Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-03-10 · Byla Nr. TS-23-576/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-10
Bylos Nr.
TS-23-576/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Nuteistasis
J. K.
Kategorijos
Nr. TS-23-576/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015-02-03 nutarimo Nr. 59-22 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2015-02-03 priėmė nutarimą Nr. 59-22 netaikyti J. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 str. 2 d. 2 p. Nutarime nurodo, kad J. K. neatlikta bausmės dalis 2015-01-29 – 1 metai 29 dienos. Jis anksčiau teistas 16 kartų, jam penkis kartus taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygas jis pažeidė 4 kartus, du kartus taikytas įstatymas dėl amnestijos. Amžius pirmojo teistumo metu – 14 metų. Savo kaltę dėl dabartinių nusikaltimų pripažįsta. Nuolat pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Nusikaltimus atlikdavo vienas, kartais apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Apie 4 mėnesius prieš suėmimą vartojo heroiną. Yra anksčiau vartojęs opijatus, amfetaminą. 2014 m. kovo mėnesį baustas už amfetamino vartojimą pataisos įstaigoje, nuobauda panaikinta paskatinimo būdu. Nemano, kad turi problemų dėl vartojimo, priklausomybę neigia. Pataisos namuose alkoholio nevartoja, problemų neužfiksuota. Teigia, kad negali vartoti dėl sveikatos problemų. Kriminalinių ar diskriminacinių nuostatų nėra, šiuo metu į priežiūrą reaguoja gerai. Laisvės atėmimo bausmės metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Vilniaus pataisos namuose bausmės atlikimo reikalavimus pažeidė du kartus, šiuo metu nuobaudos nebegalioja, 2 kartus skatintas. Dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę bei asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programose. J. K. turi 8 klasių išsilavinimą., kurį įgijo laisvės atėmimo vietoje. Laisvėje mokėsi iki 6 klasės, kol pateko į įkalinimo įstaigą. Bendras darbo stažas apie 7 metus. Motyvacija darbui teigiama. Laisvėje nuolat keisdavo darbo vietas dėl mažų atlyginimų. Nuteistojo teigimu jis turi elektriko specialybę, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nėra. Nuo 2013-12-10 suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos už įstaigos ribų. Dirba UAB „Ecoservice“ pagalbiniu darbininku. Teismo nuosprendžiais pareikšti ieškiniai 2141,02 eurų sumai. Pagal vykdomuosius dokumentus skolingas 5154,07 eurų (išieškota 4054,45 eurų). Nuteistasis vedęs. Socialinius ryšius palaiko su žmona, jos vaikais, broliu. Savo vaikų neturi. Lankomas žmonos pasimatymų metu. Po paleidimo planuoja gyventi pas žmoną. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OAsys metodiką – vidutinė (92 balai). Komisijos nuomone, J. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principų įgyvendinimo.

Šalies argumentai

Nuteistasis J. K. pateikė skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015-02-03 nutarimo, prašydamas jį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad komisijos nutarimas nepagrįstas ir nemotyvuotas. Komisija, skundžiamame nutarime išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, argumentų, nepagrindė sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo. Komisija nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Toks teiginys, pateiktas be jokių argumentų, yra nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas. Pagal EŽTT doktriną, ankstesni teistumai nereiškia kėsinimosi nusikalsti. Komisijos teiginys, kad jo lygtinis paleidimas šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principų įgyvendinimo yra deklaratyvus. Komisija sau nepagrįstai prisiskyrė teisingumo principo įgyvendinimą, kas nėra jos kompetencija. Pagal vykdomuosius raštus jis turi įsiskolinimą, tačiau nevengia jo mokėti. Yra susitaręs dėl įsidarbinimo UAB „Ecoservice“. Tai rodo, kad jis yra pasiryžęs vykdyti finansinius įsipareigojimus gautais už darbinę veiklą pinigais. Vertinant pakartotinio nusikalstamumo riziką pagal OASys metodiką, vertinami statiniai ir dinaminiai veiksniai, iš jų buvę teisės pažeidimai. Didelę rizikos balo dalį sudaro šis nepakeičiamas veiksnys, ir šios dalies rizikos balo negalima objektyviai sumažinti. Komisija, taikydama šią metodiką, netinkamai vertino dinaminius veiksnius – jo elgesio kaitą bausmės atlikimo metu, būsimas gyvenimo sąlygas: kad jis turės darbo vietą ir pastovią gyvenamąją vietą, socialinių ryšių su šeimos nariais įtaką. Komisija nepagrįstai teigia, kad jis linkęs nusikalsti, remdamasi vien jo buvusiais teistumais. Jis bausmes už ankstesnius teistumus atliko ir mano, kad jo resocializacijos procese ankstesni teistumai negali turėti didelės reikšmės. Nutarime nenurodytos konkrečios ir aiškios aplinkybės, dėl ko jo prašymas nebuvo patenkintas. Nėra jokios LR BVK 158 str. nurodytos aplinkybės, dėl ko jam negalėtų būti taikomas lygtinis paleidimas. Jo bausmės tikslai jau yra įgyvendinti; bausmės atlikimo metu jam skirtas nuobaudas jis pakeitė paskatinimais, dalyvavo įvairiose programose, yra išleidžiamas iš pataisos įstaigos be sargybos. Jis nėra visiškai izoliuotas nuo visuomenės, pakeitė savo elgesį, vedė, turi ilgalaikius tikslus, yra motyvuotas dirbti ir išlaikyti savo šeimą, mano, kad yra pasirengęs tinkamai integracijai į visuomenę, ką įrodo jo elgesys ir teigiamai vertinami pasiekimai reabilitacijos procese. Jis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra ar kitos griežčiausios baudžiamojo poveikio priemonės.

