Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, 1A-3-879/2021

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-03-23
Bylos Nr.: 1A-3-879/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daina Vaidachavičienė, Danutė Švitinienė, Evaldas Vanagas
Nuteistasis: S. F.

Kategorijos

2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-3-879/2021Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00015-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.5.1 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Greiciūnui,nuteistajam S. F.,gynėjams advokatams R. M., R. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. F. (toliau – ir nuteistasis, ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. F. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnį 1 dalį (dėl aplaidaus ūkininko S. F. ūkio apskaitos tvarkymo) 50 MGL dydžio (1 883 Eur) bauda; BK 223 straipsnio 1 dalį (dėl aplaidaus (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymo) 60 MGL dydžio (2 259,60 Eur) bauda;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. F. skirta galutinė subendrinta bausmė – 80 MGL dydžio (3 012,80 Eur) bauda;

S. F. išteisintas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius šios nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. F. nuteistas už tai, kad, būdamas S. F. ūkininko ūkio (ūkio kodas (duomenys neskelbtini), įregistravimo adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ūkis), savininkas, bei pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnį būdamas atsakingas už Ūkio apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nesivadovaudamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nurodymais, kad ūkininkų ūkių, gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija tiek, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą Ūkio apskaitą, o būtent: pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo: 1) 4 straipsnio reikalavimus, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 2) 9 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis arba verslo apskaitos standartais, arba tarptautiniais apskaitos standartais, arba viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, arba kitais teisės aktais, reglamentuojančiais apskaitą ir finansinę atskaitomybę; 3) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 3 dalies reikalavimus, kad ūkio subjektai apskaitai tvarkyti taiko dvejybinio įrašo būdą: gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą; 4) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; kadangi jis nevedė Ūkio apskaitos, tyrimui nepateikė pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalų, kuriuose būtų fiksuojami bendrieji duomenys apie ūkininko ūkį (pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrą naudojamos žemės plotą „ha” bei nuosavos ir nuomojamos žemės plotus atskirai, taip pat nustatyti, kokį bendro naudojimo žemės plotą užima ūkio naudmenos, miškai ir kita žemė), netvarkė ilgalaikio ir trumpalaikio turto, samdomų darbuotojų apskaitos bei įvykusių ūkinių operacijų (pirkimo, pardavimo, „kasa/pajamos” ar „kasa/išlaidos”, „bankas/pajamos”, „bankas/išlaidos”), dėl ko negalima visiškai nustatyti (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) m. ūkio veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. Be to, S. F. nuteistas už tai, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Parapija) klebonu, t. y. Parapijos vadovu, žinodamas (privalėdamas žinoti kaip Parapijos vadovas), kad pagal: Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip; Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1K-372 patvirtintų „Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 2 punktą (2010 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 1K-372 redakcija), kad „šios Taisyklės privalomos tradicinėms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams tuo atveju, kai jie vykdo ūkinę komercinę veiklą ir pajamos iš tokios veiklos per ataskaitinius finansinius metus viršija 25 tūkst. litų ir taikomos tik turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, susijusių su tokia veikla buhalterinei apskaitai ir finansinių ataskaitų sudarymui“; 2005 m. lapkričio 24 d. Lietuvos V. K. nutarimu patvirtintų „Katalikų bažnyčios juridinių asmenų apskaitos tvarkos“ (toliau – ir Katalikų bažnyčios juridinių asmenų apskaitos tvarka): 1) 1 punktą, kad „ši tvarka parengta vadovaujantis Kanonų teisės, ypač 1273-1289 kanonų, nuostatomis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos taikomas buhalterinės apskaitos taisykles ir praktikas; 2) 28 punktą, kad prie gautų pajamų priskiriama: grynųjų pinigų išėmimas iš banko sąskaitos, rinkliavos, aukos, gauta pagalba (finansavimas), juridinių asmenų parama, palikimai, biudžetinis finansavimas, paskolos, 2 proc. nuo GPM, turto pardavimo pajamos, ūkinės- komercinės pajamos, kitos pajamos; 3) 16 punkto „Pajamų pagrindimas“: 16.1 dalį, kad „Gaunant grynuosius pinigus iš fizinio ar juridinio asmens (auką, atsiskaitymą už paslaugas, finansavimą ir pan.) pinigų davėjui išrašomas kasos pajamų orderio kvitas, kurio šaknelė lieka pas juridinį asmenį.“ 16.2 dalį, kad „ Įnešant į juridinio asmens kasą anonimiškai gautas lėšas (aukos, rinkliavos ir pan.) surašomas kasos pajamų orderis, kurį pasirašo pinigus įnešantis asmuo; Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą”; Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui; laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. ir laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., aplaidžiai tvarkė Parapijos buhalterinę apskaitą, o būtent: pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo: 1) 4 straipsnio reikalavimus, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 2) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 3) 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 4) 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; kadangi jis neišrašė ir nepateikė Parapijos (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) m. kasos dokumentų (kasos pajamų orderio kvitų, kasos pajamų orderių), kuriuose atsispindėtų Parapijos gautos piniginės lėšos grynais pinigais (aukos, rinkliavos), dėl ko negalima nustatyti kiek iš viso Parapija (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) m. gavo pajamų grynais pinigais iš tikinčiųjų už religinius patarnavimus ir iš rinkliavų, dėl to negalima iš dalies nustatyti Parapijos turto už (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) -(duomenys neskelbtini) m.

