rugsėjo 29 d., todėl šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas nuo šios dienos ir paskutinė diena administracinei nuobaudai skirti buvo 2012 m. kovo 29 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas būtų buvęs pratęstas, todėl konstatuotina, kad administracinė nuobauda R. K. buvo paskirta jau pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra pasisakęs, jog administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-866/2012, N62-2180/2011 ir kt.). Tokiu atveju nebenagrinėjama, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir kitos su administracinės atsakomybės taikymu susijusios aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-3065/2010, N62-3104/2010).
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas administracinę nuobaudą R. K. paskyrė pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimas yra naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
R. K. įgalioto atstovo advokato E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.