Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei, advokatui V. M., nukentėjusiajam A. K., jo laikinajai rūpintojai – civilinei ieškovei V. K.-M., nukentėjusiojo atstovui advokatui A. B., nukentėjusiajam G. U., Varėnos rajono savivaldybės VTAS atstovei V. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B. , a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas - aukštasis, ūkininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2010-11-30 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. - laisvės apribojimu 10 mėnesių, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal LR BK 294 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

M. B. savavaldžiavo, panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą: 2012 m. rugsėjo 9 d. apie 15 val. Krivilių k., Vydenių sen., Varėnos r., prie Krivilių tvenkinio esančiame miškelyje, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tėvo V. B. tikrą teisę atgauti pinigus, t. y. suduodamas kumščiu ne mažiau dviejų smūgių mažamečiui A. K., gim. 1999 m., į kaktą, suduodamas smūgį į veidą nepilnamečiui G. U., gim. 1997 m., bei prispausdamas A. K. ir G. U. prie žemės, grasindamas, kad sumuš, reikalavo grąžinti pinigus - 200 litų, kuriuos jo tėvas V. B. tą pačią dieną iškeitė, gavęs netikrą banknotą su užrašu ,,Piršlio bankas 200 litrų“ į tikrus pinigus, iš A. K. paėmė mobilaus ryšio telefoną NOKIA 3110 Classsic 220 litų vertės su SIM kortele ,,Ežys“ 30 litų vertės, tuo padarydamas A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kaktos sumušimo ir 250 litų turtinę žalą.

Tokiais veiksmais M. B. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 294 str. 2 d.

Kaltinamasis M. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltės nepripažino, parodė, kad nemušė nei A., nei G., jų teisių nevaržė, be jų leidimo jų nevežė, į automobilį jie sulipo patys. Kaltinamasis nurodė, kad G. U. pusbrolis A. paminėjo, kad jie atėjo paskui iki automobilio, jo kaltė nepagrįsta, jis jaučiasi nekaltas. A. C. buvo klausta, ar jis matė ką A. kaktoje, jis atsakė – guzo nematė. Kai jis atėjo prie suoliuko, ant kurio sėdėjo vaikai, suoliukas buvo atremtas ant akmenų, gal vaikai krūptelėjo ir patys nukrito, jie gal patys išsigando dėl jų pačių visų padarytų veiksmų. Jie buvo prisigėrę, kai J. nupirko jiems alkoholio, gal dėl to, be to, prie jų buvo priėjęs C. ar kažkas kitas. Kaltinamasis nurodė, kad su A. jo santykiai buvo tik tokie, kad pažinojo iš matymo. Kaltinamasis paaiškino, kad V. J. atjęs pas jo tėvą, pakeitė „Piršlio banko“ pinigus. Vėliau, tai pastebėję, jo tėvukai pasakė apie J. elgesį, todėl pas jį nuvyko, mama su juo pakalbėjo. Kaltinamasis nurodė, kad J. V. motina paprašė tuos vaikus atvežti išsiaiškinti. Todėl jis nuvyko prie stadiono, rado Š. ir A. C., kurie pasakė, kd trijulė gali būti prie ežero. Ten nuvykus juos rado, išlipo, pasikalbėjo ir viskas. Į automobilį susėdo A., G. ir V.. Dar nuvažiavo pas U. brolį pasiimti 30 Lt, kuriuos turėjo atiduoti. A. paprašė nuvykti pas G. U. brolį, ir pasakė, kad paduos 30 Lt. Kaltinamasis nurodė, kad G. paprašė pinigų, bet jam nedavė, tada A. atidavė savo telefoną ir 30 Lt tėvukui. Jis su A. K., G. U. ir V. vyko pas V.. Kai įvažiavo į kiemą, įlipo ir mama. Tuo metu išlipo A. K., nuėjo pakalbėti su močiute. Kiti du vaikai nelipo, nes bijojo. V. prašė atvežti vaikus. Ji yra M. V. močiutė. A. verkdamas grįžo atgal, visas raudonas, sakė,kad šitame kieme jo nepaleisčiau, nuvežčiau toliau. Pinigus netikrus matė. Jie buvo automobilio durelėse, nes tėvai buvo iškvietę policijos pareigūnus. Krata buvo atlikta, buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas Nokia, kuris priklausė, turbūt, A. K.. Telefonas turbūt grąžintas. Policija atvykusi tą dieną aiškinosi aplinkybes, klausė, kur vaikai, norėjo pamatyti padirbtus pinigus. Vienas tų vaikų yra nepilnametis, rodos, A.. Pinigų buvo atėję tik išsikeisti, nieko nepirko, kaltinamasis nurodė, kad prikurti galima daug, cigarečių nebuvo ir niekas jų nepirko. Vaikai su savimi turėjo sidro, cigarečių neturėjo. Vaikai sidrą paliko, cigarečių jis neėmė. Sesei reikėjo vykti į Vilnių, pamatė netikrus pinigus. Kaltinamasis tvirtino, kad jis vaikų prie fermos nevežė. Tėtis sakė, kad J. V. atėjo pasismulkinti pinigų, tėtis smulkius pinigus paėmė iš sesers. Kaltinamasis nurodė nežinąs, kodėl J. V. sako, kad pirko cigaretes pas jo tėvą. Vaikų ieškojo, nes prašė tėvai, tai bendras šeimos biudžetas, 200 Lt beveik trečdalis atlyginimo. Kaltinamasis paaiškino, kad jis vaikams smūgių nesudavė, nieko nesukėlė, net minties tokios nebuvo.