3. Be to, S. F. buvo išteisintas iš kaltinimo, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas: 1) Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007: 2 straipsnio „pagrindinės įstatymo sąvokos“ 7 punktą: ,,individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius;“ 14 punktą: „pajamos - pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (ar) kita nauda pinigais ir (arba) natūra“; 35 straipsnį, kad ,,nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.“; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ nustatytą tvarką, numatančią, kad “fiziniai asmenys, kurie pradeda vykdyti individualią veiklą arba kai jiems atsiranda prievolė mokėti ir/ar išskaičiuoti mokestį jį reglamentuojančio įstatymo pagrindu, yra registruojami į Registrą“; 3) Lietuvos Respublikos finansų įstaigų 2002 m. rugsėjo 10 d. įstatymo Nr. IX-10683 3 straipsnio 1, 2 dalis, numatančias, kad skolinimas yra priskiriamas prie finansinių paslaugų ir kad teikti licencines finansines paslaugas be licencijos yra draudžiama; 4) Lietuvos Respublikos vartojimo kredito 2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1253 22 straipsnio 1 dalį, numatančią kad „teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai Tarnyba įrašo jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Teisės verstis vartojimo kreditų teikimo veikla neturi fiziniai asmenys“; siekdamas ekonominės naudos, neteisėtai, versliškai, stambiu mastu, vykdė individualią, daugkartinio pinigų skolinimo fiziniams ir juridiniams asmenims (38 atvejais, sudarydamas paskolos sutartis ir jų nesudarydamas, o tik atlikdamas bankinius pavedimus nurodant paskirtį-paskolos suteikimas), uždraustą finansinę veiklą, t. y.: (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. Paskolos sutartį (be numerio) suteikė 150 000 Lt (43 443 Eur) paskolą (išmokant grynais) V. B.; (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., nesurašius paskolos sutarties, atlikdamas bankinį pavedimą, suteikė 21 013 Lt (6 086 Eur) paskolą B. L.; (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., nesurašius paskolos sutarties, atlikdamas bankinį pavedimą, suteikė 80 000 Lt (23 170 Eur) paskolą V. B.; (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. pagal (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. Paskolos sutartį (be numerio) suteikė 100 000 Lt (28 962 Eur) paskolą (išmokant grynais) V. B.; pagal (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. Paskolos sutartį (be numerio) suteikė paskolą V. B.: (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. (atlikdamas bankinį pavedimą) 30 000 Lt (8 689 Eur) ir (duomenys neskelbtini) m (duomenys neskelbtini) d. (atlikdamas bankinį pavedimą) 30 000 Lt (8 689 Eur); (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., nesurašius paskolos sutarties, atlikdamas bankinį pavedimą, suteikė 30 000 Lt (8 689 Eur) paskolą M. K.; (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., nesurašius paskolos sutarties, atlikdamas bankinį pavedimą, suteikė 22 000 Lt (6 372 Eur) paskolą M. K.; (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., nesurašius paskolos sutarties, atlikdamas bankinį pavedimą, suteikė 20 000 Lt (5 792 Eur) paskolą M. K.; (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), nesurašius paskolos sutarties, atlikdamas bankinį pavedimą, suteikė 30 000 Lt (8 689 Eur) paskolą M. K.; (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., nesurašius paskolos sutarties, atlikdamas bankinį pavedimą, suteikė 40 000 Lt (11 585 Eur) paskolą M. K.; (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., nesurašius paskolos sutarties, atlikdamas bankinį pavedimą, suteikė 134 000 Lt (38 809 Eur) paskolą L. K.; (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., nesurašius paskolos sutarties, atlikdamas bankinį pavedimą, suteikė 50 000 Lt (14 481 Eur) paskolą L. K.; (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., nesurašius paskolos sutarties, atlikdamas bankinį pavedimą, suteikė 30 000 Lt (8 689 Eur) paskolą R. P.; (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., nesurašius paskolos sutarties, atlikdamas bankinį pavedimą, suteikė 20 000 Lt (5 792 Eur) paskolą R. P.; pagal (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atlikdamas bankinį pavedimą, suteikė 100 000 Lt (28 962 Eur) paskolą V. M. ir gavo už paskolą 14 575 Lt (4 221 Eur) palūkanų; (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., nesurašius paskolos sutarties, atlikdamas bankinį pavedimą (Mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)), suteikė 68 100 Lt (19 723 Eur) paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“; (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), nesurašius paskolos sutarties, atlikdamas bankinį pavedimą, suteikė 52 000 Lt (15 060 Eur) paskolą M. K.; (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., nesurašius paskolos sutarties, atlikdamas bankinį pavedimą, suteikė 20 000 Lt (5 792 Eur) paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“; (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., nesurašius paskolos sutarties, atlikdamas bankinį pavedimą, suteikė 18 000 Lt (5 213 Eur) paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“; (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., nesurašius paskolos sutarties, atlikdamas bankinį pavedimą, suteikė 50 000 Lt (14 481 Eur) paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“; (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., nesurašius paskolos sutarties, atlikdamas bankinį pavedimą, suteikė 16 000 Lt (4 634 Eur) paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“; (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., nesurašius paskolos sutarties, atlikdamas bankinį pavedimą, suteikė 50 000 Lt (14 481 Eur) paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“; (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., nesurašius paskolos sutarties, atlikdamas bankinį pavedimą, suteikė 34 000 Lt (9 847 Eur) paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“; (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., nesurašius paskolos sutarties, atlikdamas bankinį pavedimą, suteikė 26 000 Lt (7 530 Eur) paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“; (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., nesurašius paskolos sutarties, atlikdamas bankinį pavedimą, suteikė 17 000 Lt (4 924 Eur) paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“; pagal (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., atlikdamas bankinius pavedimus dėl 50 000 Lt (14 481 Eur) ir dėl 49 000 Lt (14 191 Eur), suteikė 99 000 Lt (28 672 Eur) paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“; pagal (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atlikdamas bankinius pavedimus: (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. bankinį pavedimą (mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl 20 000 eurų, (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. bankinį pavedimą (mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl 20 000 Eur, bei išmokėdamas grynais 10 000 Eur, suteikė 50 000 Eur paskolą R. P. ir gavo už paskolą 8 730 Eur palūkanų; pagal (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. Paskolos sutartį (be numerio), atlikdamas bankinį pavedimą, suteikė 30 000 Eur paskolą M. K.; pagal (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. Paskolos sutartį (be numerio), atlikdamas bankinį pavedimą, suteikė 20 000 Eur paskolą M. K.; (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., nesurašius paskolos sutarties, atlikdamas bankinį pavedimą į S. B. bankinę kortelę (sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini)), kuria disponavo V. B., suteikė pastarajam 1 000 Eur paskolą; pagal (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. Paskolos sutartį (be numerio), atlikdamas bankinį pavedimą, suteikė 20 000 Eur paskolą M. K.; pagal (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. Paskolos sutartį (be numerio), atlikdamas bankinį pavedimą, suteikė 40 000 Eur paskolą M. K.; (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., nesurašius paskolos sutarties, atlikdamas bankinį pavedimą, suteikė 15 000 Eur paskolą V. G.; (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. , nesurašius paskolos sutarties, atlikdamas bankinį pavedimą, suteikė 15 000 Eur paskolą A. P.; pagal (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atlikdamas bankinį pavedimą, suteikė 20 000 Eur paskolą A. P. ir gavo už paskolą 901,37 Eur palūkanų; pagal (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. Paskolos sutartį (be numerio), atlikdamas bankinį pavedimą, suteikė 26 215 Eur paskolą M. K.; tokiu būdu tyčia sistemingai stambiui mastu, versliškai vertėsi neteisėta draudžiama individualia daugkartinio pinigų skolinimo fiziniams ir juridiniams asmenims finansine veikla, gavo iš šios veiklos ne mažiau kaip 13 852 Eur pajamų, bei tokiu būdu išvengė mokesčių – nesumokėjo valstybės biudžetui 376 Eur gyventojų pajamų mokesčio, padarydamas valstybės biudžetui 376 Eur turtinę žalą (nuosprendžio dalis dėl S. F. išteisinimo neskundžiama).

