Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2018-03-06 · Civilinė byla Nr. e2YT-193-522/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-06
Bylos Nr.
e2YT-193-522/2018
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-01010-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irina Serafin
Pareiškėjas
E. L.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Registrų centro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-193-522/2018Teisminio proceso Nr. 2-44-3-01010-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.15.2; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 6 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant Dangyrai Kanapienytei,dalyvaujant pareiškėjui E. L. ir jo atstovui advokatui R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, Širvintų rajono savivaldybei, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti faktą, jog jis įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į garažų, kurių unikalus (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), 667/1000 dalį. Nurodė, kad likvidacinė komisija, susidedanti iš pirmininko A. Ž. ir narių J. G., Z. L., V. B. ir J. S. priėmimo – perdavimo aktais perdavė turtą, tarp kurio buvo ir mechaninių dirbtuvių garažai, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) natūra (duomenys neskelbtini) (53 žmonių) ir (duomenys neskelbtini) grupėms. 1995 m. sausio 4 d. pareiškėjas ir K. M., A. V., E. J. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pareiškėjas iš pardavėjų įsigijo mechaninių dirbtuvių garažų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), 0,33 dalį, tačiau sutartis notarine forma nebuvo sudaryta. 2000 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjas ir M. Ž., N. P. ir V. B. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pareiškėjas iš pardavėjų įsigijo mechaninių dirbtuvių garažų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), 0,33 dalį, tačiau sutartis notarine forma taip pat nebuvo sudaryta. Pareiškėjo nuomone, aukščiau nurodytų sutarčių pagrindu, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į mechaninių dirbtuvių garažų dalį, nors minėtos pirkimo – pardavimo sutartys nebuvo patvirtintos notaro, o nuosavybės teisė nebuvo registruota Nekilnojamo turto registre. Apie tai, kad pareiškėjas minėtomis pirkimo – pardavimo sutartimis neįgijo nuosavybės teisės į mechaninių dirbtuvių garažų dalį, sužinojo tik 2017 m. spalio mėn., kai Širvintų rajono savivaldybės atstovai atvažiavo apžiūrėti pastato su tikslu jį pripažinti bešeimininkiu, nors pareiškėjas, tikėdamasis, kad jam nuosavybės teise priklauso mechaninių dirbtuvių garažų 667/1000 dalis (333/1000 minėtų garažų dalį valdo N. V., o likusią 667/1000 garažų dalį valdo pareiškėjas), garažus naudojo kaip savus ir valdė juos ilgiau nei dešimt metų (vieną dalį – 22 metus, kitą dalį– 17 metų). Širvintų rajono savivaldybės sprendimu mechaninių dirbtuvių garažų adresas iš (duomenys neskelbtini), buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini). Šiuo metu garažų 333/1000 dalis, priklausanti N. V., nekilnojamo turto registre registruota adresu (duomenys neskelbtini). Antstolis I. G. 2017 m. lapkričio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad garažuose yra išlietos betoninės grindys, sumontuoti vartai/durys, išvedžiota elektra, patalpose sandėliuojama produkcija, stovi įranga; pastatų stogas užtiestas bitumine danga; nurodyta, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus patalpų remonto darbus atliko pareiškėjas. Mano, kad egzistuoja visos sąlygos, reikalingos nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi. Pareiškėjas nėra aptariamų garažų, 667/1000 dalies, savininkas (jis neįgijo nuosavybės teisės į garažus minėtų 1995 m. sausio 4 d. ir 2000 m. rugsėjo 5 d. pirkimo – pardavimo sutarčių, kurios nebuvo patvirtintos notaro, pagrindu). Aptariamų garažų 667/1000 dalis nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruota viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Pareiškėjas sąžiningai įgijo aptariamą turtą ir jį sąžiningai valdė visą valdymo laiką, t. y. su garažų savininkais sudarė pirkimo – pardavimo sutartis, su pardavėjais tinkamai atsiskaitė – sumokėjo jiems sutartyse nurodytas garažų dalies kainas; garažus valdė kaip savininkas ir iki šiol buvo įsitikinęs, kad niekas kitas neturi jokių teisių į minėtą garažų dalį. Pareiškėjas nuo garažų dalies įsigijimo momento sąžiningai jais naudojosi, mokėjo visus mokesčius, atliko reikalingus remonto darbus, naudojo juos kaip savo ir per šį laiką niekada nebuvo iškilusių kliūčių dėl garažų dalies valdymo. Visą valdymo laiką garažų 667/1000 dalis, buvo valdoma teisėtai. Visą garažų dalies valdymo laikotarpį šį turtą valdė kaip savo, viešai, nesislapstydamas; valdomoje garažų dalyje vykdė veiklą, patalpose laikė ir laiko jam priklausantį turtą, nuolat bendravo ir bendradarbiavo su garažų 333/1000 dalies savininke N. V. ir kitais į garažus užsukančiais trečiaisiais asmenimis. 333/1000 minėtų garažų dalis yra valdoma nepertraukiamai jau nuo 1995 m., o kita minėtų garažų dalis valdoma nuo 2000 m. Be to turtas buvo valdomas kaip savas. Patalpų remontą atliko pats, išliejo grindis, sutvarkė stogą, išvedžiojo elektrą, sustatė duris/vartus. Pareiškėjas turi raktus nuo visų aptariamų garažų, 667/1000 dalies, durų/vartų, už šią garažo dalį moka mokesčius, atlieka remonto darbus ir visą valdymo laiką naudojasi patalpomis kaip savomis. Tiek patalpų viduje, tiek šalia patalpų esantis turtas priklauso pareiškėjui. Aptariamo turto valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime prašė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Širvintų rajono savivaldybė atsiliepime prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Nurodė, kad turtas nepriklausė ir nepriklauso Širvintų rajono savivaldybei, ir savivaldybė neturi duomenų, kad šis turtas būtų perduotas savivaldybei kaip valstybės turtas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. L. teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad aptariami mechaninių dirbtuvių garažai buvo padalinti kolūkio pajininkams į tris dalis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) grupėms. Vieną dalį aptariamų garažų įsigijo 1995 m., kitą – 2000 m., pirkimo pardavimo sutartimis, bet jų nepatvirtino notarine forma, neįregistravo; su pardavėjais atsiskaitė. 1/3 dalis turto priklauso N. V.. Pastatas buvo avarinės būklės, jį remontavo. Dalis žmonių, su kuriais pasirašytos sutartys, mirę. Mano, kad yra visos sąlygos, reikalingos nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi, ir prašo pareiškimą tenkinti.

Liudytoja N. V. teismo posėdyje nurodė, kad yra dalies aptariamų garažų savininkė, kitą dalį įsigijo pareiškėjas. Savo dalį turto įregistravo nustatyta tvarka. Ginčo dėl turto dalių nėra. Pareiškėjas jam priklausančią turto dalį prižiūrėjo, remontavo (keitė stogą, duris). Pareiškėjui jo dalis priklauso seniai, tačiau negali tiksliai nurodyti laikotarpio.

Liudytojas A. V. teismo posėdyje parodė, kad savo garažų dalį, įregistravo nustatyta tvarka; dokumentus tvarkė maždaug prieš 18-20 metų. Žino, kad dalis garažų priklausė B. ir kitiems asmenims, kurie vėliau savo dalį pardavė pareiškėjui, kuris nupirktą turtą, buvusį blogos būklės, tvarkė, remontavo (tvarkė stogą, betonavo, keitė duris). Mano, kad pareiškėjas aptariamą turtą jau valdo 10 metų.