Atsiliepimas

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė atsiliepimą į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, kuriame nurodė, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija svarstydama nuteistojo J. K. lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgė į visumą aplinkybių ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų jam skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo ir kad nėra pagrindo manyti, kad J. K. laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis J. K. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau formalių kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. LR BVK 157 str. l d. nurodyta, kad turi būti atsižvelgiama ir į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. J. K. praeityje teistas 16 kartų, tačiau iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jo teigiamai nepaveikė. Jam ne kartą buvo sudaryta galimybė pasitaisyti, 2 kartus buvo pritaikytas įstatymas dėl amnestijos, 5 kartus buvo lygtinai paleistas, tačiau 4 kartus pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, nepateisino teismo pasitikėjimo ateityje nenusikalsti, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, darė naujas nusikalstamas veikas ir šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už tyčinių nusikaltimų padarymą. Nors šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nepriekaištingas, jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę bei asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti, iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programose, 2 kartus skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertintinas nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu. J. K. buvo pažeidęs režimo reikalavimus 2 kartus ir baustas drausminėmis nuobaudomis. Jo nusikalstamo elgesio rizika, nustatyta pagal OASys metodiką yra vidutinė 92 balai. Atsižvelgdama į padarytų nusikaltimų kiekį ir pobūdį, visapusiškai įvertinusi nuteistojo asmenybę, kad J. K. nedaro teisingų išvadų, negerbia galiojančių teisės ir moralės normų, yra linkęs nusikalsti, prašo netenkinti nuteistojo skundo.

Lygtinio paleidimo komisija J. K. lygtinio paleidimo atveju siūlė taikyti jam šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2016-02-28, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

LR BVK 157 str. 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: anksčiau padarytų veikų bei veikų, už kurių padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, jų pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę.

Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 dalyje, apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog dvi iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

LR BVK 8 str. ir 9 str. įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Iš J. K. asmens bylos nustatyta, kad jis buvo nuteistas Trakų rajono apylinkės teismo 2013-11-07 nutartimi, kuria, vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., buvo subendrintos 2013-09-06 nuosprendžiu ir 2013-07-09 nutartimi paskirtos bausmės ir galutinė bausmė paskirta 3 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės vykdymo pradžia: 2012-08-04. Bausmės vykdymo pabaiga: 2016-02-28. Nuteistasis 1/2 laisvės atėmimo bausmės atliko 2014-05-14. Neatliktos bausmės dalis 11 mėnesių 19 dienų.

Teismas pažymi, kad tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai, taikytas lygtinis paleidimas ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t.y. kad pasiekti LR BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai.

Teismas laiko nepagrįstu nuteistojo teiginį, kad sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, buvo vadovautasi tik deklaratyviais teiginiais, ir komisija nepateikė jokių savo sprendimą grindžiančių argumentų. Skundžiamame nutarime buvo fiksuotos ir įvertintos visapusiškai nuteistojo asmenybę apibūdinančios faktinės aplinkybės, tiek tos, kurios teigiamai apibūdina J. K. asmenybę ir jo veiklą bausmės atlikimo laikotarpiu, tiek neigiamai apibūdinančios, į jas buvo atsižvelgta sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą. Sprendžiant lyginio paleidimo klausimą turi būti įvertinamas visas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Iš socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistasis J. K. įvykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo laikotarpiu režimo reikalavimus pažeidė 2 kartus (vienas iš šių pažeidimų šiurkštus – psichotropinių medžiagų vartojimas), buvo baustas, tačiau šiuo metu nuobaudos jau negalioja, du kartus skatintas už darbą ir gerą elgesį, bausmės atlikimo metu jam buvo suteikta teisė išeiti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, jis mokėsi pagal bendrojo lavinimo programą, baigė 8 klasę, dirba, dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų teisinio ir socialinio švietimo programose. Pagal OAsys metodiką, J. K. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė –92 balai, tačiau pakankamai artima aukštos rizikos ribai (nuo 100 balų).

Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. J. K. praeityje teistas 16 kartų, jam penkis kartus taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis net keturis kartus lygtinio paleidimo laikotarpiu padarė naujas nusikalstamas veikas, du kartus taikyta amnestija. Šiuo metu jis atlieka subendrintą bausmę pagal šešis nuosprendžius, didžiąją dalį nusikaltimų padarė nuosavybei, lygtinio paleidimo laikotarpiu darė ir smulkiuosius svetimo turto grobimus, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė.