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. liepos 31 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti, S. F. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

1.1. Apeliantas nurodo, kad, priimdamas skundžiamą nuosprendį, apylinkės teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą bei vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė teisingumo principą, nes net nebandė vertinti gynybos pateiktų įrodymų, sąmoningai nutylėjo kai kurias aplinkybes ir jų neanalizavo, nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų suformuotos praktikos ir grubiai pažeidė nekaltumo prezumpcijos bei in dubio pro reo principus.

1.2. Nuteistasis cituoja BK 223 straipsnį ir teigia, kad teismas ignoravo nuostatą, kad šio nusikaltimo sudėtis egzistuoja tik tuomet, kai negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

1.3. Šioje byloje buvo pateiktos trys specialistų išvados, iš kurių dvi – A. K. ir Č. M. – paneigia kaltinimo pasitelktos specialistės N. L. išvadą. Svarbu tai, kad abu minėti specialistai tyrė didesnę dokumentų apimtį, lyginant su N. L. tirtų dokumentų apimtimi (ką teisme pripažino ir pati specialistė). Teismas iš esmės net nenagrinėjo A. K. ir Č. M. pateiktų išvadų, nors šių specialistų kvalifikacija nėra žemesnė nei N. L.. Atkreipia dėmesį, kad specialistas Č. M. išanalizavo visus pateiktus dokumentus bei išimtinai tik apelianto pateiktų dokumentų pagrindu atstatė visą Parapijos apskaitą, tuo pačiu įrodydamas, kad apskaita buvo vedama tinkamai. Šio specialisto išvadą teisme pripažino ir N. L., bet teismas šį faktą ignoravo.

1.4. Nuteistasis cituoja skundžiamą nuosprendį ir teigia, jog teismas, aprašydamas buhalterinių dokumentų pateikimo aplinkybes, nėra nuoseklus bei iškraipo faktines aplinkybes, kadangi ūkininko ūkio pajamų ir išlaidų žurnalas buvo patektas S. F. iniciatyva dar ikiteisminio tyrimo metu, o jo originalas bei Parapijos kasos knyga – gynėjo iniciatyva ir gavus vyskupo leidimą, o ne pareikalavus teismui.

1.5. Pabrėžia, kad tai, jog pareigūnai kratos metu nesugebėjo pamatyti ir surasti tam tikrų buhalterinių dokumentų, nereiškia, kad tie dokumentai tuo metu neegzistavo. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad juos tyrė ir nagrinėjo ne tik visi trys specialistai, bet ir teismas. Teismas, nurodydamas, kad tokių dokumentų neįmanoma nepastebėti atliekant kratą, ir tuo pagrindu konstatuodamas, jog kratos metų jų nebuvo, pažeidžia BPK 20 straipsnio nuostatas. Teismas ignoravo aplinkybę, kad ūkininko žurnalas buvo pateiktas dar ikiteisminio tyrimo metu, tačiau pareigūnai jo net netyrė. Šis žurnalas buvo pateiktas teisme, specialistė N. L. pati pripažino, jog pagal šio žurnalo duomenis galima nustatyti visas aplinkybes, nurodytas BK 223 straipsnyje. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad papildomoje specialistės išvadoje nurodyti teiginiai, jog tikėtina, kad įrašai apie gautas pajamas ir rinkliavas Parapijos knygoje padaryti vėliau, yra viršijantys specialistės įgaliojimus, kadangi ji neuri specialių žinių įrašų padarymo laikui vertinti. Apeliantas cituoja abi specialistės N. L. išvadas ir nurodo, jog tyrimą atlikusi institucija antrąja išvada paneigė savo ankstesnes išvadas, o teismas, surašydamas nuosprendį, šios aplinkybės net nevertino, tuo pažeisdamas nuosprendžio surašymo taisykles.

