Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolitos Rasiukevičienės ir teisėjos Halinos Zaikauskaitės (pirmininkaujanti posėdžiui ir pranešėja), dalyvaujant atsakovo atstovui Giedriui Galentui (biudžetinės įstaigos Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui), trečiajam suinteresuotam asmeniui E. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovui biudžetinei įstaigai Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo E. R.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas P. M. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą ir patikslintą skundą, kuriame prašo panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą (2016-03-03 Nr. D2-677) ir įpareigoti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) atlikti neplaninį auditą pagal likviduotos firmos archyvui paduotus dokumentus.

Skunde paaiškina, kad 2014-01-15 gavęs iš Alytaus savivaldybės buvusios ir jau likviduotos savo įmonės dokumentų kopijas, pamatė, kad administratorius klastojo dokumentus, nusikalstamai iššvaistė ir išvogė buvusios įmonės turtą, kažkur dingo dokumentais nepagrįsta didelė (virš 30 000 Lt) pinigų suma. Teigia, kad administratorius pinigų likutį privalėjo grąžinti savininkui (pareiškėjui). Visus pareiškėjui kilusius klausimus jis išdėstė rašte Ūkio ministerijai, kuri kontroliavo Įmonių bankroto departamento darbą. Ūkio ministerija informavo pareiškėją, kad departamento funkcijas perėmė Tarnyba. Tarnyba pareiškėjui atsakė, kad patikrinimo nepradės. Anksčiau ir Įmonių bankroto departamentas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus dėl administratoriaus veiklos tyrimo. Pareiškėjas nurodo, kad 8 metus dirbo savo firmoje ir jai vadovavo, tačiau darbo biržoje, kur jis užsiregistravo, jam aiškino, kad jis niekur nedirbo, nes negavo atlyginimo. Nurodo, kad su administratoriumi bylinėjosi dar firmos likvidavimo laikotarpyje, tačiau jį pavedė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirtas advokatas, kuris negrąžino jam perduotų dokumentų.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdį jam pranešta (b.l. 98).

Paaiškina, kad visos įmonėje bankroto procedūros metu gautos lėšos buvo naudojamos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Pagal teismo ir kreditorių patvirtintą sąmatą buvo skiriamos ir mokamos lėšos, skirtos administratoriaus atlyginimui, kitoms bankroto procedūroms vykdyti ir tenkinti kreditorių finansiniams reikalavimams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

Ginčas yra dėl to, kaip Tarnyba išsprendė iš Ūkio ministerijos 2016-02-23 raštu Nr.(39.1-92)-3-778 persiųstą pareiškėjo prašymą (b.l. 69). Prašyme (b.l. 70-71) pareiškėjas nurodė apie 2008-10-21 Kauno apygardos teismo iškeltą bankroto bylą pareiškėjo įkurtai firmai. Nurodė, kad teismas bankroto administratoriumi paskyrė E. R.. Pareiškėjas prašyme toliau aprašo bankroto administratoriaus veiksmus. Pareiškėjas rašė, kad pamatęs jog bankroto administratorius piktnaudžiauja ir pažeidinėja Įmonių bankroto įstatymą, jis kreipėsi į Kauno apygardos teismą, kad paskirtų kitą administratorių, tačiau teismas jį informavo, kad jis vienas pakeisti administratoriaus negali. Taip pat nurodė, kad 2010-02-17 kreipėsi į Įmonių bankroto departamentą, gavo jį netenkinantį atsakymą, kurį skundė administracinių ginčų komisijai, kuri taip pat netenkino pareiškėjo skundo. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad jo manymu administratorius dėl šių skundų supyko, todėl jam grasino. Taip pat prašyme nurodo apie sūnaus pervestas pinigų lėšas, apie parduotą pareiškėjo butą, apie tai, kad administratorius jam neteikė jokios informacijos. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad administratorius neteisėtai pervedė pareiškėjo sūnaus atsiųstas lėšas į savo bendrovės sąskaitą, klastojo dokumentus. Taip pat nurodė apie administratoriaus atliktus kitų gautų lėšų neteisėtus pervedimus. Prašyme išvardina savo prarastas lėšas ir nurodo, kad administratorius už jas privalo atlyginti. Prie prašymo pridėti dokumentai, pareiškėjo 2010 m. rašyti prašymai ir vienas 2009 m. dokumentas apie banko sąskaitą. Aiškaus prašymo, kuris atitiktų Tarnybos kompetenciją, prašyme nebuvo suformuluota.