Nepilnametis nukentėjusysis A. K. parodė, kad jam yra 13 metų. Nuvyko į Krivilius, susitiko M., G.. Jis paaiškino, kad po sesers vestuvių rado netikrą pinigą iš piršlio banko ir nutarė pajuokauti. Šį netikrą 200 litų piršlio pinigą paduodami J. V. ir išsiuntė pas B. nupirkti cigarečių. Jis patvirtino, kad J. parnešė cigarečių ir pasakė, kad 2 pakeliai jam priklauso, už tai, kad nupirko. Vėliau jis jiems nupirko dar ir sidro. Nukentėjusysis paaiškino, kad paėmę sidrą, jie nuėjo prie ežero gerti, kur po kurio laiko atvyko M. B. . Nukentėjusysis paaiškino, kad neprisimena, ką M. sakė ateidamas, tačiau priėjęs jam trenkė du kartus į kaktą, buvo guzas, paguldė ant žemės, prispaudė veidą prie žemės, grasino, kad atiduotų jo pinigus ir reikalavo atiduoti telefoną, grasino, kad trenks dar kartą. Kartu buvusiems draugams trenkė, bet kur pataikė – nežino. Nukentėjusysis nurodė, kad M. M. irgi trenkė ranka, bet nepamena kur pataikė, buvo šalia M., sėdėjo greta ant suoliuko, kaip ir G.. M. atvyko prie ežero su V., A., Š.. Nukentėjusysis nurodo, kad bijojo M., jo reikalavimų, todėl telefoną pareikalavus atidavė, kažkiek pinigų turėjo – paėmė ir juos, kiek turėjo pinigų – nepamena. Telefoną atidavė, nes M. grasino, kad atims, jei savo noru nebūtų jo atidavęs, nes jis brangus dalykas. Nukentėjusysis nurodė, kad mušė M. B. visus tris. Į mašiną juos nuvedė M. B. . A. K. nurodė, kad M. B. laikė jį už rankos. Kiti M. B. draugai nieko iš jo nereikalavo, smūgių nesudavė. Jis paaiškino, kad M. B. juos vežėsi , automobilį įsėdo ir jo mama, juos nuvežė iki fermų ir ten paleido. Sidro buteliai, kuriuos nupirko J. buvo 6 po 1,5 litro. Buvo išgėrę 4 butelius, buvo likę dar du. Kiek laiko gėrė – nepamena, išgėręs vaikščiojo normaliai, kiek laipsnių sidras buvo – nežino, anksčiau yra gėręs tik šampano. Tuo metu buvo labai išsigandęs, verkė, bijojo, nes jį mušė. Baimė ir prisiminimai nepraėjo, stovėdamas dabar prieš M. nemaloniai jaučiasi, todėl prašo atlyginti jo patirtą žalą.

Nukentėjusysis G. U. parodė, kad jam 16 metų. Susitiko A. su M., jam pasiūlė nueiti pas M. B. nusipirkti cigarečių ir pasakė, kad tai – netikri pinigai. Susitiko J. V., davė jam tuos netikrus 200 litų ir liepė jam nueiti nupirkt cigarečių, jis nuėjo ir nusipirko. Liepė nupirkti 2 blokus, jis buvo ilgai, tad galvojo, kad jį pagavo, suprato, kad pinigai netikri, bet pamatė. kad ateina su dviem blokais cigarečių. Jis paprašė jam duoti pinigų alui, davė jam ir kartu prašė nupirkt 2 blokus sidro. J. V. nupirko sidro, tai nuėjo prie ežero ir gėrė trise. Nukentėjusysis paaiškino, kad išgėrė bendrai 4-5 butelius ir atėjo M.. Jis visus tris paguldė ant žemės. Nežino tiksliai, ar davė A. į kaktą, bet jam tai nedavė. Juos M. nusivedė į mašiną, nuvyko iki J., ten kažką paėmė, nuvežė netoli fermų iki kūdros, susitarė ir juos paleido. Ko M. atvyko – nesuprato, jis nieko iš jo nereikalavo, iš kitų reikalavo pinigų ir cigarečių. Blokų jis nematė, bet klausė kur jie, todėl blokus parodė, padavė cigaretes, bet ne visas, nes kitos buvo pas jį, keletą pakelių buvo surūkę. M. klausė, kur likusieji pinigai. 30-40 Lt dar buvo pas A. ir A. pinigus grąžino. Jie trise buvo prie ežero miškelyje, stovėjo vienas prie kito prie pat, šalia. M. pinigų reikalavo jau sėdėdamas mašinoj. Smūgiai kaip buvo suduoti – nematė. A. buvo apsiverkęs. Nukentėjusysis nurodė, kad jis pats telefono nedavė, nes neturėjo. Nukentėjusysis paaiškino, kad į mašiną jis nuėjo savo noru, nejautė baimės, nes netikri pinigai buvo ne jo. M. liepė eiti į mašiną ir su V. nuėjo, o A. vedė už rankos. A. verkė, laikėsi kita ranka už kaktos, tuo momentu, kai buvo vedamas į automobilį. M. viską sakė griežtesniu, reikalaujančiu tonu, po M. pasakymų jis neišsigando, o A. gal išsigando, nes A. pradėjo ašaroti. Nukentėjusysis G. U. nurodė, kad į automobilį susėdus nuvyko pas J., M. su savo mama nuėjo reikalauti pinigų. Nuvykus pas J. V., M. su mama buvo išlipęs. Jie visi trys liko sėdėti, jiems nieko nesakė, negalėjo išlipti, kodėl – nežino, negalvojo apie tai. Kai M. su mama grįžo – nuvežė prie fermos, susitarė, kad grąžins pinigus ir juos paleido. Derybos vyko tarp jo, M., jo mamos, A.. Ar grasino M. – neatsimena, nes praėjo daug laiko. Nukentėjusysis G. U. paaiškino, kad jam M. netrenkė, tik buvo prispaudęs su koja. Gal ne taip apklausos metu tyrėjui pasakė, jo nemušė, tik atsisėdo ant kojos. Mama dalyvavo, kai jį apklausė. Jis taip sakė, nes nebijo M. B., grasinimų po šio įvykio nebuvo. Duotus parodymus galėjo primiršti dėl praėjusio laiko. Ikiteisminio tyrimo meytu G. U. paaiškino, kad M. išlipęs iš automobilio pribėgo prie jų ir nieko nesakydamas kumščiu kelis kartus sudavė A. į kaktos sritį, po to sudavė vieną kartą kumščiu jam į veidą bei M. ir tada pradėjo šaukti, reikalavo atiduoti 200 Lt bei cigaretes (b. l. 53-55, T1). Šioje apklausoje dalyvavo ir vaiko motina, G. U. pats parašė, kad protokolą perskaitė ir šie žodžiai yra teisingi.