1.6. Teismo išvada, kad S. F., neteikdamas ūkio bei Parapijos dokumentų, nebendradarbiavo nei su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, nei su specialiste, grubiai pažeidžia pagrindinius baudžiamosios teisės principus. Teismas apeliantą pripažino kaltu, nes jis tyrimo metu nepateikė dokumentų, kurių pagrindu pareigūnai rengėsi jį apkaltinti, t. y. S. F. nuteistas už tai, kad pasinaudojo savo konstitucinėmis teisėmis į gynybą. Teismas ignoravo nekaltumo prezumpcijos principą bei perkėlė įrodinėjimo naštą apeliantui.

1.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nėra galimybės nustatyti įrašų ūkininko žurnale ir Parapijos kasos knygoje padarymo datų, o išvada dėl šratinukų pastos yra tikėtina. Todėl teismo teiginys, kad šie dokumentai buvo užpildyti vienu metu, tik rašant skirtingais rašikliais, yra išgalvota ir neparemta jokia bylos medžiaga. Vadinasi, vadovaujantis in dubio pro reo principu, ekspertizės aktas turėjo būti traktuojamas S. F. naudai.

1.8. Teismas nurodė, kad S. F. aplaidžiai tvarkė Parapijos buhalterinę apskaitą nebe pirmą kartą, tačiau pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o apeliantas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau net ir po šio sprendimo priėmimo S. F. toliau aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą. Apelianto vertinimu, yra neetiška bei neleistina teisės prasme kaip įrodymą šioje byloje naudoti minėtą faktą, kadangi tai visiškai neįrodo apelianto kaltės padarius šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamus nusikaltimus.

1.9. Kaltinamąjį aktą surašęs prokuroras bei teismas peržengė savo kompetencijos ribas, nes ėmėsi tirti aplinkybes, kurios yra bažnyčios vidaus reikalas: Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų 10 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad valstybė neapmokestina savanoriškų aukų bažnyčiai. Teigia, kad buhalterinė Parapijos apskaita turėjo apsiriboti tik komercine veikla, nes religinė veikla nėra reglamentuojama. Pabrėžia, kad bažnyčia jokių priekaištų ir reikalavimų dėl apskaitos neteikė, o atlikus Parapijos buhalterijos tyrimą teisme jokie papildomi mokesčiai nebuvo priskaičiuoti. Dėl Parapijos netinkamos komercinės veiklos apskaitos kaltinimų šioje byloje nėra, ginčas kilęs tik dėl aukų knygos, konkrečiai – dėl to, kada ji surašyta. Įstatymų nuostatos nebūtų pažeistos net jei Parapijos kasos knygos dėl religinės veiklos nebūtų, tačiau ši knyga yra, ji įvertinta specialistų, todėl atsakomybė pagal BK 223 straipsnį S. F. negali kilti.

1.10. Apeliantas akcentuoja, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 223 straipsnį, turi kilti įstatyme numatyti padariniai, tačiau šioje byloje jų nėra. Nuosprendyje nutylėta, kad ūkininko ūkio bei Parapijos veikla yra reali, turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis – nustatyti ir papildomų mokesčių neatsirado.

1.11. Apibendrindamas S. F. nurodo, kad apylinkės teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančias kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas aplinkybes.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjai – skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl aplaidaus ūkininko S. F. ūkio ( toliau-apskaitos tvarkymo (BK 223 straipsnio 1 dalis)

8. Nuteistasis S. F. apeliaciniame skunde ginčija nuteisimą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nesutikdamas su pirmosios instancijos atliktu įrodymų vertinimu. Pasak jo, teismo išvados dėl apelianto kaltės įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarytos įvertinus ne visus bylos duomenis, neatsižvelgus į specialistų A. K. ir Č. M. išvadas bei nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose.

9. Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas: 1) privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba 2) aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, 3) įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų; jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiame straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.).

10. Šioje byloje S. F. buvo kaltinamas ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad, pažeisdamas kaltinime nurodytas Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, aplaidžiai tvarkė Ūkio apskaitą, kadangi nevedė Ūkio apskaitos, tyrimui nepateikė pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalų, kuriuose būtų fiksuojami bendrieji duomenys apie ūkininko ūkį, netvarkė ilgalaikio ir trumpalaikio turto, samdomų darbuotojų apskaitos bei įvykusių ūkinių operacijų, dėl ko negalima visiškai nustatyti (duomenys neskelbtini) -(duomenys neskelbtini) m. Ūkio veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taigi, S. F. pareikšto kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių esmė yra ta, kad nuteistasis S. F.: 1) nevedė ir netvarkė Ūkio apskaitos, 2) tyrimui nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų 3) ir dėl šių aplinkybių atsirado padariniai – visiškai negalima nustatyti Ūkio veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m.

11. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas sprendimą pripažinti S. F. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, rėmėsi FNTT vyriausiosios specialistės N. L. (duomenys neskelbtini) pirmine išvada, kurioje nurodyta, kad atliekant tyrimą S. F. nepateikė Ūkio buhalterinės apskaitos dokumentų už (duomenys neskelbtini) -(duomenys neskelbtini) m., bei specialistės parodymais teismo posėdžio metu, kuriais ji patvirtino šią išvadą. Teismas pažymėjo, kad kratos, vykusios (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. S. F. namuose, metu tokie dokumentai nebuvo rasti ir paimti, todėl padarė išvadą, kad S. F. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. pateikto Ūkio pajamų ir išlaidų žurnalo kratos metu nebuvo, t. y. jis nebuvo surašytas. Darydamas šią išvadą teismas rėmėsi kratą atlikusių pareigūnų parodymais bei rašysenos ekspertizės aktu, nurodydamas, jog teismui nėra pagrindo netikėti eksperto išvada, kad pateikti ūkininko Ūkio žurnalas ir Parapijos kasos knyga užpildyti vienu metu, vienoda šratinukų pasta. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

