Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2021-10-29 · Civilinė byla Nr. e2-1356-714/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-29
Bylos Nr.
e2-1356-714/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Lukšienė
Atsakovas
Jurbarko rajono savivaldybės, Jurbarko rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos
Ieškovas
O. N. K.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-1356-714/2021Proceso numeris 2-19-3-0090-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.1.(S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 29 d.Jurbarkas
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėja Jūratė Lukšienė,sekretoriaujant Giedrei Paukštytei – Grėbliuskienei, Ernestai Sakalauskienei,dalyvaujant atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės atstovei Jovitai Lonienei,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovei Renatai Gadliauskienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. N. K. ieškinį atsakovei Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos dėl administracinio akto (sprendimo) panaikinimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme 2021 m. vasario 9 d. buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės O. N. K. ieškinį atsakovei Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos dėl administracinio akto (sprendimo) panaikinimo. Ieškovė prašo atnaujinti jai terminą apskųsti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą, išdėstytą rašte Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti sprendimą ir įpareigoti atsakovę išspręsti ieškovės prašymą (skundą) iš naujo. Rašte yra nurodoma, kad dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrius 2020 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo - pardavimo ar nuomos sutartis su O. N. K. nėra sudaryta, ji naudojasi valstybine žeme po jai nuosavybės teise priklausančiais pastatais, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1,2, 3, 5 ir 7 punktų nuostatomis, ji turi mokėti žemės nuomos mokestį, todėl Jurbarko rajono savivaldybės administracija laiko, kad O. N. K. laikoma valstybinės žemės naudotoja, nes valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra reikalingas jai nuosavybės teise priklausantiems statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, todėl ji, kaip valstybinės žemės naudotoja, privalo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, apskaičiuotą teisės aktuose nustatyta tvarka, dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimo priskaičiuotas žemės nuomos mokestis yra nesumokėtas nuo 201 1 metų, todėl mokėtina suma šiuo metu yra 4526,82 Eur.

Ieškovė O. N. K. ieškinyje nurodė kad tiek žemės mokesčio nustatymo jai pareiga, tiek nustatytas jo dydis ir mokėjimo laikotarpis pažeidžia teisės aktų reikalavimus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pagal parengtą projektą ir jame esančius dokumentus turėjo būti įregistruotas žemės sklypas, kurio paskirtis turėjo būti nustatyta pagal pagrindinį pastatą, kurį sudarė gyvenamoji ir negyvenamoji patalpos, t. y. kitos paskirties žemė, naudojimo būdas - visuomeninės paskirties ir vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Tačiau kaip vėliau paaiškėjo, žemės sklypas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruotas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyriaus vedėjos D. Š. 2016 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinant kitos paskirties komercinės paskirties objektų teritoriją (0,9363) ir susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritoriją (0,0984). Jurbarko rajono savivaldybės administracija ir NŽT prie ŽŪM suformuodami žemės sklypą prie pastatų vadovavosi tais viešo registro duomenimis, kurie buvo klaidingi ir vėliau buvo pataisyti, t.y. vadovavosi ne jos (ieškovės) pateiktais, bet iš VĮ Registrų centro be ieškovės žinios gautais duomenimis, pagal kuriuos dėl techninės klaidos buvo pakeista pastato - katilinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtis iš „kitos" į „gamybos, pramonės“. Remiantis šiais dokumentais, žemės sklypui buvo neteisėtai ir nepagrįstai priskirtas komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdas. Nurodžius, kad ši informacija yra neteisinga, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str. nuostatomis, buvo surašytas 2018-06-11 techninės klaidos taisymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo klaida buvo ištaisyta ir katilinės paskirtis vėl grąžinta į prieš tai buvusią (kita).Nepaisant to, žemės sklypas 2016-06-06 Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyriaus vedėjos D. Š. 2016 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo suformuotas kaip komercinės paskirties objektų teritorija (0,9363) ir susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorija, ir net pranešus apie Registrų centro išraše esančią techninę klaidą, jokios procedūros nebuvo inicijuojamos tam, kad sklypo paskirtis būtų koreguota. Nė vienas iš šių naudojimo būdu jos (ieškovės) žemės sklypui negali būti taikomas, kadangi nei žemės sklype, nei jame esančiuose pastatuose nėra vykdoma jokia komercinė veikla, be to. statiniai neatitinka aukščiau nurodytos paskirties, kuriems nustatomas atitinkamas žemės sklypo naudojimo būdas. Atitinkamai buvo paskaičiuotas nuomos dydis. Svarbu ir tai, kad mokėjimo už sklypą dokumentus pirmą kartą jai buvo atsiųsti tik 2020 metais, iki šio laiko man jokie pranešimai nebuvo siunčiami, todėl už laikotarpi iki 2020 metu žemės nuomos mokestis man apskritai negali būti skaičiuojamas.