Nepilnamečio nukentėjusiojo A. K. globėja O. C., kuri šiuo metu mirusi, parodė, kad išėjo vaikas su draugais, po to skambino marti, sakė, kad B. muša vaikus ir susisodinęs išvežė į fermas. Ji labai serga, todėl jai pasidarė bloga, anūkių nebuvo. Vaikui skambino gal 10 kartų, bet jis neatsiliepė, jau buvo vakaras. Nuvažiavo berniuko ieškoti jo brolis, buvo iškviesta policija. Jeigu būtų atvykę pas ją B., būtų atidavusi pinigus iki cento. Su sveikata jai nuo to buvo labai negerai, pablogėjo labai, ją išvežė į Vilnių, verkė savaitę. Nukentėjusiojo A. K. globėja sakė, kad vaikų nereikėjo mušti ir gąsdinti. Kai išleido į kiemą A., jis buvo sveikas, jokių žymių nesimatė, o po įvykio vaiką vežė pas gydytojus, nes svaigo galva, kitą dieną – į Alytų. Jis praverkė visą dieną. Varėnoj sakė, kad buvo bloga dėl to, kad išgėręs, o Alytuj buvo pas teismo med. specialistą, matėsi pailgas guzas ant kaktos. A. elgesys pasikeitė, vaikas tapo labai nervingas, jei ką pasakai, labai verkia. Vaikas pasakojo verkdamas, sakė, kad norėjo pajuokauti, pažaisti. A. sakė, kad labai išsigando, bijojo, kad muš, sakė, jog darė, ką liepė, nes M. būtų dar jį mušęs. Buvo vaikai nuvežti į fermą, prie mėšlo. Sakė, kad jį mušė B. . Į kaimą parvažiavo abi berniuko seserys net iš Vilniaus. Piršlio banko kupiūros 500 Lt ir 200 Lt, buvo likusios nuo anūkės vestuvių, ant jų buvo ušrašyta „Piršlio bankas“, jie tiesiog voliojosi, vaikas juos paėmė jai nežinant. Ji kiekvieną dieną vaikui duoda po 5 Lt ir jis niekuomet negrįžo išgėręs. Vaikams sidrą pirko V., ar jis įpiršo, ar vaikai prašė sidro – nežino, A. sakė, kad prašė. A. niekada negėrė, tai buvo pirmas kartas, niekuomet niekas ir nėra sakęs, kad jis geria. Per naujus metus šampano šiek tiek išgėrė. Į Varėną, Alytų su A. vyko pati, Varėnoj buvo vyras daktaras, sakė, kad yra galvos sutrenkimas, be to, jis šiek tiek išgėręs. Vyko tą pačią dieną, vežė sesuo V. K.-M.. Pas gydytoją ji ėjo kartu, buvo kabinete kartu. Sakė, kad blogumas vaikui dėl to, kad yra ir sutrenkimas, bet gal ir todėl, kad išgėręs, liepė vežti į Alytų. Gydytojas neklausė, kiek galėjo išgerti. Gydytojas tuomet budėjo, buvo po darbo valandų, apie 6-7 val. vakaro.

V. K.-M., kuri šiuo metu yra nepilnamečio nukentėjusiojo laikinoji globėja bei civilinė ieškovė, parodė, kad yra A. sesuo. Ji visada padėdavo močiutei. Tą dieną ji paskambino O. C., kuri pasakė, kad A. paėmęs vestuvinius pinigus davė V., prašė nupirkti cigarečių, pinigai buvo iškeisti. Ji paskambino M. tėčiui V. B. , klausė kas atsitiko, jis atšovė – „nieko neatsitiko“. Paskambino policijai, pasakė, kad jos brolis ir kiti vaikai pas M., bet policijos ekipažas jau važiavo, kažkas jau buvo pranešęs. Ji skambino A., tačiau niekas neatsakė, nes tuo metu M. jau buvo atėmęs telefoną. Grįžo į kaimą tą dieną, rado A., močiutė verkė, visa drebėjo, A. gulėjo lovoj, verkė, jam skaudėjo galvą. A. vežė į polikliniką, suleido vaistų ir kitą dieną vyko į Alytų. A. kaktoje buvo guzas, jis labai bijojo M.. Vyko į Varėnos ligoninės priėmimo skyrių. Tuo metu poliklinika nebedirbo, buvo vėlu. Su gydytoju bendravo močiutė, ji stovėjo šalia tarpduryje ir girdėjo ką kalbėjo gydytojas. Jis palietė guzą broliui, sakė, kad nuo jo sklido alkoholio kvapas, iškvietė kitą gydytoją, sakė, kad reikia peršviesti, kad nebūtų smegenų sukrėtimo. Brolis pats sakė, kad jam skauda galvą, gydytojas atsakė, kad reikia galvą peršviesti dėl smegenų sukrėtimo. Peršvietus sakė, kad sukrėtimo smegenų nėra. Ji patvirtino, kad palaiko dar močiutės pareikštą civilinį ieškinį ir prašo , kad jis būtų patenkintas.