12. Iš kratos protokolo matyti, kad S. F. namuose paimta pakankamai didelis kiekis Parapijos ir su asmenine nuteistojo veikla susijusių dokumentų (t. 10, b. l. 166-178). Teismo posėdyje apklausti kratą vykdę pareigūnai A. S. ir V. B. nurodė, kad apelianto namuose buvo daug dokumentų – jie buvo sukrauti ant stalo, spintelės, lentynose, kitose vietose, juos dėjo į maišus, šie dokumentai buvo „palaidi“, t. y. nesusegti į segtuvus, papkes ar pan. Pareigūnai patvirtino, kad S. F. sakė pasiimti visus dokumentus, kurie yra reikalingi. Pats nuteistasis teismo posėdyje paaiškino, kad pareigūnai, atlikdami kratą jo namuose, sukėlė chaosą, viską sujaukė ir patys nepaėmė visų Ūkio bei Parapijos buhalterinės apskaitos dokumentų, o jis nežinojo, ką pareigūnams reikalinga pateikti. Ikiteisminio tyrimo metu (ne teismui pareikalavus, kaip tai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, į ką pagrįstai atkreiptas dėmesys apeliaciniame skunde) (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. nuteistasis papildomos apklausos metu pateikė Ūkininko S. F. pajamų ir išlaidų žurnalo kopiją (fiksuojamas laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d.) (t. 25, b. l. 115-135). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kratos metu nebuvo rasti ir paimti visi Ūkio buhalterinės apskaitos dokumentai, tačiau tai savaime nereiškia to, kad tokie dokumentai apskritai neegzistavo ir kad Ūkio buhalterinė apskaita nebuvo vedama. Byloje nėra jokių šiai išvadai prieštaraujančių duomenų.

13. Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Parapijos kasos knygoje ir Ūkininko S. F. pajamų ir išlaidų žurnale esantys įrašai sudaro grupes, kuriose jie parašyti vienoda šratinukų pasta ir tikėtina, kad vienoje grupėje esantys įrašai parašyti tuo pačiu šratinuku (t. 29, b. l. 59-65), tačiau, priešingai nei nurodė apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, šios aplinkybės nepagrindžia to, kad S. F. pateikti Ūkio buhalterinės apskaitos dokumentai yra surašyti nesavalaikiai, t. y. pradėjus ikiteisminį tyrimą. Darydama šią išvadą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog minėtame ekspertizės akte nurodoma, kad nėra jokios galimybės nustatyti įrašų amžiaus, todėl jokiais objektyviais duomenimis neįmanoma paneigti S. F. versijos, kad namuose turi labai daug skirtingų šratinukų, kuriais naudojasi, todėl galėjo susiklostyti taip, kad tuo pačiu šratinuku pildė ir Parapijos ir Ūkio dokumentus.

14. Atsižvelgiant į tai, skundžiamame nuosprendyje išdėstyta išvada, jog Ūkio buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo pildomi, todėl jie nebuvo pateikti specialistei S. L., yra visiškai nepagrįsta ir padaryta neteisingai vertinant byloje surinktus įrodymus. Padaręs minėtą išvadą, teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. pakartotine specialistės N. L. išvada (t. 28, b. l. 124-129), auditoriaus A. K. išvada (t. 26, b. l. 73-83) bei auditoriaus Č. M. išvada (t. 27, b. l. 17-46).

15. Iš pakartotinės specialistės N. L. išvados matyti, kad surašydama šią išvadą ji rėmėsi ne tik pirminiais tyrimui pateiktais dokumentais, kuriais buvo vadovautasi surašant ankstesnę (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. išvadą, bet ir nuteistojo pateiktu Ūkininko S. F. pajamų ir išlaidų žurnalu. Tyrimas buvo atliktas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. ir nustatyta, jog, jeigu Ūkininko S. F. pajamų ir išlaidų žurnalas už (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) m. buvo tvarkomas laiku ir tinkamai, tai keičiasi ankstesnė išvada, t. y. pagal tyrimui pateiktą žurnalą galima nustatyti, kiek tiriamuoju laikotarpiu ūkininkas iš savo vykdomos ūkio veiklos gavo pajamų ir patyrė išlaidų. Taip pat specialistė nustatė, kad į pateiktą žurnalą nebuvo įtrauktos 1 014,83 Eur dydžio pajamos už (duomenys neskelbtini) m. A. A. parduotą šieną. Auditoriaus (specialisto) A. K. išvadoje nurodoma, kad visos S. F., kaip ūkininko, už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m. gautos pajamos deklaruotos ir nuo dalies pajamų mokėtas GPM, nors jo mokėti nebuvo privalu. Auditorius (specialistas) Č. M., atlikęs pateiktų dokumentų, tame tarpe ir minėto žurnalo tyrimą nustatė S. F. ūkio veiklos, turto, įsipareigojimų dydžius ir struktūras bei pažymėjo, kad nereikšmingi neatitikimai, tame tarpe ir nedeklaruota išrašyta sąskaita faktūra A. A., nedaro jokios įtakos mokesčių atžvilgiu, kadangi šios pajamos yra neapmokestinamos. Teismo posėdyje auditoriai patvirtino savo išvadas.

16. BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Bylose dėl BK 223 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne, pavyzdžiui, atliekant priešpriešinius patikrinimus ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė.

17. Pažymėtina, jog tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, jog padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų, kuriuose įtvirtinti reikalavimai buhalterinei apskaitai pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011).

18. Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu daroma išvada, kad Ūkio veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) m. galima nustatyti, o vien pajamų už (duomenys neskelbtini) m. A. A. parduotą šieną neįtraukimas į Ūkio apskaitą, remiantis aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nėra ir negali būti laikomas nusikalstama veika BK 223 straipsnio 1 dalies prasme.