Atsakovė Jurbarko rajono savivaldybė su ieškiniu nesutinka, atsiliepime nurodė, kad pagal šiuo metu galiojančius Nekilnojamojo turto registro (toliau - NTR) duomenų bazės išrašo duomenis, žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis: kita, naudojimo būdas: komercinės paskirties objektų teritorijos ir susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. NTR duomenų bazės išraše taip pat nurodyta, kad naujas suformuotas žemės sklypas įregistruotas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, registracijos įrašas galioja nuo 2016 m. liepos 27 d. Šis vedėjo sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m: birželio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio O. N. K. neginčijo. Tame sklype yra ieškovei priklausantys pastatai, kurių eksploatavimui yra reikalingas sklypas. O viešoje interneto erdvėje yra duomenų apie tuose pastatuose vykdomą komercinę veiklą.

Projektas, kurio iniciatorė buvo O. N. K., parengtas atsižvelgiant į Jurbarko miesto teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Jurbarko miesto teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, kuriame numatytos teritorijos, leidžiančios projektuoti tik tam tikros paskirties žemės sklypus. Ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neginčijo nei Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, nei 2016 m. birželio 30 d. vedėjo sprendimo, todėl šie individualūs teisės aktai yra galiojantys, o jų pagrindu NTR yra įregistruoti pirmiau nurodyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), duomenys, t. y. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis: kita, naudojimo būdas: komercinės paskirties objektų teritorijos ir susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos.Ieškovė 2020 m. gruodžio 23 d. Administracijai pateikė prašymą „Dėl žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ribų ir paskirties naudojimo būdo tikslinimo“, į kurį Ieškovei buvo atsakyta Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 24 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypo ribų ir paskirties“, pažymint, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), paskirties keitimas iš esamos, kita, į numatomos, žemės ūkio paskirties, negalimas vadovaujantis Jurbarko miesto teritorijos bendruoju planu, pagal kurį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), funkcinės zonos pavadinimas yra urbanizuojamos teritorijos, visuomenės poreikiams, specializuotos ir kompleksų teritorijos. Pažymėtina, kad Ieškovė šio Administracijos atsakymo teisės aktų nustatyta tvarka taip pat neapskundė, todėl darytina pagrįsta prielaida, kad su išdėstyta Administracijos pozicija dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo negalimumo, sutiko. Ieškovė taip pat neginčija fakto, kad valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra jai nuosavybės teise priklausantys statiniai, kuriems eksploatuoti ji neišvengiamai naudoja valstybinę žemę. Dėl šios priežasties Ieškovei atsiranda pareiga už valstybinės žemės naudojimą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį net ir nesant sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties. Mokesčio mokėjimo deklaracijos ieškovei buvo siunčiamos ieškovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