Nepilnamečio nukentėjusiojo G. U. atstovė pagal įstatymą Z. U. paaiškino, kad buvo sekmadienis, sūnus G. po pietų išėjo. Atvyko M. mašina, pradėjo ieškoti G., suprato, kad kažkas atsitiko. Po 2 val. M. nuvyko pas J. V., vaikai visi trys sėdėjo mašinoj, ji tai matė. Ji paaiškino, kad išėjo ant kelio, sustabdė jų automobilį, matė, kad A. verkė, M. mama, O. B. pasakė, kad veža vaikus į policiją. Ji pasakė gerai, o pati grįžusi paskambino į policiją ir pranešė, kad turi pristatyti vaikus. Policija atvyko pas B. ir vaikus rado prie fermos, A. labai verkė. Mano, kad reikėjo su tėvais kalbėti dėl to, kas įvyko, o ne vežti vaikus ir juos gąsdinti. Vaiko apklausoje pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ji pati pasirašė ant protokolo. Tyrėjas klausinėjo ir užrašinėjo, po to vaikas pasirašė. Vaikas šnekėjo išsigandęs, buvo labai nervingas, gal ką ir pamiršo. Sūnus sakė, kad jam trenkė tik „biškį“ (truputį). Pasekmių vaiko sveikatai dėl to nebuvo. Jai atidarius dureles, liepė sūnui lipt iš automobilio, bet vaikai buvo labai išsigandę, A. visas net raudonas buvo. Ši kupiūra buvo nunešta cigaretėms nusipirkti, o po valandos B. apsižiūrėjo, kad ji netikra. Reikėjo žiūrėti iš karto. Su O. B. nebendravo. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė paaiškino, kad vaikus išvežė prieš jos valią, dėl ko skambino policijai ir pranešė, kad juos turi pristatyti. Ji suprato, kad vaikus pagrobė. Policija atskambino, pranešė, kad vaikų dar nėra. Atvykus policijai, pradėjo jų ieškoti. Pirmą kartą atvykęs M. buvo be vaikų, o kai ant kelio sustabė, vaikai jau buvo mašinoje. Vidury gale sėdėjo A. K.. Sūnus kartą buvo gėręs alaus, tačiau šiaip vaikas negeria.

Liudytojas Š. V. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, gyvena tame pačiame kaime, jų santykiai geri, su nukentėjusiaisiais santykiai geri taip pat. Jis buvo stadione Kriviliuose su A. C., V. ir atvyko M. su automobiliu, sakė važiuojam padirbti. Įsėdo A. C., V. ir jis. Nuvyko prie ežero, prie mašinos pastovėjo ir M. atvedė G., M. ir A.. Liudytojas nurodė, kad jis gerai neprisimena įvykio aplinkybių. Jis patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas liudytoju 2013-01-07 (b. l. 34-35, T1) jis parodė, kad matė, jog A. K. kaktoje buvo guzas. Vaikus susodino į automobilį, o jam ir C. B. liepė laukti prie tvenkinio. Dar tos pačios dienos vakarą sutikęs A., M. ir G., šie pasakojo, kad M. juos prie tvenkinio buvo prispaudęs prie žemės dėl to, kad jie apgavo jo tėvą.

Liudytojas V. V. parodė, kad jam 14 metų. Kaltinamąjį pažįsta, nukentėjusiuosius pažįsta irgi, visi gyvena viename kaime, tik A. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, su visais sutaria gerai. Apie konfliktą nieko nežino. Mokykloje buvo apklaustas, nieko nešnekės ir nesakys. Liudytojas patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. V. V. buvo apklaustas liudytoju 2013-01-07 paaiškino, kad su M. B. nuvažiavo prie Krivilių tvenkinio, ieškojo A., G. ir M.. B. greitai išlipo ir nubėgo prie vaikų, jis pats nuėjo iš paskos ir matė, kaip kad M. B. laiko prispaudęs ant žemės A., M., G.. Reikalavo jų atiduoti pinigus. A. iš kišenės išėmė telefoną ir atidavė jam. Tuomet M. liepė vaikams sėsti į auotomoblilį, kartu važiavo ir jis ir nuvažiavo pas B. tėvą, kuriam atidavė A. telefoną. Liudytojas nurodė, kad kai vaikai buvo M. prispausti prie žemės, tai A. nuolat prašė, kad paleistų, jis verkė.

Liudytoja K. C. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, santykių nepalaiko, nukentėję jos vyro šeima. Ji paskambino anytai O. C. ir pasakė, kad pas B. yra A.. Atėjo draugai pas jos vaikus ir pasakė, kad B. išsivežė A.. Ji privalėjo paskambinti ir pasakyti, kad paimtų A..

