- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-28
- Bylos Nr.
- 2A-1173-492/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Virginija Volskienė (pran.), Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- N. K.
- Atsakovas
- G. R., G.
- Advokatai
- Asta Skujytė, Elena Šajaukaitė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-147-131/2010 pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui G. R. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovė N. K. prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-12-16 sprendimu nustatyto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo dukters E. išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatyti atsakovo bendravimo su E. R. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką, kokią nustatė Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Nurodė, kad santuoka tarp šalių buvo nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimu, kuriuo patvirtintina šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėta sutartimi buvo numatyta, kad šalys kartu rūpinsis dukters E. auklėjimu ir priežiūra, atsakovas įsipareigojo mokėti po 400 Lt dukters išlaikymui. Ieškovė teigė, kad po teismo sprendimo iš esmės pasikeitė jos turtinė padėtis, nes ji nuo 2009 m. gegužės mėnesio neteko turėto darbo, naujoje darbovietėje darbo užmokestis yra mažesnis ir šiuo metu tesiekia 1 500 Lt, kitų pajamų neturi, moka nuomos mokestį už butą, atsakovas uždirba žymiai daugiau. Išlaidos vaiko išlaikymui sudaro apie 1 515 Lt per mėnesį. Mergaitei reiktų lankyti būrelius, nemažai lėšų reikia mergaitės gydymui.
Atsiliepimas
Atsakovas G. R. prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Nesutiko teikti 600 Lt išlaikymą, neprieštaravo mokėti 450 Lt per mėnesį. Teigė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai nuo santuokos nutraukimo. Atsakovas turi kreditinių įsipareigojimų, moka nuomos mokestį, turi išlaidų pasiimdamas vaiką.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius 2009-09-21 išvadoje nurodė, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams, tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti tinkamas sąlygas vaiko vystymuisi. Teigė, kad iš vaiko tėvo turi būti priteistas didesnis išlaikymas, nes turtas padalintas per pusę. Vaiko amžius, jo statuso pasikeitimas (netrukus pradės lankyti mokyklą), vaiko teisė į gyvenamąjį plotą pagrindžia didesnio išlaikymo poreikį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-12-16 sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir priteisė iš atsakovo G. R. nepilnametės E. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 550 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2009-08-19 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatė atsakovo G. R. bendravimo su dukra E. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką. Priteisė iš atsakovo G. R. ieškovei N. K. 533 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės N. K. atsakovui G. R. 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Nustatydamas 550 Lt per mėnesį išlaikymą vaikui, teismas atsižvelgė į šalių turimą turtą, gaunamas pajamas. Nurodė, kad šalys lygiomis dalimis nuosavybės teise turi žemės sklypą bei namą, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovės vardu nėra registruota transporto priemonių, atsakovo vardu įregistruota viena transporto priemonė. Ieškovės gauta darbo užmokesčio suma nuo 2009-07-01 iki 2009-09-30 sudarė 5 745 Lt, nuo 2009-10-01 iki 2009-11-06 sudarė 3 077,99 Lt, nuo 2010-01-12 iki 2010-01-31 sudarė 2 004,8 Lt. Atsakovui išmokėtas darbo užmokestis nuo 2009-02-01 iki 2009-07-31 sudarė vidutiniškai apie 3 100 Lt per mėnesį. Išlaikymo vaikui dydį teismas nustatė, remdamasis CK 6.461 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad orientacinis vaiko išlaikymo dydis per mėnesį negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, t.y. 800 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas G. R. prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio ir sumažinti priteistą (padidintą) iš atsakovo G. R. 550 Lt dydžio išlaikymą nepilnametei E. R. iki 450 Lt dydžio išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2009-08-19 iki dukters pilnametystės; priteisti iš ieškovės N. K. atsakovo naudai jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teigė, kad ieškovė neįrodė šalių turinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimo, o pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 3.201 str. 1 d., neišdėstė motyvų, kuo pasireiškė iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, kodėl didina priteistą išlaikymą būtent iki 550 Lt, kokie nepilnametės mergaitės poreikiai būtų patenkinti už šią sumą, netyrė ir nevertino E. vieno mėnesio poreikių, šalių tikrosios turtinės padėties. Į bylą nebuvo pateikti objektyvūs ir leistini įrodymai, jog E. R. turi specialių poreikių, dėl kurių jai reiktų