Tretysis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 10 straipsnyje nurodoma, kad gyvenamąsias vietoves nustato ir panaikina, jų teritorijų ribas nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į savivaldybės tarybos siūlymą, pateiktą įvertinus vietos gyventojų nuomonę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl Jurbarko miesto teritorijos ribų pakeitimo“ buvo pakeistos Jurbarko miesto teritorijos ribos pagal prie šio nutarimo pridedamą planą, iš kurio matyti, kad Jurbarko miesto ribos greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo keičiamos. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas kitos paskirties komercinės paskirties objektų teritorijos (0,9363 ha) ir susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (0,0984 ha) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas. Pažymėtina, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizatorė O.N. K. yra pasirašiusi žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (duomenys neskelbtini) sprendinių brėžinyje. Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 30 d. sprendimu „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) irNacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“, žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2016-07-12 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pabrėžtina, kad Sprendimas priimamas pagal Savivaldybės parengtą ir patvirtintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Šio Projekto iniciatorius buvo Ieškovė O.N. K., Projektas parengtas atsižvelgiant į Jurbarko miesto bendrąjį planą. Projekto iniciatorius savo nuožiūra sudarė sutartį su vykdytoju, t. y. matininku V. S., dalyvavo sufonnuojant žemės sklypą, už projektavimo ir žemės sklypo suformavimo darbus turėjo mokėti (mokėjo) savo lėšomis. Ieškovė žinojo arba būdama atidi ir rūpestinga, galėjo žinoti ir suprasti, kokie yra nustatyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys (plotas, paskirtis, naudojimo būdas ir kt. reglamentuoti ‘Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje), skųsti teisės aktų nustatyta tvarka Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyriaus 2016 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“.Jurbarko rajono miesto bendrasis planas numato, kad (duomenys neskelbtini) žemė yra priskirta teritorijai visuomenės poreikiams ir specializuotai kompleksų teritorijai su dideliu želdynu kiekiu, kuriose numatytos galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys (miškų ūkio, kitos paskirties) bei naudojimo būdai (visuomeninės paskirties teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos, rekreacinės teritorijos, bendro naudojimo teritorijos). Vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2 punktu Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Todėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Projektas negalėjo ir negali prieštarauti dabar galiojančiam Jurbarko miesto bendrajam planui, kuriame numatytos teritorijos, leidžiančios projektuoti tam tikros paskirties žemės sklypus. Vadovaujantis teisės aktais formuojant naujus žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti, šiems žemės sklypams žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas nustatomi pagal Nekilnojamojo turto registre registruotą statinio paskirtį. Jei formuojamame žemės sklype yra ne vienas Nekilnojamojo turto registre registruotas statinys, žemės sklypo naudojimo paskirtis nustatoma pagal pagrindinio statinio, be kurio negalėtų funkcionuoti kiti žemės sklype esantys statiniai, paskirtį.Formuojant žemės sklypą prie pastatų, vadovautasi VĮ Registrų centro įregistruotais Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuose įregistruota pastatas-katilinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis - kita, pastatas- profilaktoriumas, padalintas į du objektus: patalpa-butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis yra gyvenamoji (butų), negyvenamosios patalpos - profilaktoriumo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis - gydymo, kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis - pagalbinio ūkio, kiti statiniai( inžinieriniai). Ieškovė ieškinyje nurodo, kad Jurbarko rajono savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba formuojant žemės sklypą prie pastatų vadovavosi

Teismo posėdyje ieškovė O. N. K. nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, apklausti liudytoją R. K..

Atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės atstovė J. Lonienė prašė ieškinį atmesti, paaiškino, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paskirtis nustatyta pagal miesto bendrąjį planą, kodėl nebuvo sudaryta valstybinės žemės sutartis atstovė paaiškinti negali, žemės nuomos mokestis paskaičiuotas pagal esamus dokumentus.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė R. Gadliauskienė paaiškino, kad NŽT nebuvo projekto iniciatorė ir žemės sklypo paskirties nenustato ir nekeičia. Sutikimas formuoti žemės sklypą yra duotas, bet toliau sprendžia savivaldybė, mokestį taip pat nustato savivaldybė, NŽT pateikia sąrašus asmenų, kurie įvairiais pagrindais naudoja valstybinę žemę, anksčiau tą darydavo apsprities viršininko administracija.

Liudytojas R. K. parodė, kad jo mama O. N. K. įgijo pastatus 2003 metais, tuo metu jie apleisti, beveik sugriuvę, tuo metu buvo kaimo vietovė, 2013 m. teismo sprendimu pastatas buvo pripažintas buvusiu, ant tų griuvėsių pasistatė naują gyvenamą namą, turėjo visus leidimus, nėra nustatyta jokių statybos pažeidimų, yra sukurtas ūkininko ūkis, aplink yra atkeltos jų žemės, 10 hektarų, 2008 metais gavo leidimą formuoti sklypą, dokumentuose buvo nurodoma pagal tiesioginę pastatų paskirtį, 2015 m. pabaigoje projektas buvo teigiamai įvetintas, miesto teritorijai ta vieta buvo priskirta 2016 metais, buvo pašalinti ir sukeisti dokumentai, buvo ikiteisminis tyrimas, savivaldybės administracijos 2016 įsakymo neskundė, bet sklypo paskirtis dokumentuose buvo ištaisyta, žemėtvarka išdavė sutikimą formuoti žemės sklypą, įteisinanat faktinę pastataų būklę, mokesčiusskaičiavo I., jie prižiūri sklypą, pjauna žolę, gauna išmokas, dėl pastatų nusibraižė naujas bylutes, tačiau faktinė žemės sklypo paskirtis nepažymėta pagal tai, kad tai yra gyvenamos patalpos, atsakymas yra vienas, nenumatyta gyvenamoji paskirtis, nors jie ten gyvena, yra deklaruoti, pas juos nėra jokių komercinių patalpų, informacija apie (duomenys neskelbtini) nesusijusi, yra ūkininko ūkis, kaimo turizmas gali būti vykdomas gyvenamoje patalpoje, užtvanka yra susisiekimo paskirties, butai yra gynamoji patalpa, profilaktoriumas - visuomeninės paskirties, katilinė komerciniais tikslais nenaudojama, šildo tik jų patalpas.