Liudytojas A. C. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiuosius pažįsta, santykiai normalūs. Jis nematė, kad M. A. trenktų, iš kur apie tai girdėjo – nepamena. To įvykio nepamena, praėjo daug laiko. Apklaustas pareigūnų buvo policijoje, apklausoje dalyvavo mama ir VTAS atstovė. Dabar beveik nieko neatsimena, A. buvo išgėręs, jis nesvirduliavo, negriuvinėjo. Jis buvo išgėręs, kaip ir visi kiti trys. Nežino ar jie ką kalbėjo, jie susėdo į automobilį patys, kas pasiūlė sėsti – nežino, kur ketino vykti – nežino, pats kartu nevyko. B. pradžioj susėdus ir pradėjus važiuoti iš stadiono prašė padėti surasti A.. Kam jam jo reikėjo – nežino. Kai vaikai sėdo į automobilį, buvo šalia. Ar buvo kuris iš vaikų apsiverkęs – nežino, gal A.. Nesikišo į tai ir nesiūlė giminaičiui A. jo parvesti į namus. B. nebijo. Kaip B. bendravo su vaikais nematė. G. su M. kitą dieną buvo sutikęs, apie mušimą kažką užsiminė, bet nepamena, seniai vyko tai. Apie viską sužinojo gal po savaitės.

Liudytojas M. V. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiuosius pažįsta, santykiai geri. Nelabai ką prisimena. Viskas atsitiko dėl pinigų, kurie buvo skirti vestuvių žaidimams, ant jų buvo užrašyta „Piršlių bankas“. Tai buvo A. 200 Lt kupiūra. Jis norėjo apgauti M., apgaulė pavyko: susitiko J. V., padavė pinigus, kad nupirktų cigarečių pas M. B. . J. nupirko, atnešė 2 blokus. Kai atnešė cigaretes, jiems dar davė 100 Lt grąžą. Už likusius pinigus J. nupirko pakuotę (6 vnt. 1 L talpos) sidro. Turėdami cigarečių ir sidro jis, A. ir G. nuėjo prie ežero, ten gėrė. Jie pasidalino buteliais, gėrė iš butelio, išgėrė virš bambalio, kiek išgėrė A. – nežino, pats išgėrė apie du butelius. M. atvažiavęs ir atėjęs iš karto pradėjo muštis. Kam kur sudavė – nematė, jam nesudavė. A. sakė, kad jam sudavė, žymės matėsi – buvo ant kaktos gumbas. Iki to laiko, kol atėjo M., pas A. gumbo nebuvo. A. vėliau verkė, kai vyko automobiliu. M. pribėgo, jį pastūmė ir pradėjo juos mušti, reikalavo atiduoti pinigus, A. atidavė 30 Lt, M. dar cigaretes pasiėmė, cigaretės buvo ant žemės, jų buvo 18 pakelių. A. atidavė savo telefoną, prašydamas nesakyti policijai. Kai visi daiktai buvo atiduoti, M. juos nuvežė ir paleido, grasino, kad veš į policiją. Važiuojant A. verkė.

Liudytojas J. V. parodė, kad tąkart buvo išgėręs, kažkuris vaikas jam davė 200 Lt ir paprašė nupirkt rūkyt. Nuėjo pas žmogų. Tuomet nepamanė, kad ten vestuviniai pinigai, nepastebėjo. Su tais pinigais nuėjo pas V. B. ir nusipirko 2 blokus cigarečių. Grąžos jam davė 100 Lt. Vaikai prašė nupirkti sidro – nupirko, grąžą jiems atidavė. Sidro nupirko pakuotę, vaikai išsisklaidė. B. parduotuvės neturi. Jis pardavinėja cigaretes, bet parduotuvės neturi. Jis neapsižiūrėjo dėl tų netikrų pinigų.

Liudytoja S. L. parodė, kad paliudyti nieko negali, su K. yra bendradarbės, girdėjo apie įvykį iš kalbų, bet nieko nematė. Kiek girdėjo, pinigus perdavė B.. Nesakė, kad seserys sumušė A.. Liudytoja nurodė, kad ji negali liudyti apie tai, ko nematė.

Liudytoja T. V. parodė, kad nėra B. giminaitė, nukentėjusiuosius pažįstu, bet nesueina, nedraugauja. Ji gyvena Krivilių kaime, K. A. nepažįsta, G. U. pažįsta, nes gyvena netoli. Pati gyvena su vyru ir sūnumi J.. Apie sūnų ir netikrus pinigus nieko nežino, pas juos namuose susirinkę niekas nebuvo. Aiškinimosi dėl netikrų pinigų nebuvo, nieko jai nesakė, nieko nežinojo, aiškintis niekas nebuvo dėl tų pinigų. Nieko dėl sūnaus nežino. Su B. šeima nebendravo dėl netikrų pinigų. M. B. atlikti kokius veiksmus ar paslaugų neprašė. V. ir M., Š. V. jos anūkai. M. apie netikrus pinigus nieko nepasakojo, su ja negyvena. J. V. vaikų tame tarpe nėra. B. tik buvo atvažiavusi ir išvažiavo, sakė vaikų ieško. Neatsimena kokių vaikų. Ar B. buvo viena – nežino, su tamsiu lengvuoju automobiliu buvo, vairuoja ji pati. Atrodo, kad buvo viena, klausė kokie ten vaikai. Ar sakė kodėl jų ieško – neprisimena. Ar B. su J. kalbėjo – nežino. Kalba vyko kieme. Į namus, atrodo, užėję nebuvo, neatsimena, jos niekas neklausė. Kaime ją vadina V.. M. nieko neprašė, jis pas ją atėjęs nebuvo, vienas anūkas gyvena jos namuose, V. ir Š. gyvena su motina kitam namo gale. J. V. yra jos sūnus. J. B. gal pažįsta, nes viename kaime gyvena. Ar sūnus užeidavo pas B. nežino, paskui jį nevaikšto, jis išgeria, bet jis nedraugauja su niekuo, jei alaus nusiperka, grįžta namo. Liudytoja kategoriškai patvirtino, kad ji neprašė M. B., kad šis atvežtų vaikus pasiaiškinti dėl netikrų pinigų ir vaikai pas ją namuose nebuvo.