padidinti išlaikymą. Atsakovas pateikė Vilniaus miesto psichologinės – pedagoginės tarnybos 2009-11-06 atsakymą, jog po 2009-09-10 pakartotinai dėl E. R. į šią tarnybą dėl logopedo paslaugų nebuvo kreiptasi, be to, nurodė, kad šios tarnybos paslaugos yra nemokamos. Ieškovė neįrodinėjo ir mergaitės gabumų, papildomų būrelių lankymo (kurių E. lankomame darželyje nėra), dėl ko jai reiktų didesnio išlaikymo negu teiktas iki šiol. Ieškovė neteigė, kad atsakovas nesirūpino dukterimi ir neprisideda prie jos išlaikymo. Atsakovas pateikė įrodymus, kad mergaitei praleidžiant laiką su tėvu, jis turi papildomų išlaidų, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Į bylą pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai rodo, kad ieškovė N. K. dalyvavo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriuose, vadinasi turi atitinkamas finansines galimybes įsigyti nekilnojamąjį turtą, o tai reiškia, kad neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties. Priteisdamas 550 Lt išlaikymą per mėnesį, pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovas turi teikti vaikui 68,75 proc. dydžio išlaikymą, skaičiuojant jį nuo minimalios mėnesinės algos. Tokio nukrypimo nuo išlaikymo lygiomis dalimis pirmosios instancijos teismas nepagrindė, nors turėjo svariai motyvuoti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė N. K. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad nuo santuokos nutraukimo (2008-12-16) jos pajamos, buvusios 3 000 Lt per mėnesį, žymiai pasikeitė, t.y. sumažėjo iki 1 500 Lt. Tai lėmė esminį ieškovės turinės padėties pablogėjimą. Išlaikymo dukrai dydį grindė paskaičiavimais, iš kurių matyti, kad išlaikymui reikia 1 500 Lt per mėnesį. Šios sumos pirmos instancijos teismas nevertino kaip būtinos mergaitės išlaikymui ir atsakovo teikiamą išlaikymą padidino atsižvelgęs ne į pasikeitusius vaiko poreikius, o į pasikeitusią ieškovės turinę padėtį. Apeliantas, gaudamas du kartus didesnes pajamas, nei ieškovė, gali ir privalo didesne dalimi prisidėti prie nepilnametės dukters poreikių patenkinimo. Toks sprendimas laikytinas pagrįstu ir proporcingu tėvų turtinei padėčiai, ypač dėl to, kad vaiko poreikiai po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dar labiau padidėjo. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-03-31 sprendimu Nr. 1-1482 dėl mokesčio už vaiko išlaikymą Vilniaus miesto savivaldybės švietimo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo ir vienos dienos vaiko maitinimo normos nustatymo, buvo padidintas mokestį už darželio lankymą.
Atsakovo G. R. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimu nutraukė G. R. ir N. R. santuoką, patvirtino šalių taikos sutartį, pagal kurią G. R. įsipareigojo mokėti dukters E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės (b.l. 9-11). 2009-08-19 ieškovė N. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padidinti priteistą iš atsakovo G. R. išlaikymą dukrai E. R. iki 600 Lt. Prašymą padidinti išlaikymą grindė pasikeitusia savo turtine padėtimi ir mergaitės poreikiais.
Civilinio kodekso 3.201 str. numato, kad galima sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos.
Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta jų taikos sutartis matyti, kad šalys per pusę pasidalino santuokoje įgytą turtą; už automobilį, kuris liko atsakovui G. R., pastarasis ieškovei N. R. sumokėjo kompensaciją. Šalys 2010 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad nekilnojamąjį turtą, pasidalintą nutraukus santuoką, pardavė, kad grąžintų kreditą bankui. Remiantis šalių paaiškinimais 2010 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio metu, ieškovė turi 7 000 Lt kreditinių įsipareigojimų bankui, o atsakovas 7 000 Lt yra pasiskolinęs iš fizinio asmens. Be to, ieškovė turi įsipareigojimą atsakovui sumokėti 21 000 Lt pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimu patvirtintos jų taikos sutarties 12 punktą (b.l. 11). Taip pat iš esmės pasikeitė ieškovės gaunamos pajamos. Po santuokos nutraukimo, dirbdama UAB „Cowi baltic“ 2009-01-01 – 2009-03-31 ieškovė per mėnesį gavo vidutiniškai 4 888 Lt, 2009-04-01-2009-06-02 per mėnesį vidutiniškai 13 000 Lt (b.l. 25), tačiau iš šios įmonės buvo atleista. Kitoje įmonėje, UAB „Rija“, kurioje pradėjo dirbti nuo 2009-06-10, jos atlyginimas per mėnesį tesiekia 1 915,00 Lt (b.l. 26-28). Be to, pardavus santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, ji priversta nuomotis butą, tokiu būdu užtikrindama gyvenamąjį plotą ne tik sau, bet ir dukrai. Į bylą pateikta buto nuomos sutartis patvirtina, kad ieškovė už buto nuomą moka 800 Lt per mėnesį (b.l. 29). Minėti duomenys yra pagrindas išvadai, kad po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo iš esmės pasikeitė ieškovės turtinė padėtis. 