Nuteistasis skunde nurodo, kad išvada, kad jis darys naujas nusikalstamas veikas, paremta tik jo ankstesniais teistumais, bet ne jo elgesiu laisvės atėmimo vietoje. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgtina ne tik į nuteistojo elgesį laisvės atėmimo įstaigoje, tačiau ir į jo elgesį laisvėje. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje liudija, kad jis gali laikytis įstatymo normų ir visiems priimtinų elgesio taisyklių tik esant nuolatinei ir pastoviai kontrolei, laisvėje jo nusikalstamą elgesį lemia ekonominės ir finansinės jo būsenos nestabilumas. Jo teistumai atskleidžia, kad būdamas laisvėje jis teikia pirmenybę pragyvenimui iš nusikalstamų veikų darymo, o ne iš darbinės veiklos, kuri, kaip fiskuota socialinio tyrimo išvadoje, nėra pastovi. Nors laisvės atėmimo įstaigoje nuteistasis sistemingai nedarė nustatyto režimo reikalavimo pažeidimų, tačiau jis per ilgą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį neįgijo jokių specialių žinių ar įgūdžių, padėsiančių jam įgyti pragyvenimo šaltinį laisvėje. Jis neturi vidurinio išsilavinimo, profesinio mokymo užsiėmimų laisvės atėmimo įstaigoje nelankė. Tai rodo, kad jis nemotyvuotas aktyviai spręsti savo socialines problemas.

Nuteistasis komisijos išvadą apie tikimybę laisvėje daryti naujas nusikalstamas veikas sieja tik su savo ankstesniais teistumais. Tačiau kaip matyti iš komisijos išvados, jo nusikalstamumo riziką didina tai, kad jis renkasi šią riziką didinančias situacijas. Be to, vienas iš jo nusikalstamo elgesio veiksnių gali būti psichiką veikiančių medžiagų vartojimas ir jų poreikis. J. K. praeityje baustas už narkotinių medžiagų vartojimą administracine tvarka, 4 mėnesius iki suėmimo vartojo heroiną, psichotropinių medžiagų vartojimo atvejis fiksuotas ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nepaisant šių duomenų nuteistasis neigia priklausomybės problemą, susijusią su narkotinių medžiagų vartojimu, jos nesprendžia, taigi šis veiksnys, turintis įtakos pakartotinei nusikaltimo padarymo galimybei išlieka aktualus.

J. K. praeities teistumai rodo, kad nei lygtinio paleidimo taikymas, nei atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo.

J. K. savo veiksmais padarė turtines žalas nukentėjusiesiems, jų atlyginta tik nedidelė dalis, todėl tikėtina, kad taikant lygtinį paleidimą nebus patenkinti ir nukentėjusiųjų lūkesčiai dėl teisingumo principo įgyvendinimo.

Teismas nesutinka su skundo argumentu, jog Komisija nurodydama, kad nutarimu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog pareiškėjas laisvėje nesilaikys įstatymų ir nusikals, pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą. Kriterijus, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, yra įtvirtintas LR BVK 157 str. 1 d., bet kokioje lygtinio paleidimo klausimo svarstymo stadijoje jį vertinti įpareigoja bausmių vykdymo kodekso lygtinio paleidimo sąlygas ir tvarką nustatančios LR BVK nuostatos. Nekaltumo prezumpcijos principas nėra pažeidžiamas, nes Komisija savo manymą grindžia atsižvelgdama į nuteistojo ankstesnius teistumus, jo elgesį ankstesnių lygtinių paleidimų metu, į jo elgesį atliekant bausmę pataisos įstaigoje, be to Komisijos nutarimas negalutinis, jis skundžiamas, teismas įvertina Komisijos nutarimo pagrįstumą ir jį tvirtina ar panaikina.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad vienas iš LR BK 41 str. 2 d. išvardintų bausmės tikslų yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad didelė bausmės dalis dar yra neatlikta, į nuteistojo asmens pavojingumą, teismas laiko, kad atliktos bausmės laikas yra per trumpas, kad būtų pasiekti LR BK 41 str. 2 d. bausmės tikslai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir įgyvendinti teisingumo principą. Nuteistojo elgesys laisvėje ir bausmės atlikimo metu, nustatyta pakartotinio nusikalstamumo rizika, taip pat teismui kelia abejonių, ar jis ateityje nedarys nusikalstamų veikų. Komisijos narių nuomonė dėl lygtinio apleidimo netaikymo J. K. buvo vieninga.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, prokurorės nuomonę, teismas konstatuoja, kad surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje J. K. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015-02-03 nutarimas Nr. 59-22 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 3 d., 5 d. 3 p., teismas,

nutarė:

netenkinti nuteistojo J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) skundo.

Palikti nepakeistą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015-02-03 nutarimą Nr. 59-22 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam J. K..

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Nida Vigelienė(parašas)Nuorašas tikras:Teisėja (A. V.)Teisėja Nida Vigelienė2015 m. kovo 10 d.