Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Virginijus Kanapinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo (Vilniaus rajonas) skyriaus prokurorės Vaidos Matuzonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje T. Š. (T. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaruota gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Š. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – sutuoktinei A. Š., o būtent: jis 2024 m. sausio 18 d., apie 16:00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,04 prom.), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sutuoktinę A. Š., tai yra tyčia du kartus ranka sudavė A. Š. į kaklą ir tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė A. Š. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais T. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir veikos kvalifikavimas

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T. Š. parodė, kad ankščiau buvo teistas. Nei narkologinėje, nei psichiatrinėje įskaitoje neregistruotas, negydytas. Pranešimas apie įtarimą jam paskelbtas, įteiktas, išverstas į rusų kalbą, viską suprato. Parodymus duoti sutinka. Lietuvių kalbą moka, bet geriau parodymus duos rusų kalba. Suprato kuo yra įtariamas, savo kaltę pripažįsta. A. Š. yra jo žmona, su kuria susituokęs apie 12 metų ir gyvena pažymoje nurodytu adresu. Gyvenamasis namas, kuriame jie gyvena, priklauso jam. Turi bendrus du mažamečius vaikus. Paskutiniu metų žodiniai konfliktai tarp jo ir žmonos vyksta dažnai. Konfliktai vyksta dėl to, kad jo žmona labai vėlai grįžta namo, be to jis įtaria, kad žmona turi meilužį. Žmona jam yra sakiusi, kad nori išsiskirti ir pradėti gyvenimą nuo balto lapo. 2024 m. sausio 18 d. jis buvo namuose, kur rūsyje vartojo alkoholinius gėrimus. Tiksliai negali nurodyti kiek išgėrė, bet jau 4 dienas iš eilės vartojo alkoholinius gėrimus. Aušra su vaikais buvo namuose. Maždaug apie 16:00 val. grįžo į namus. Vaikai buvo savo kambaryje. Jis nuėjo į virtuvę, kur buvo jo žmona. Būnant virtuvėje tarp jo ir žmonos įvyko žodinis konfliktas. Konflikto priežasties nurodyti negali, nes nepamena, kadangi buvo girtas. Žodinio konflikto metu, kiek jis pamena, sudavė savo žmonai abiejų rankos delnais du antausius per veidą, t. y. vienos rankos delnu sudavė vieną kartą ir kitos rankos delnu sudavė antrą kartą. Kiek jis pamena, tai jis pataikė į veidą, bet kadangi jis buvo girtas, gali kažką ne taip prisiminti. Gali būti, kad pataikė į kaklą. Po to jis iš karto išėjo iš namų ir nuėjo į rūsį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Jis negirdėjo kaip žmona kvietė policiją. Būnant santuokoje žmonos atžvilgiu nenaudojo fizinio smurto, tai pirmas toks atvejis, anksčiau policija nebuvo kviečiama į namus. Jam išaiškinta, kad kol vyks ikiteisminis tyrimas, jam uždrausta gyventi kartu su žmona, bendrauti su ja bei artintis prie jos. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, laikinai galės pagyventi (duomenys neskelbtini). Pažada nebendrauti ir nesiartinti prie žmonos. Jam išaiškintos pasekmės, jei jis šių draudimų nesilaikys. Dėl to, kad du kartus rankų delnais sudavė Aušrai labai gailisi. Viską ką prisimena papasakojo, daugiau nieko paaiškinti negali.

Kaltinamojo T. Š. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Aprašomas pareigūnų nešiojamo vaizdo registratoriaus (kūno kameros) įrašas pavadinimu „PSS-20240118- 173318UTC+0200.mp4“, kurio data – 2024 m. sausio 18 d., pradžia – 17:33:18, trukmė – 19 min. 31 sek. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad vienas pareigūnas pildo dokumentus kompiuteryje, o kitas pareigūnas tikrina A. Š. blaivumą. Pamatavus alkoholio kiekio matuokliu A. Š. rezultatas – 0 promilių (blaivi). T. Š. varo iš namų žmonos draugę, nenori, kad ji čia būtų, sako, jog jis niekur nevažiuos, kol draugė neišvažiuos iš jo namų. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui vaizdo įraše nėra.

2024 m. sausio 18 d. 17:12 val. T. Š. prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARKA0034, patikros sertifikatas Nr.1989040, nustatytas 3,04 prom. girtumas.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje T. Š. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. T. Š. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje jis prieš žmoną A. Š. panaudojo fizinį smurtą. Be T. Š. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvada, objektų apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės ir kiti surinkti ir įvertinti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog T. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sutuoktinę A. Š., tai yra tyčia du kartus ranka sudavė A. Š. į kaklą ir tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė A. Š. fizinį skausmą. T. Š., atlikdamas smurtinius veiksmus A. Š. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). T. Š. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš A. Š. kvalifikuoti teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka apibrėžta BK 141 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos narys yra, be kita ko, nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu T. Š. ir A. Š. buvo oficialiai susituokę, ilgą laiką (apie 12 metų) gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, todėl pripažintina, jog kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis T. Š. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

T. Š. pranešus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie tokią galimybę jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę T. Š., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę. T. Š. padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau teistas (teistumas išnykęs), baustas už administracinius nusižengimus. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės pasiūlytą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK straipsniu, T. Š. skiriama 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina galutinė – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 3 ir 4 punktais, T. Š. įpareigotinas visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jam uždraustina turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas bei jas vartoti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas bausmės vykdymo laikotarpiu sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu ir 66 straipsniu, T. Š. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. sausio 18 d. 17:30 val. iki 2024 m. sausio 19 d. 13:42 val., t. y. 1 (vieną) laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Teismo vertinimu, nurodytos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo nagrinėjamu atveju yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina T. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. Š. (T. Š.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniu, T. Š. (T. Š.) paskirtą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 3 ir 4 punktais, įpareigoti T. Š. (T. Š.) visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti jam turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas bei jas vartoti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti T. Š. (T. Š.) baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą bausmės vykdymo laikotarpiu sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į T. Š. (T. Š.) paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. sausio 18 d. 17:30 val. iki 2024 m. sausio 19 d. 13:42 val., 1 (vieną) laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti T. Š. (T. Š.) ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.