Liudytojas A. K. parodė, kad pažįsta abu nukentėjusiuosius ir kaltinamąjį. Jo santykių su kaltinamuoju nėra jokių nuo to laiko, kai viskas atsitiko, iki to jie nebuvo nei draugai, nei priešai. M. B. sumušė jo brolį A.. Kada buvo įvykis – neatsimena. Brolis nuo sesers vestuvių likusius pinigus paėmė ir nuėjęs į M. namus nusipirko cigarečių, tokiu būdu dar išsikeitė dirbtinius pinigus į tikrus pinigus, dėl ko vėliau pagavo ir primušė jo brolį. Pats nematė muštynių, viską žino iš brolio žodžių. Jo brolį primušė M. B. Krivilių gyvenvietėj. Brolį rado Krivilių kaime prie ežero, jis buvo sumuštas, atrodė ne kaip, buvo mėlynės, guzai ant veido, kaklo, vaizdas nebuvo malonus. Brolis minėjo, kad pas juos nusipirko cigarečių, vėliau primušė, atėmė telefoną „Nokia“. Kai rado sumuštą brolį, telefono jis neturėjo, jį atgavo prasidėjus teismams. Močiutei O. C. paskambino A. C. ir pasakė, kad A. paėmė B. ir kad jo reikia ieškoti. Vaikai buvo išgėrę visi, bet tikrai negriuvinėjo. Tai toks ir buvo atvejis, kai išgėrė brolis, ar rūko – nežino, už rankos nėra pagavęs jo rūkančio. Su netikrais pinigais ėjo pas B. pirkti cigarečių, žino, kad ten parduoda kontrabandines cigaretes, tuo metu pas brolį jų nematė, jas jau buvo atėmęs mušeika, taip sakė brolis. Liudytojas paaiškino, kad po šio konflikto brolio savijauta buvo ne kokia, kaip vaiko. Brolio A. veidas buvo raudonas, guzas ant kaktos, jis prašė vežti į ligoninę, jam skaudėjo, buvo apsiverkęs, išsigandęs, akys pasruvusios ašaromis. Kiti vaikai sakė, kad jiems irgi kažkas atsitiko, bet po to laiko susitiko su mušeika ir viskas pasikeitė, nes vėliau juos matė kartu su M. B. , visi kiti vaikai buvo sakę, kad M. B. juos mušė, bet daugiausiai kliuvo jo broliui, sakė, kad mušė rankomis, vaikų veidai buvo nuraudę.

Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-09-09 po pietų pas jį atėjo J. V., iškeitė 200 litų kupiūrą. Po kiek laiko duktė suprato, kad pinigas netikras. Jo sūnus M. su žmona O. važinėjo po kaimą, ieškojo vaikų, kurie davė J. V. netikrą pinigą. Jam būnant namuose, prie sodybos privažiavo sūnus M., automobilyje sėdėjo A. K., M. V., G. U.. Per automobilio langą jam A. K. padavė 30 litų ir mobilaus ryšio telefoną „NOKIA“, pasakė, kad dabar duoda telefoną ir pinigus kaip užstatą, vakare grąžins likusius pinigus. Pinigus ir telefoną jis padėjo namuose, sekcijoje. Vėliau buvo atvykę policijos pareigūnai, aiškinosi dėl netikrų pinigų (b. l. 47, T1).

Liudytoja O. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-09-09 pas dukrą J. pamatė netikrą 200 litų kupiūrą su užrašu „piršlių bankas“, išsiaiškino, kad kupiūrą J. V. davė jos vyrui, o J. V. gavo iš A. K.. Tą dieną apie 15 val. ji su T. V. ieškojo A., nes norėjo pasiaiškinti. Būnant prie buvusios Muitinės pastato, privažiavo sūnus M., automobilyje ji pamatė A. K., G. U., M. V., visi nuvažiavo pas ją, nes A. pasakė, kad nori jos vyrui atiduoti 30 litų ir telefoną. Nuvažiavus A. atidavė 30 litų ir telefoną „NOKIA“ jos vyrui, po to visi nuvažiavo pas J .V. pasiaiškinti. A. iš J. jai atnešė ir atidavė butelį alaus. Vaikai liko prie J. namų o ji su M. grįžo į namus. Nei ji, nei sūnus vaikams negrasino (b. l. 32-33, T1).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė patvirtinama ir kita bylos medžiaga.

O. C. protokolu – pareiškimu policijai (2012-09-10), kuriame nurodė, kad 2012-09-09 M. B. sumušė jos globotinį A. K., gim. 1999 m. ir atėmė telefoną Nokia 3110 classic su SIM kortele „Ežys“ (b. l. 7-8).

Nukentėjusiojo A. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kai jis parodė vietą, kurioje M. B. jam ir G. U. sudavė smūgius (b. l. 22-25).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 868/12 (06), kad A. K. nustatyta kaktos sumušimas, sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 58-59).

Kratos protokolu, kad kratos metu M. B. namuose (duomenys neskelbtini), Varėnos r. rastas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 3110c“ (b. l. 71-72).

Daikto - mobiliojo ryšio telefono „Nokia 3110c“ apžiūros protokolu (b. l. 73-76). Mobilaus ryšio telefonas grąžintas O. C. (b. l. 78).

Nors kaltinamasis M. B. neprisipažino dalyvavęs nusikalstamoje veikoje, tačiau teismas laiko, kad tai yra įrodyta nukentėjusiųjų ir jų tėvų, globėjų, liudytojų parodymais.

