- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-09
- Bylos Nr.
- 2-4662-569/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Suinteresuotas asmuo
- G. G., M. G., A. G.
- Advokatai
- Irma Gutkovienė, Irma Gutkovienėsu
- Kategorijos
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. G., M. G., A. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja S. V. paaiškino, kad 2011 m. liepos 3 d. mirė mano tėvas S. G.. Po tėvo mirties liko jo vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų: 1/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. 9195-0012-2014, 1/3 dalis malkinės, unikalus Nr. 9195-0012-2025, 1/3 dalis daržinės, unikalus Nr. 9195-0012-2036, 1/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. 9195-0012-2047, 1/3 dalis kiemo rūsio, unikalus Nr. 9195-0012-2058, 1/3 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. 9195- 0012-2080, esančių (duomenys nesklebtini), Šiaulių rajone. S. G. turtą ji turėtų teisę paveldėti kaip įstatyminis įpėdinis kartu su kitais įstatyminiais įpėdiniais, tačiau iki tėvo jo tėvystė nebuvo įteisinta. Paveldėjimo teisės dokumentams gauti būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad miręs S. G. yra jos tėvas, nes jos gimimo liudijime įrašytas tik jo vardas. S. G. ir jos mama, G. J., iki jos gimimo nesusituokė, nes tėtis dar iki vestuvių pateko į kalėjimą. Apie tai laikraščiuose buvo išspausdintas straipsnis „Neįvykusios vestuvės“, kuriame buvo minima, kad tėvas sėdo į kalėjimą palikęs nuotaką su dukra. Kai tėvas atlikinėjo bausmę Alytaus kalėjime, mama važiuodavo jo lankyti, yra kartu pasiėmusi ir ją. Ją pagimdžiusi jos motina apsigyveno pas S. G. motiną, ten jos gyveno kelis metus. Kol tėvas atlikinėjo bausmę, jos mama sukūrė kitą šeimą, tėvui išėjus į laisvę, jis 1979 m. taip pat sukūrė šeimą. Su tėvu paskutinius jo gyvenimo metus ji bendravo nuolat, lankydavosi pas jį namuose. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. G., a/k (duomenys neskelbtini) miręs 2011 m. liepos 03 d. yra jos, S. V., a/k (duomenys neskelbtini) tėvas.
Suinteresuotų asmenų atstovė advokatė Irma Gutkovienė su pareiškimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš gimimo liudijimo matyti (b.l. 4), kad pareiškėja gimė 1968-01-04. Lietuvos TSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumo 1969 m. gruodžio 2 d. įsako dėl Lietuvos TSR Santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo 2p. numatyta, kad Lietuvos TSR Santuokos ir šeimos kodeksas taikomas santuokiniams ir šeiminiams teisiniams santykiams, atsiradusiems po jo įsigaliojimo, tai yra nuo 1970 metų sausio 1 dienos. Įsako 10 punkte numatyta, kad vaikams, gimusiems iki 1968 m. spalio 1 dienos iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvystė gali būti nustatyta pagal bendrą vaiko motinos ir asmens, pripažįstančio save vaiko tėvu, pareiškimą. Mirus asmeniui, kuris išlaikė vaiką ir pripažino save vaiko tėvu, tėvystės pripažinimo faktas gali būti nustatytas teismine tvarka (Lietuvos TSR civilinio proceso kodekso dvidešimt šeštasis skirsnis). Todėl pareiškėjos pateiktas pareiškimas dėl tėvystės fakto nustatymo nagrinėjamas vadovaujantis minėtu įsaku.
Iš mirties liudijimo (b.l. 5) matyti, kad S. G. mirė 2011m. liepos 3d. Pareiškėja S. V. nurodė, kad S. G. yra jos, S. V. tėvas, nors oficialiai tėvystės nebuvo pripažinęs. Pareiškėja nurodė, kad nuo mažens bendravo su močiute, S. G. motina, pas ją jos motina gyveno vos jai gimus, jos motinos ir tėvo sutuoktuvės neįvyko todėl, jog jis pateko į kalėjimą. Pareiškėja paaiškino, kad tėvui išėjus iš kalėjimo, ji su juo bendravo iki mirties kaip tėvas su dukra, jis padėjo suorganizuoti jos vestuves. Apklaustos teismo posėdyje liudytojos G. S., kuri yra pareiškėjos motina, ir T. V., kuri yra mirusiojo S. G. pusseserė ir artimai su juo bendravo, patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Tiek pareiškėja, tiek liudytojos nurodė, kad ir S. G., ir kiti artimi jo giminaičiai pareiškėją S. V. laikė jo dukra, ji net vizualiai panaši į tėvą, tarp jų buvo susiklostę dukters ir tėvo tarpusavio santykiai. Iš gimimo liudijimo matyti (b.l. 4), kad pareiškėjos gimimo liudijime jos tėvo pavardė nenurodyta, įrašytas jo vardas – ,,S.‘‘. Suinteresuoti asmenys – S. G. sutuoktinė ir jo vaikai - sutiko, kad pareiškimas dėl tėvystės nustatymo būtų patenkintas. Iš pateiktų įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad S. G. pripažino pareiškėją kaip savo dukrą. Byloje nėra įrodymų, kad S. G. rėmė pareiškėją finansiškai. Tačiau jai esant nepilnametei jis buvo įkalinimo įstaigoje ir teikti jai išlaikymo negalėjo, o vėliau, jam išėjus į laisvę, pareiškėjos motina išlaikymo nereikalavo.
Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, jiems apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445str.). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymai, būtina atsižvelgti, sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2005-12-07d., civ.byla Nr. 3K-3-644/2005). Todėl teismas laiko, kad pateiktų įrodymų pakanka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog S. G. yra pareiškėjos S. V. tėvas.
Pareiškėja pagrįstai nurodo, jog tėvystės fakto nustatymas jai suteiks galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
LR Civilinio proceso kodekso 259str., 260str., 263str. – 270str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškimą patenkinti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. G., a/k (duomenys neskelbtini) miręs 2011 m. liepos 3 d. yra S. V., a/k (duomenys neskelbtini) tėvas.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.