Ieškinys netentintinas.

Dėl termino atnaujinimo.

Terminas ieškovei apskųsti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2020 m. gruožio 28 d. sprendimą, išdėtytą, rašte Nr. (duomenys neskelbtini), atnaujintinas. Ieškovė padavė ieškinį apylinkės teismui, kai Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 2 d. nutartimi atsisakė priimti skundą ir pasiūlė kreiptis į bendros kompetencijos teismą.

Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių pastatų ir kitų statinių

Nekilnojamojo turto registro (toliau NTR) duomenų bazės duomenimis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau sklypas), pagrindinė naudojimo paskirtis kita, naudojimo būdas komercinės paskirties objektų teritorijos ir susiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Žemės sklypas įregistruotas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (toliau NŽT) teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo 2016 m. liepos 27 d.

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ buvo patvirtinta kitos paskirties objektų teritorijos (0,9363) ir susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų objektų teritorijos (0,0984) žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, inicijuotas O. N. K.. Nei sprendimas, nei direktoriaus įsakymas nėra panaikinti ar pakeisti, ir atitinka Jurbarko miesto bendrąjį planą.

Sklype yra ieškovei O. K. nuosavybės teise priklausantys pastatai: katilinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis kita, Profilaktoriumas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) pagrindinė naudojimo paskirtis gydymo, padalytas į kelis objektus, kiemo rūsys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), - bei kiti inžneriniai statiniai – aikštelė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užtvanka, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Pastato profilaktoriumopagrindinė naudojimo paskirtis įregistruota – gydymo. Pastatas profilaktoriumas padalytas į du objektus butus: butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (57,22 kv. m, iš jų gyvenamasis plotas 31,51 kv. m) ir butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 864,60 kv. m). Buto (duomenys neskelbtini) pagrindinė naudojimo paskirtis nurodyta gyvenamoji (butas). Butas (duomenys neskelbtini) paskirtis - negyvenamoji patalpa – profilaktoriumas, paskirtis gydymo, kaip ir viso pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Taigi gyvenamosios patalpos sudaro nedidelę dalį bendro pastato ploto. Pastatas viešame registre įvardintas kaip profilaktoriumas, taip pastatas įvardinamas pagal jame vykdytą veiklą, tas pats įvardinimas išlikęs. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis tiek pastato profilaktoriumo, tiek butų statybos pabaigos metai nurodyti 1978. Iš tokių viešo registro duomenų galima suprasti, kad negyvenamo pastato profilaktoriumo erdvėje yra gyvenamos patalpos, butas Nr 1, o likusi pastato dalis negyvenama.

Iš visuotinai prieinamos informacijos interneto puslapiuose skelbiamos informacijos nustatyta, kad Jurbarko mieste, (duomenys neskelbtini) įsikūrę (duomenys neskelbtini), kurie kviečia ilsėtis, švęsti šeimos šventes, rengti furšetus bei banketus, organizuoti konferencijas. Ši ir atsakovo atsiliepime pateikta informacija, kurią galima patikrinti, nebuvo paneigta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 182 straipsnio 1 punktas). Liudytojo R. K. paaiškinimai apie įregistruotą ūkininko ūkį, tai, kad informacija apie (duomenys neskelbtini) nesusijusi su ieškove, kaimo turizmas gali būti vystomas ir gyvenamose patalpose, nepaneigia atsakovės nurodytų aplinkybių dėl galimai vykdomos komercinės veiklos pastatuose, esančiuose žemės sklype (duomenys neskelbtini).