19. Apibendrinant konstatuotina, kad nuteistajam ikiteisminio tyrimo metu pateikus Ūkininko S. F. pajamų ir išlaidų žurnalą, nekilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padariniai, t. y. analizuojant šį dokumentą, galima nustatyti Ūkio veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m., todėl daroma išvada, kad S. F. nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

20. Vertinant kaltinimo dalies dėl aplaidaus Ūkio buhalterinės apskaitos tvarkymo (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) m. laikotarpiu pagrįstumą pažymėtina, kad nors kaltinimas S. F. buvo pareikštas dėl aplaidaus Ūkio apskaitos tvarkymo (duomenys neskelbtini) -(duomenys neskelbtini) m. laikotarpiu, tačiau specialistės N. L. išvadose (tiek pirminėje, tiek patikslintoje) pasisakyta tik dėl (duomenys neskelbtini) -(duomenys neskelbtini) m. laikotarpio. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. rašte, kuriuo grindžiamas kaltinimas, taip pat pasisakoma tik dėl (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) m. laikotarpio. Taigi, visiškai nėra aišku kuo pagrįstas kaltinimas dėl Ūkio buhalterinės apskaitos tvarkymo (duomenys neskelbtini) -(duomenys neskelbtini) m. laikotarpiu. Į šią aplinkybę atkreipė dėmesį ir auditorius Č. M., savo išvadoje nurodęs, kad specialistė N. L. netyrė (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) m. laikotarpio, dėl šios priežasties kaltinimas aplaidžiu Ūkio buhalterinės apskaitos tvarkymu (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) m. laikotarpiu nėra ekonomiškai pagrįstas jokia specialisto išvada ar atliktu tyrimu (t. 27, b. l. 21). Teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokia auditoriaus išvada ir sprendžia, kad kaltinimas dėl aplaidaus ūkininko S. F. ūkio apskaitos tvarkymo (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) m. nuteistajam buvo inkriminuotas visiškai nepagrįstai, nesant jokių faktinių duomenų apie tuo laikotarpiu padarytus Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių teisės aktų pažeidimus.

21. Atkreiptinas dėmesys, jog nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m. S. F. gaudavo paramą iš NMA, bet jos neįtraukė į Ūkio buhalterinę apskaitą, tačiau šią išvadą teismas padarė remdamasis NMA (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėn. pateiktu raštu (t. 29, b. l. 70-71). Šis raštas buvo gautas tik bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamajame akte valstybinis kaltintojas, grįsdamas kaltinimą S. F. aplaidžiai tvarkius Ūkio apskaitą (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) m. laikotarpiu, šiuo dokumentu nesirėmė. Paminėtina, kad jokių kitų duomenų kurie patvirtintų, jog Ūkio buhalterinė apskaita (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) m. laikotarpiu buvo tvarkyta aplaidžiai, byloje nėra, valstybinis kaltintojas dėl šio laikotarpio nepateikė nei specialisto išvados, nei kitų reikšmingų dokumentų, todėl šis laikotarpis iš kaltinimo (o kartu ir skundžiamo nuosprendžio) turėtų būti iš viso šalintinas, laikant, kad kaltinimas už (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) m. laikotarpį pareikštas nepagrįstai.

22. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis dalyje, kuria S. F. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (dėl aplaidaus ūkininko S. F. ūkio apskaitos tvarkymo), naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis – S. F. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl aplaidaus (duomenys neskelbtini) parapijos buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 223 straipsnio 1 dalis)

23. Šioje baudžiamojoje byloje S. F. buvo kaltinamas ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad, būdamas Parapijos vadovu, žinodamas ir kaip Parapijos vadovas privalėdamas žinoti skundžiamame nuosprendyje nurodytas Buhalterinės apskaitos įstatymo, Taisyklių, Katalikų bažnyčios juridinių asmenų apskaitos tvarkos nuostatas, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. ir nuo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., pažeisdamas skundžiamame nuosprendyje nurodytas Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, aplaidžiai tvarkė Parapijos buhalterinę apskaitą, kadangi neišrašė ir nepateikė Parapijos (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) m. kasos dokumentų, kuriuose atsispindėtų Parapijos gautos piniginės lėšos grynais pinigais (aukos, rinkliavos), dėl ko negalima nustatyti, kiek iš viso Parapija (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) m. gavo pajamų iš tikinčiųjų už religinius patarnavimus ir iš rinkliavų.

24. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje citavo specialistės (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. išvadas (t. 22, b. l. 64-92, t. 23, b. l. 155-175) ir sprendimą pripažinti S. F. kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį motyvavo tuo, kad specialistei N. L. tyrimui nebuvo pateikti (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) m. dokumentai, kuriuose atsispindėtų Parapijos piniginės lėšos grynais pinigais (aukos, rinkliavos), o pagal tyrimui pateiktus dokumentus negalima nustatyti, kiek Parapija tiriamuoju laikotarpiu surinko rinkliavų ir gavo aukų iš tikinčiųjų. Minėtose išvadose pažymėta, kad Parapija (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) m. vykdė ūkinę-komercinę veiklą (teikė maitinimo, apgyvendinimo ir kt. paslaugas), gavo iš to pajamas, tačiau šios pajamos neįtrauktos į buhalterinę apskaitą, nesudarytos atskiros knygos dėl ūkinės ir religinės Parapijos veiklų, todėl nėra galimybės nustatyti, kokia dalis (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) m. patirtų išlaidų tenka ūkinei-komercinei veiklai, o kokia – religinei veiklai. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad Parapijos kasos knyga tarp kitų S. F. dokumentų kratos metu nebuvo rasta, nes jos nebuvo, ką, teismo vertinimu, patvirtino ir pateikta dokumentų ekspertizės išvada. Su šiomis apylinkės teismo išvadomis nesutiktina.

25. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, kad pagal kaltinime nurodomo teisės akto – Taisyklių – 2 punktą, šios Taisyklės (kaltinimui aktuali Taisyklių redakcija) privalomos tradicinėms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams tuo atveju, kai jie vykdo ūkinę komercinę veiklą ir pajamos iš tokios veiklos per ataskaitinius finansinius metus viršija 25 tūkst. litų ( 7240 Eur) ir taikomos tik turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, susijusių su tokia veikla buhalterinei apskaitai ir finansinių ataskaitų sudarymui.