Liudytojas V. B. teismo posėdyje parodė, kad aptariamas garažų pastatas priklausė kolūkiui, po to – bendrovėms. Jis pats priklausė vienai iš grupių ((duomenys neskelbtini) grupei), kuriai priklausė 1/3 pastato dalis. Iš pradžių pareiškėjui leido naudotis turtu, po to grupė pardavė pareiškėjui savo turto dalį; pirkimo pardavimo sutartį pasirašė trys grupės atstovai (iš viso grupėje buvo 68 žmonės). Iš tos grupės didelė dalis žmonių yra mirę. Pareiškėjas pagal sutartį atsiskaitė. Patvirtino, kad pareiškėjas nupirktą turtą tvarkė, juo rūpinosi, remontavo (pakeitė stogą, įdėjo duris). Dėl kitos grupės turto dalies žino, kad pirkimo pardavimo sutartį su pareiškėju irgi pasirašė grupės atstovai; dalis tos grupės žmonių taip pat yra mirę. Pareiškėjas aptariamą turtą valdo maždaug nuo 2000 m.

Liudytojas B. P. teismo posėdyje nurodė, kad aptariamas turtas priklausė bendrovėms, vėliau pastatas pradėjo griūti, buvo blogos būklės. Jį nusipirkęs ūkininkas (pareiškėjas), pastatą pradėjo tvarkyti, suremontavo (pakeitė naują stogą, išbetonavo vidų, įdėjo duris, dažė sienas, ir kt.). Pareiškėjas dirba ten maždaug nuo 2000 m.; aptariamo turto kitiems asmenims nebuvo perleidęs ar davęs naudotis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad likvidacinė komisija, susidedanti iš pirmininko A. Ž. ir narių J. G., Z. L., V. B. ir J. S. priėmimo – perdavimo aktais perdavė turtą, tarp kurio buvo ir mechaninių dirbtuvių garažai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), natūra (duomenys neskelbtini) (53 žmonių) ir (duomenys neskelbtini) grupėms. 1995 m. sausio 4 d. pareiškėjas ir K. M., A. V., E. J. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pareiškėjas iš pardavėjų įsigijo mechaninių dirbtuvių garažų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), 0,33 dalį. 2000 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjas ir M. Ž., N. P. ir V. B. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pareiškėjas iš pardavėjų įsigijo mechaninių dirbtuvių garažų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), 0,33 dalį. 333/1000 dalys minėtų garažų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pakeistas adresas – (duomenys neskelbtini), priklauso N. V.. Antstolio I. G. 2017 m. lapkričio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad apžiūrėtose pareiškėjo naudojamose garažo patalpose, sudarančiose apie 2/3 pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra išlietos betoninės grindys, sumontuoti vartai/durys, išvedžiota elektra, patalpose sandėliuojama produkcija, stovi įranga; patalpų stogas užtiestas bitumine danga.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip 10 metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), t. y. asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Nagrinėjamu atveju, iš byloje pateiktų likvidacinės komisijos sudarytų perdavimo – priėmimo aktų matyti, kad turtas, tarp kurio buvo ir aptariami mechaninių dirbtuvių garažai, buvo perduotas natūra (duomenys neskelbtini) (53 žmonių) ir (duomenys neskelbtini) grupėms. 1995 m. sausio 4 d. pareiškėjas su (duomenys neskelbtini) grupės atstovais K. M., A. V., E. J. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pareiškėjas įsigijo mechaninių dirbtuvių garažų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)), 0,33 dalį. 2000 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjas su (duomenys neskelbtini) grupės atstovais M. Ž., N. P. ir V. B. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pareiškėjas įsigijo antrą minėtų mechaninių dirbtuvių garažų 0,33 dalį. Minėtos pirkimo – pardavimo sutartys nebuvo patvirtintos notaro; sutartys ir nuosavybės teisė nebuvo registruota viešame registre, tačiau pareiškėjas aptariamą pirkimo – pardavimo sutartimis įgytą turtą valdė ir naudojo kaip savą, jį remontavo, prižiūrėjo. Liudytojas V. B., šioje byloje minimos (duomenys neskelbtini) grupės narys, teismo posėdyje patvirtino, kad grupė pardavė pareiškėjui savo turto dalį; pirkimo pardavimo sutartį pasirašė trys grupės atstovai (iš viso grupėje buvo 68 žmonės; didelė dalis grupės žmonių yra mirę); pareiškėjas pagal sutartį atsiskaitė. Dėl kitos grupės turto dalies minėtas liudytojas patvirtino, kad pirkimo – pardavimo sutartį su pareiškėju irgi pasirašė grupės atstovai, ir dalis tos grupės žmonių taip pat yra mirę. Taigi, minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nusipirko aptariamas garažų dalis, tačiau nustatyta tvarka jų neįregistravo. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas garažus naudojo kaip savus ir valdė juos ilgiau nei dešimt metų. Iš antstolio I. G. 2017 m. lapkričio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjo naudojamose garažo patalpose yra išlietos betoninės grindys, sumontuoti vartai/durys, išvedžiota elektra, patalpose sandėliuojama produkcija, stovi įranga; patalpų stogas užtiestas bitumine danga. Aplinkybę, kad pareiškėjas jo naudojamas garažų dalis prižiūrėjo, remontavo, patvirtino ir byloje dalyvavę liudytojai N. V., A. V., V. B., B. P.. Jie nurodė, kad pareiškėjas, įsigijęs labai blogos būklės garažus, juos prižiūrėjo, remontavo (pakeitė stogą, išbetonavo vidų, įdėjo duris, ir kt.). Minėti liudytojai A. V., V. B., B. P. taip pat patvirtino, kad pareiškėjas aptariamu turtu rūpinosi, jį valdė daugiau nei 10 metų. Taigi, minėti bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas sąžiningai įgijo aptariamą turtą ir jį sąžiningai, teisėtai valdė visą valdymo laiką, t. y. su garažų savininkais sudarė pirkimo – pardavimo sutartis, su pardavėjais atsiskaitė; garažus valdė kaip savininkas. Iš bylos duomenų, liudytojų parodymų taip pat matyti, kad pareiškėjas aptariamus garažus valdė atvirai, t. y. viešai, nesislapstant; valdomoje garažų dalyje vykdė veiklą, patalpose laikė ir laiko jam priklausantį turtą; pareiškėjo teigimu, už jam priklausančią garažų dalį, moka mokesčius. Iš minėto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ant garažų sienos pakabinta iškaba su pareiškėjo E. L. vykdoma veikla – ūkio plėtra kaimo vietovėse, kas taip pat patvirtina aplinkybę, kad turtas valdomas atvirai. 333/1000 minėtų garažų dalis yra valdoma nepertraukiamai jau nuo 1995 m., o kita minėtų garažų dalis valdoma nuo 2000 metų, t. y. turtas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas nepertraukiamai, kaip savas; garažuose išlietos betoninės grindys, sumontuoti vartai/ durys, išvedžiota elektra, patalpose sandėliuojama produkcija, stovi įranga, atliktas remontas. Visi minėti duomenys patvirtina, kad aptariamo turto valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Byloje nėra duomenų, kad aptariamas turtas būtų įregistruotas viešame registre kito asmens vardu, priklausytų valstybei ar savivaldybei. Nurodytas turtas gali būti nuosavybės teisės objektu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 532 straipsnyje nustatyta tvarka, specialiame interneto tinklalapyje buvo paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą. Teisme nėra gauta pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotus asmenis, kurie pretenduotų į pareiškėjo nurodytą turtą, taip pat nebuvo ginčytas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad pareiškėjas būtų įgiję turtą kitais CK 4.47 straipsnyje numatytais būdais. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pagal CK 4.68–4.71 straipsnius konstatuoti, kad pareiškėjas pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į garažų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), 667/1000 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 530–533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. L. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėjas E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į garažų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), 667/1000 dalį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Irina Serafin