Dėl mokesčio už naudojamą valstybinę žemę

Ieškovė O. N. K., kurios pastatai yra žemės sklype, naudojasi valstybinės žemės sklypu, nors valstybinės žemės pirkimo – pardavimo ar valstybinės žemės nuomos sutartis nėra sudaryta. Faktas, kad O. N. K. administruojančios institucijos sprendimu naudoja valstybinės žemės sklypą, yra akivaizdus, patvirtinatas rašytiniais dokumentais, ir to neneigia pati ieškovė (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Pastatai, esantys sklype, jai priklauso nuo 2003 metų pabaigos, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ant (duomenys neskelbtini) upės pripažinta buvusio profilaktoriumo komplekso nuosavybės teise priklausančio O. N. K., priklausiniu. Šio sprendimo pagrindu buvo įregistruotos ieškovės nuosavybės teisės į užtvanką. Šis teismas nesiima aiškinti kito teismo sprendimo pastato profilaktoriumo, kuris registro duomenimis yra registruotas, kaip padalytas į du naujus objektus, kurie viešo registro duomenimis O. N. K. yra įgyti 2003 m. gruodžio 17 d. sutarties pagrindu. Byloje nėra duomenų apie nekilnojamojo daikto išnykimą įregistravimo (Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro 12 straipsnio 7 punktas, 9 punktas). Valstybinės žemės nuomos sutartis 2017 metais nebuvo sudaryta, O. N. K. prašymu sustabdyti žemės nuomos sutarties pasirašymą iki atskiro pranešimo.

Teismų praktikoje yra konstatuota, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, nulemtas viešojo intereso, kai turi būti užtikrinta valstybinės žemės socialinė paskirtis teikti visuomeninę naudą. Tai yra, valstybinės žemės sklypas, kuriame yra fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantys pastatai, turi tarnauti ne vien tik to asmens naudai, bet ir teikti naudą visuomenei. Valstybinės žemės naudotojas turi ne tik teisę, bet pareigas naudoti žemės sklypą pagal jo paskirtį, prižiūrėti, mokėti mokesčius, tik taip galėtų būti užtikrinta tokios žemės socialinė paskirtis. Valstybinės žemės santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas, kuris riboja šių santykių šalių galimybę vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų normos.

Įstatymo nuostatą, kad valstybinės žemės naudotojai iki nuomos ar pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus atvejus, kai žemė perduota naudotis panaudai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą. Konkretų žemės nuomos tarifą nustato savivaldybė, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnyje nurodyta, kad kitos paskirties žemės naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Minėto įstatymo straipsnio 1 dalyje, 3 punkte numatytos visuomeninės paskirties teritorijos. Lietuvos Respublikos žemės ūko ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (2013 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 3D-83/D1-40) patvirtintas Žemės naudojimo būdo aprašas (toliau Aprašas). Pagal Aprašo 18 punktą visuomeninės paskirties teritorijos yra Žemės sklypai, skirti valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams ir jų funkcijoms vykdyti; religinės paskirties pastatams ir religinių bendruomenių ir bendrijų veiklai; socialinei infrastruktūrai – mokslo paskirties pastatams, kultūros paskirties pastatams; gydymo paskirties pastatams; sporto paskirties pastatams ir sporto inžineriniams statiniams; specialiosios paskirties statiniams. Pagal to paties aprašo 21 punktą susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos tai žemės sklypai, skirti transporto paskirties pastatams ir garažų paskirties pastatams, elektroninių ryšių infrastruktūros (perdavimo bokštams, radijo ryšio statiniams, ryšio retransliatoriams ir kitiems inžineriniams statiniams), inžinerinių tinklų maitinimo šaltinių (įvairių tipų elektrinėms, katilinėms, transformatorių pastotėms, skirstykloms, naftos perdirbimo ir kitiems pastatams, skirtiems energijos ar energijos išteklių gavybai, gamybai, perdirbimui, išskyrus atominę elektrinę ir branduolinį reaktorių) statiniams ir įrenginiams. Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos tai žemės sklypai, skirti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatai Aprašo 16 punktas)

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, vertinant visų byloje surinktų įrodymų visumą, viešųjų registrų duomenis, tenkinti ieškovės reikalavimus tais pagrindais, kokie nurodyti ieškinyje, nėra galimybės. Žemės sklypo paskirti nustatyta pagal tame sklype esančių pastatų paskirtį, kuri yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Registrų duomenys yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Šioje byloje nenagrinėjami reikalavimai dėl nekilnojamojo turto paskirties keitimo, žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo. O skundžiamame Jurbarko rajono savivaldybės administracijos sprendime nurodyti faktai, kad valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo ar nuomos sutartis nėra sudaryta, kad žemės sklypu naudojasi ieškovė, kad žemės sklypas reikalingas ieškovei nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti, valstybinės žemės nuomos mokestis nėra sumokėtas, žemės sklypo paskirtis nurodyta pagal viešo registro duomenis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 259 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atnaujinti terminą apskųsti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą, išdėstytą rašte Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.

Teisėja Jūratė Lukšienė