2009-08-27 pažyma apie G. R. gaunamas pajamas patvirtina, kad jis nuo 2009 m. sausio iki 2009 m. liepos per mėnesį uždirbo vidutiniškai 3 000 Lt. Tokias pajamas atsakovas gavo ir nutraukinat šalių santuoką (b.l. 146), taigi jo pajamos nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo priėmimo nepasikeitė. Kadangi nekilnojamasis turtas, įgytas santuokos metu, buvo parduotas, atsakovas nurodė, kad taip pat nuomojasi butą. Buto nuomai skiriamų lėšų sumos įrodymais nepagrindė. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad abi šalys santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą pardavė, abi šiuo metu nuomojasi butus, abi turi vienodus įsipareigojimus tretiesiems asmenims, ieškovė turi ir 21 000 Lt įsipareigojimą atsakovui, gauna žymiai mažesnes pajamas, turi užtikrinti gyvenamąjį būstą ne tik sau, bet ir dukrai, t.y. jos išlaidos buto nuomai atitinkamai didesnės, vadinasi jos turtinė padėtis po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo priėmimo pasikeitė, pablogėjo ir šiuo metu yra sunkesnė nei atsakovo. Tai reiškia, kad didesnė dukters išlaikymo naštos dalis turi tekti daugiau pajamų gaunančiam atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas skundžiamu 2010 m. kovo 10 d. sprendimu padidino nepilnametei E. R. išlaikymą iš tėvo, priteisdamas 550 Lt per mėnesį. Sprendžiant iš teismo motyvų, jis rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis negali būti mažesnis nei viena minimali mėnesio alga, t.y. 800 Lt, o kadangi atsakovas gauna didesnes pajamas, iš jo priteisė atitinkamai didesnę dalį mergaitei teiktino išlaikymą, jį skaičiuojant nuo minėtos 800 Lt sumos. Atsakovas apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas neišdėstė motyvų, kokie nepilnametės mergaitės poreikiai būtų patenkinti už šią sumą, netyrė ir nevertino E. vieno mėnesio poreikių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 800 Lt yra laikytina minimalia suma skirtina vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovė pateikė teismui kvitus, liudijančius išlaidas vaikui, ieškinyje detaliai išdėstė mergaitei skiriamas lėšas atitinkamoms sritims, teismo posėdžių metu nurodė, kad mergaitei be įprastų kasdieninių išlaidų, reikalingos lėšos ir sveikatos priežiūrai bei ugdymui. Be to, į bylą pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 31 d. sprendimas, kuriuo keičiamas mokestis už vaiko išlaikymą ikimokyklinėse Vilniaus miesto savivaldybės švietimo įstaigose, rodo, kad padidėjo mokestis už darželio lankymą. Visiems žinoma, kad kyla prekių ir paslaugų kainos, tai turi įtaką ir išlaikymo vaikui dydžiui. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija vertina, kad vaiko poreikius minimaliai 800 Lt sumai, ieškovė pagrindė visiškai, o didesnė išlaidų sumai atsakovui priteista dėl jo geresnės finansinės padėties, didesnių gaunamų pajamų.
Atsiliepimas
Atsakovas G. R. teigė, kad mergaitei praleidžiant laiką su tėvu, jis turi papildomų išlaidų, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Teisėjų kolegija pažymi, kad E. R. gyvenamoji vieta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 6 d. sprendimu yra nustatyta su jos motina, taigi ji ir sumoka pagrindinę dalį išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Nors atsakovas ir patiria papildomų išlaidų praleisdamas laiką su vaiku, tai nėra pagrindinė išlaidų dalis. Atsakovas mažiau laiko praleidžia su vaiku, jis nemoka už pagrindinių vaiko poreikių patenkinimą, be to, gauna didesnes pajamas nei ieškovė, taigi jo patiriamos išlaidos nevertintinos kaip turinčios esminės reikšmės nustatant priteistino išlaikymo dukrai dydį.
Kitos atskirojo skundo aplinkybės dėl atsakovės nekilnojamojo turto sandorių nepagrindžia geresnės nei nustatyta ieškovės finansinės padėties. Nors iš 2010-12-28 Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovė anksčiau turėjo nekilnojamojo turto, šiuo metu nuosavybės teisėmis jokio nekilnojamojo turto neturi, duomenų, kad tokiu sandoriu gavo pajamų, byloje nėra. Taigi aplinkybė dėl anksčiau ieškovės turėto nekilnojamojo turto esminės reikšmės sprendžiant dėl išlaikymo E. R. dydžio nustatymo reikšmės neturi.
Šalies argumentai
Ieškovė N. K. pateikė 2010-12-14 mokėjimo nurodymą, pagrindžiantį, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 600 Lt. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodyto maksimalaus dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl iš atsakovo G. R. N. K. priteistini 600 Lt teisinei pagalbai apmokėti.
Pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino aplinkybes byloje, teisingai aiškino ir taikė nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti. Iš apelianto į valstybės biudžetą priteistina 16,70 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinėje instancijoje išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei N. K. iš atsakovo G. R. 600 litų advokato paslaugoms apmokėti.
Priteisti į valstybės biudžetą iš apelianto G. R. 16,70 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinėje instancijoje išlaidų.