26. Šioje baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Parapija vykdė ūkinę-komercinę veiklą, t. y. teikė maitinimo, apgyvendinimo ir kt. paslaugas. Tačiau iš S. F. pareikšto kaltinimo matyti, kad pagal BK 223 straipsnio 1 dalį jis buvo kaltinamas tuo, kad, pažeisdamas Taisyklių, Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Katalikų bažnyčios juridinių asmenų apskaitos tvarkos nuostatas, aplaidžiai tvarkė Parapijos buhalterinę apskaitą, susijusią su pajamų gavimu ne iš ūkinės-komercinės veiklos, o iš tikinčiųjų grynais pinigais už religinius patarnavimus ir iš rinkliavų. Teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklės, o taip pat ir Buhalterinės apskaitos įstatymas, reguliuoja Bažnyčios ūkinę-komercinę veiklą, tačiau šie teisės aktai netaikomi su Bažnyčios religinėmis paslaugomis susijusiai veiklai, t.y. su aukų gavimu grynais iš tikinčiųjų, todėl kaltinimas S. F. pažeidus minėtų teisės aktų nuostatas pareikštas visiškai nepagrįstai.

27. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnyje įtvirtinta, jog valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. <...> Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus. Bažnyčių bei kitų religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba įstatymu. Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties Dėl santykių tarp katalikų bažnyčios ir valstybės teisių aspektų 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridiniai asmenys, išvardyti šios sutarties 2 straipsnyje, bei bažnyčios, koplyčios ir kiti sakralūs statiniai, parapijų namai, kurijos, seminarijos, vienuoliniai namai ir kita šių juridinių asmenų nuosavybė, naudojama sielovados, karitatyviniams, socialiniams, švietimo ir kultūros tikslams, neapmokestinami valstybiniais mokesčiais. To paties straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodoma, kad valstybė neapmokestina savanoriškų aukų Bažnyčiai ir aukų, skirtų jos sielovados, švietimo ir karitatyvinei veiklai.

28. Iš aptarto teisinio reguliavimo yra akivaizdu, kad tikinčiųjų aukos Bažnyčiai priklauso išimtinai Bažnyčios kompetencijai ir Valstybė šių lėšų buhalterinės apskaitos vedimo nereguliuoja. Šią išvadą teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme patvirtino ir (duomenys neskelbtini) vyskupas L. V., paaiškinęs, kad bendruomenė remia savo bažnyčią, tačiau aukų apskaita vykdoma pagal Bažnyčios nustatytą vidaus tvarką, t.y. pagal Kanonų teisę, nes auka yra išskirtinė vyskupo ir kunigo santykio kompetencija. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei išanalizavus kaltinime nurodyto akto – Katalikų bažnyčios juridinių asmenų apskaitos tvarkos – turinį, darytina išvada, kad šis kaltinime nurodytas dokumentas yra išimtinai Katalikų bažnyčios vidaus teisės aktas, sureguliuotas Kanonų teisės, todėl traukti S. F. baudžiamojon atsakomybėn, kaltinant jį aplaidžiu aukų Parapijai apskaitos tvarkymu, visiškai nepagrįsta. Už tokios apskaitos teisingą tvarkymą S. F. yra atsakingas išimtinai tik Panevėžio vyskupui, kuris, kaip matyti iš L. V. parodymų, nuteistajam pretenzijų dėl to neturi, o jei ir turėtų – tokie ginčai būtų sprendžiami bažnytiniame teisme (tribunole). Taigi, iš viso to matyti, kad S. F. tikinčiųjų aukų ir rinkliavų neapskaitymu buvo kaltinamas nepagrįstai.

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors specialistė N. L. nurodė, kad Parapija (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) m. vykdė ūkinę-komercinę veiklą (teikė maitinimo, apgyvendinimo ir kt. paslaugas), gavo iš to pajamas, o šios pajamos neįtrauktos į buhalterinę apskaitą, nesudarytos atskiros knygos dėl ūkinės ir religinės Parapijos veiklų, todėl nėra galimybės nustatyti, kokia dalis (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) m. patirtų išlaidų tenka ūkinei-komercinei veiklai, o kokia – religinei veiklai, tačiau byloje surinkti įrodymai šią išvadą visiškai paneigia.

30. Jau minėta, kad kratos metu S. F. namuose buvo paimtas pakankamai didelis kiekis įvairių dokumentų, tačiau kratą atlikę pareigūnai tvirtino, kad Parapijos kasos knygos tarp šių dokumentų nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad šie dokumentai kratos metu nebuvo rasti ir paimti, savaime nereiškia, kad Parapijos kasos knygos nebuvo ar kad ji nebuvo pildoma, ką pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė nuteistasis. Baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, kurie neginčijamai paneigtų šią išvadą: apeliantas viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad gali pateikti tyrimui reikalingus dokumentus, jei ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai šių dokumentų pareikalautų. Teismo posėdyje apklausti kratą vykdę pareigūnai A. S. ir V. B. parodė, kad kratos metu S. F. su jais bendradarbiavo, sakė pasiimti visus reikalingus dokumentus, ką jie rado, tuos dokumentus ir paėmė, parapijos kasos knygos kratos metu nematė, tačiau kai nuteistajam teikė reikalavimą, kad pateiktų visus likusius dokumentus, pastarasis sakė jeigu ką ras pateiks vėliau. Byloje esančios el. laiškų A. S. kopijos taip pat patvirtina, kad S. F. nevengė pateikti dokumentų, priešingai, jis nurodė, kad dauguma dokumentų buvo paimti kratos metu, bet pažadėjo, kad jei ras dar kokius nors dokumentus – juos pateiks (t. 2, b. l. 117, 119, 120, 121; 27 t. b., 2-14; 29 t. b.l.10-11). Be to nuteistasis, gavęs vyskupo leidimą, Parapijos kasos knygą pateikė bylą nagrinėjusiam teismui bei auditoriui Č. M., kuris atliko Parapijos finansinės veiklos tyrimą bylos nagrinėjimo metu ( 26 t. ,b. l. 178-179, 199-200 ), nors įvertinus jau aptartą teisinį reglamentavimą, jis ir neturėjo pareigos šią knygą pateikti, nes tikinčiųjų aukos bažnyčiai priklauso išimtinai bažnyčios kompetencijai ir valstybė šių lėšų buhalterinės apskaitos vedimo nereguliuoja. Teisėjų kolegijos vertinimu tokią išvadą suponuoja ir (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. specialisto Č. M. konsultacinė išvada, kurioje remiantis Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsakymais į paklausimą nurodyta, jog religinės bendruomenės ne ūkinės-komercinės veiklos apskaitą (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) m. galėjo daryti pagal savo nusistatytą tvarką ir pagal finansų ministro nustatytas Taisykles nėra reikalavimo religinės veiklos būklės ir rezultatų parodyti ataskaitose kartu su ūkine komercine veikla ( t.29 b.l.195-205)