Todėl teismas laiko, kad kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai buvo kvalifikuota pagal LR BK 294 str. 2 d., nes kaltinamasis nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą kito asmens tariamą teisę, panaudodamas fizinę (smūgių sudavimas) prievartą.

Nors kaltinamasis tvirtino, kad vaikų jis ieškojo ir vežė juos ne savo iniciatyva, o tik paprašytas T. V., tačiau liudytoja apklausta T. V. patvirtino teismui, kad ji neprašė atvežti vaikų ir vaikai nebuvo atvežti į jos namus, ji su jais apie netikrus pinigus nesikalbėjo. Tai patvirtino ir nukentėjusysis A. K., kuris taip pat nurodė, kad su T. V. jis nekalbėjo. A. K. viso tyrimo metu ir teisme vienodai ir nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes, patvirtindamas, kad ne mažiau dviejų smūgių į veidą jam sudavė M. B. . M. V. patvirtino, kad A. sudavė smūgius, buvo gumbas kaktoje, vaikai patvirtino, kad juos M. B. buvo prispaudęs prie žemės, tai taip pat yra smurtiniai veiksmai. J. U. nurodė, kad B. automobilyje A. sėdėjo galinėje sėdynėje, jis verkė. G. U. patvirtino, kad jam trenkė, bet nestipriai. Atsižvelgiant į tai, kad savavaldžiavimo sudėtis yra materiali (būtinas sudėties požymis yra ir padariniai), ir remiantis tyčinės kaltės samprata veiko­se, aprašytose materialiomis sudėtimis (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Kartu pažymėti­na, kad sava­valdžiavimo bylose ypatingą reikšmę turi didelės žalos požymio motyvavimas, taip at­skleidžiant padarytos veikos pavojingumą ir atribojant baudžiamąją ir kitų rūšių teisines (civilinė, administracinė, drausminė) atsakomybes.

Kvalifikuojančiu savavaldžiavimo požymiu pripažintas smurtinis šio nusikal­ti­­­­mo padarymo būdas. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktų, taigi ir BK 294 straipsnio 2 da­­­lies, aiškinimas negali apsiriboti vien tik lingvistinio metodo taikymu, kai įstatymo tekstas aiškinamas tik paraidžiui, tačiau turi būti remiamasi ir sisteminio, lo­gi­nio teisės aiškinimo metodais, kaltinimas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti pagrįstas visų požymių, įtvirtintų BK 294 straipsnio 1 dalyje, visuma, taip pat ir to, kad savavaldžiauta panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui, nustatymu. Taigi pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 294 straips­nio 2 dalį turi būti nustatyta ne tik psichinė ar fizinė prievarta, bet ir tokia prievarta padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui.

Savavaldžiavimo padariniai, kaip didelė žala, turi būti konstatuojami ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jų pobūdį, turinį, pavojingumo laipsnį ir t. t. Atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struk­tūrą, nagrinėjamos bylos kontekstą, pažymėtina, kad didele žala laikytina ne tai, jog nukentėjusysis patiria tik diskomfortą dėl raginimo grąžinti pinigus, bet, pavyzdžiui, tai, kad nukentėjusysis praranda saugumo jausmą, kad kaltininko veiksmais sukuriama bau­ginamo pobūdžio situacija. Vadinasi, nukentėjusysis turi ne tik išgirsti grasini­mus, bet ir suprasti jų realų pavojingumą, didelę tikimybę, kad kaltininkas juos įgyvendins. Konkrečiu atveju kaltinamasis panaudojo psichinę ir fizinę prievartą prieš mažamečius ir nepilnamečius nukentėjusiuosius, konkrečiai prieš A. K. ir G. U.. Smurto panaudojimas prieš asmenį yra baudžiamas, atsakomybė už tai numatyta Baudžiamojo Kodekso net keliuose straipsniuose. Svarbi aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis, būdamas teisės studentas, žinodamas, kad nukentėjusieji yra nepilnamečiai, vis tiek pasirinko tokį, neteisėtą santykių aiškinimąsi, ignoruodamas teisės reikalavimus. Smurto, fizinių smūgių sudavimas nepilnamečiams, yra nepateisinamas jokioje situacijoje, o šiuo atveju, kaltinamasis smūgius sudavė A. K. ir G. U. draugų akivaizdoje, kas juos ypač žeidė ir žemino.

Kaltininko neteisėti veiksmai sukėlė nukentėjusiajam bejėgiškumo būseną, įtampą, dvasinius sukrėtimus, psichologinį diskomfortą, sveikatos pablogėjimą, nes jis vengė lankytis kaime, bijojo sutikti kaltinamąjį ir šiuo metu prieš jį jaučiasi nesaugiai. Tokius padarinius (didelę žalą) nukentėjusiajam ir jo artimiems asmenims sukėlė pavienis, bet itin šiurkštus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas. BK 294 straips­nio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas), laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo ir pan. Kaip jau buvo nurodyta fizinė prievarta buvo panaudota prieš nepilnamečius, vaikai buvo pasodinti į automobilį, kurį laiką vežiojami, jų tėvai ir globėjai apie tai nieko nežinojo, skambino policijai, pranešė , kad reikia ieškoti vaikų, tad įtampą ir baimę pajuto ne tik patys vaikai , bet ir jų artimieji . Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo nusikaltimu buvo padaryta ir didelė žala.