Į šį prašymą Tarnyba atsakė pareiškėjui 2016-03-03 raštu, kurį pareiškėjas skundžia teismui (b.l. 62-63). Teismas, įvertinęs faktinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad skundžiamas Tarnybos raštas yra teisėtas ir pagrįstas, jis atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, tiek rašte nurodytų teisės aktų turinį. Rašte pareiškėjui primenama, kad Kauno apygardos teismas 2008-10-21 iškėlė pareiškėjo įmonei P. M. firmai „Alytaus kurjeris“ bankroto bylą. Skundžiamas raštas pagrįstai grindžiamas 2012-03-30 įsakymu Nr. 4-299 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių 23 ir 28 punktais. Tarnyba suprato pareiškėjo prašymą kaip reikalavimą atlikti bankroto administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą. Teismas daro išvadą, kad toks prašymo įvertinimas yra teisingas, nes į Tarnybos kompetenciją patenka tik tokia galimybė. Tarnybai nesuteikta teisė tikrinti bankroto procedūros metu vykusio pinigų srautų judėjimo, lėšų pervedimo teisėtumo, o juo labiau Tarnyba negali priimti jokio sprendimo dėl nuostolių atlyginimo. Turtinius ginčus sprendžia tik teismai. Tarnybos išvados pagrįstai daromos atsižvelgiant į Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 12 dalies, 31 straipsnio, 32 straipsnio 5 dalies nuostatas. Tarnyba neabejojo, kad tokie administratoriaus veiksmai, kuriuos skundė pareiškėjas, buvo atlikti tinkamai, nes Kauno apygardos teismas 2011-03-22 priėmė sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos, 2011-05-04 įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Taip pat Tarnyba pagrįstai nurodė, kad nuo visų pareiškėjo nurodomų veiksmų pabaigos praėjo daugiau nei 1 metai, todėl pagal taisyklių 28 p. Tarnyba jau negali atlikti administratoriaus veiklos neplaninio patikrinimo administruojant įmonės bankroto procesą.

Tarnybos funkcijos nemokumo srityje nustatytos Finansų ministro 2015-11-23 įsakymu Nr. 1K-344 patvirtintų Tarnybos nuostatų 8.3 p. Nuostatų 9.3. punkte nustatyta, kad siekdama Tarnybos nuostatų 8.3 papunktyje nustatyto veiklos tikslo Tarnyba: „9.3.1. organizuoja fizinių asmenų, siekiančių įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, dirbti bankroto administratoriaus padėjėjais, teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas, atestavimą ir Lietuvos Respublikos teisės išmanymo patikrinimą; 9.3.2. priima sprendimus dėl fizinių ir juridinių asmenų įrašymo į Įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašą ir (ar) Asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą ir išbraukimo iš šių sąrašų; 9.3.3. išduoda bankroto administratoriaus, bankroto administratoriaus padėjėjo ir restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimus ir priima sprendimą panaikinti jų galiojimą; 9.3.4. administruoja Garantinį fondą; 9.3.5. valdo ir tvarko Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinę sistemą; 9.3.6. analizuoja įmonių bankroto ir restruktūrizavimo, fizinių asmenų bankroto procesų eigą, šių procesų teisinio reguliavimo taikymo efektyvumą, nemokumo priežastis ir teikia pasiūlymus Finansų ministerijai dėl nemokumo teisinio reguliavimo tobulinimo“. Taigi, Tarnybai nepavesta kontroliuoti, kaip naudojamos bankroto proceso metu gautos lėšos, todėl į eilę pareiškėjo prašyme išdėstytų faktinių aplinkybių dėl neteisingo lėšų paskirstymo, Tarnyba negalėjo atsakyti atlikusi tų lėšų judėjimo kontrolę. Apie tai pareiškėjui nurodyta skundžiamame sprendime. Taip pat tinkamai paaiškinta, dėl kokių teisinių ir faktinių priežasčių Tarnyba jau neturi įgaliojimų atlikti bankroto administratoriaus veiklos neplaninio patikrinimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Dėl tų pačių priežasčių nėra pagrindo įpareigoti tarnybą atlikti neplaninį auditą pagal likviduotos firmos archyvui priduotus dokumentus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo P. M. skundą atmesti.

Sprendimas apeliaciniu skundu per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.