31. Teismas vertino, kad Parapijos kasos knyga nebuvo pildoma, tačiau byloje nėra jokių šį teiginį neabejotinai galinčių pagrįsti įrodymų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors rašysenos ekspertizės metu buvo nustatyta, jog Parapijos kasos knygoje ir Ūkininko S. F. pajamų ir išlaidų žurnale esantys įrašai sudaro grupes, kuriose jie parašyti vienoda šratinukų pasta ir tikėtina, kad vienoje grupėje esantys įrašai parašyti tuo pačiu šratinuku (t. 29, b. l. 59-65), tačiau akcentuotina, kad tame pačiame ekspertizės akte nurodoma, kad nėra jokios galimybės nustatyti įrašų amžiaus. Taigi, S. F. versija, kad namuose turi labai daug skirtingų šratinukų, kuriais naudojasi, todėl galėjo susiklostyti taip, kad tuo pačiu šratinuku pildė ir Parapijos, ir Ūkio dokumentus, yra nepaneigta ir nėra nuginčyta, kad Parapijos kasos knyga realiai buvo pildoma.

32. Šios išvados nepaneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti argumentai, jog specialistė N. L. nurodė, jog tikėtina, kad įrašai apie gautas pajamas (rinkliavas ir aukas) Parapijos knygoje padaryti vėliau. Tokie apylinkės teismo argumentai iš esmės yra ydingi ir jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima, kadangi specialistė N. L. neturi kompetencijos atlikti rašysenos ekspertizes ar kitus tyrimus, kurie patvirtintų ar paneigtų, kada atitinkami įrašai buvo atlikti. Dėl šios priežasties, sprendžiant apie įrašų Parapijos knygoje padarymo laiką, specialistė N. L. parodymai iš viso negali būti vertinami.

33. Kita vertus, nuteistojo S. F. iniciatyva auditoriai Č. M. ir A. K. atliko platesnės apimties Parapijos veiklos tyrimą, nei specialistė N. L., t. y. įvertino dokumentus, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti N. L., S. F. pateiktą Parapijos knygą bei (duomenys neskelbtini) vyskupijos pateiktus dokumentus. Auditoriaus A. K. išvadoje nurodoma, kad iš tyrimui pateiktos medžiagos matyti, jog Parapija teikė Valstybinei mokesčių inspekcijai Paramos gavimo ir panaudojimo metines ataskaitas už (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) m. laikotarpį, kuriose deklaravo gautą paramą iš juridinių asmenų, o aukų nedeklaravo (t. 26, b. l. 73-83). Auditoriaus Č. M. išvadoje nurodoma, kad tyrimo metu nustatyta Parapijos veikla (ūkinė-komercinė bei religinė), turtas, įsipareigojimų dydis, šioje išvadoje pateikiama detali ataskaita (t. 27, b. l. 17-46). Teismas neturi jokio pagrindo abejoti A. K., turinčio 30 m. apskaitos ir mokesčių specialisto darbo stažą (t. 26, b. l. 84), bei Č. M., turinčio buhalterio profesionalo ir nepriklausomo auditoriaus kvalifikaciją ir 23 m. darbo stažą (t. 27, b. l. 20), išvadomis. Juo labiau, specialistė N. L., atlikusi papildomą tyrimą, patikslintoje išvadoje, priimtoje įvertinus Parapijos knygoje esančius duomenis, taip pat nurodė, kad, jeigu Parapijos knyga buvo tvarkoma laiku, ankstesnė išvada keičiasi, t. y. pagal tyrimui pateiktus dokumentus galima nustatyti Parapijos veiklą, įsipareigojimų dydį už (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) m. (t. 28, b. l. 126-128). Taigi, šių dokumentų pagrindu akivaizdu, kad S. F., priešingai nei nurodoma kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje, vedė Parapijos buhalterinę apskaitą ir iš šios apskaitos galima nustatyti Parapijos turtą už (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) metus ir (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) metus bei kokia dalis patirtų išlaidų tenka ūkinei-komercinei veiklai, kokia – religinei veiklai ir kiek gauta paramos iš juridinių asmenų.

34. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis dalyje, kuria S. F. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (dėl aplaidaus Parapijos apskaitos tvarkymo), naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis – S. F. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžio dalį, kuria S. F. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (dėl aplaidaus ūkininko S. F. ūkio apskaitos tvarkymo), BK 223 straipsnio 1 dalį (dėl aplaidaus (duomenys neskelbtini) parapijos buhalterinės apskaitos tvarkymo), panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

- S. F. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (dėl aplaidaus ūkininko S. F. ūkio apskaitos tvarkymo) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

- S. F. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (dėl aplaidaus (duomenys neskelbtini) parapijos buhalterinės apskaitos tvarkymo) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė ŠvitinienėDaina VaidachavičienėEvaldas Vanagas