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis M. B. teisiamas antrą kartą, paskutinis teistumas neišnykęs. Jo padarytas nusikaltimas yra apysunkis (LR BK 11 str. 4 d.). Jis administracine tvarka baustas (b. l. 95-97). Kaltinamojo charakteristikoje seniūnė nurodžiusi, kad M. B. įsiregistravo jaunuoju ūkininku ir dirba savarankiškai. Seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (b. l. 88). 2010-11-30 jis buvo nuteistas Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 laisvės apribojimo bausme 10 mėn. BK 294 str. 2d. numato dvi bausmės rūšis – areštą ir laisvės atėmimą. M. B. teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs, vėl padarė tyčinę nusikalstamą veiką, todėl jis yra recidyvistas LR BK 27 str. 1 d. prasme. LR BK 56 str. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis jau būdamas teistas, kai teismas parodė jam pasitikėjimą ir skyrė vieną iš švelnesnių bausmės rūšių, numatytų sankcijoje, nepateisino parodyto pasitikėjimo ir padarė naują nusikalstamą veiką ir buvo šio nusikaltimo iniciatorius. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam M. B. skirtinas areštas.

BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 str. civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.282 bei 6.283 str. nurodytais kriterijais. Pagal CK 6.282 str. 3 d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. CK 6.283 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Byloje nukentėjusiojo A. K. įstatyminė atstovė (civilinė ieškovė) O. C. buvo pareiškusi civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo M. B. jos naudai 5000 Lt neturtinės žalos, 106,90 Lt turtinės žalos bei po 14,88 Lt už kiekvieną paskesnį atvykimą į teismą, turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, taip pat priteisti iš M. B. nukentėjusiojo A. K. naudai 5000 Lt neturtinės žalos. O. C. 2013-07-31 mirė (b. l. 184).

O. C. teisių perėmėjai V. K.-M., R. C., A. K. ir J. L. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti jiems lygiomis dalimis iš kaltinamojo M. B. jų naudai 106,90 Lt turtinės žalos bei po 14,88 Lt už kiekvieną paskesnį atvykimą į teismą, nukentėjusiųjų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nukentėjusiosios V. K.-M. naudai 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat priteisti iš M. B. nukentėjusiojo A. K. naudai 5000 Lt neturtinės žalos. Teismo posėdžio metu A. K. rūpintoja V. K.-M. patikslintą civilinį ieškinį palaikė.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai. Iš kaltinamojo M. B. priteistina O. C. teisių perėmėjams V. K.-M., R. C., A. K. ir J. L. lygiomis dalimis 106,90 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 14,88x 3 kartų = 44,64 Lt kelionės išlaidų.

Kaltinamasis tyčinius veiksmus atliko prieš mažametį A. K. jo nepilnamečių draugų akivaizdoje, tuo ypač jį pažemindamas ir padarydamas didelę žalą jo psichologiniam stabilumui. A. K. neišlaikęs daromo fizinio ir psichologinio spaudimo, pradėjo verkti, tačiau ir po to M. B. savo veiksmų nenutraukė ir tai ypač traumavo psichologiškai A. K.. Kaip jis nurodė ir šiuo metu jis nejaukiai jaučiasi prieš kaltinamąjį. Kaltinamasis neteisėtus, smurtinius veiksmus atliko prieš žymiai silpnesnį asmenį ir tai rodo kaltinamojo didesnį pavojingumą.

Nukentėjusioji V. K. M., kuri po močiutės O. C. mirties tapo laikinąją A. K. globėja, kartu su močiute iš karto po įvykio rūpinosi savo broliu: vežė jį pas gydytojus, ramino jį, vežiojo į visas medicinines įstaigas ir kitas įstaigas, kuomet buvo tiriama byla. Ji patvirtino, kad sužinojusi, jog nėra brolio labai išsigando, skambino jam daug kartų, bet telefono niekas nekėlė, tad ji taip pat patyrė didelį stresą, buvo susijaudinusi ir jaudinasi iki šiol dėl savo nepilnamečio brolio sveikatos ir savijautos.

Teismo nuomone, atsižvelgus į nurodytus kriterijus dėl neturtinės žalos dydžio, nagrinėjamu atveju, įvertinus nukentėjusiajam padaryto sužalojimo laipsnį, pobūdį ir pasekmes, fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir pažeminimą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nukentėjusiajai V. K.-M. priteistina 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam A. K. priteistina 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

BPK 106 str. 2 d. nurodoma, jog pripažinus kaltinamąjį kaltu teismas turi teisę priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokatui. Teismui yra pateikti kvitai, jog advokatui V. K. M. mokėjo 2013-10-01 – 400 Lt, 2013-10-29 – 400 Lt ir O. C. 2013-06-03 – 500 Lt. Advokatas šioje byloje rengė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusįjį teisme trijuose posėdžiuose, tad nurodyta 1300 Lt suma yra reali ir neviršijanti Teisingumo ministro rekomendacijose nurodytų dydžių ir ji priteistina iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. B. pripažinti kaltą padariusį nusikaltimą, numatytą LR BK 294 str. 2d. ir jam paskirti penkiasdešimt (50) parų arešto.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme nuo 2012-09-12 iki 2012-09-14 įskaitytinai išbūtą laiką (dvi paras).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis V. K.-M., a. k. (duomenys neskelbtini), R. C., a. k. (duomenys neskelbtini), A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 151,54 Lt ( vieną šimtą penkiasdešimt vieną litą 54 centus) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), V. K.-M., a. k. (duomenys neskelbtini), 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Konfiskuoti ir sunaikinti šovinio sudedamąsias dalis – kulką ir tūtelę, paimtus kratos metu pas V. B. (duomenys neskelbtini), Varėnos r. ir saugomos Varėnos r. PK.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.