Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl 2007 m. gruodžio 21 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

1) būdamas UAB „Jaros agrokompleksas“ direktoriaus pavaduotoju ir įgaliotas bendrovės vardu pasirašyti dokumentus, susijusius su paraiška tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2004 metais gauti, iš anksto žinodamas, kad norint gauti tiesiogines ir kompensacines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, šie turi būti geros agrarinės būklės bei tai, jog dalis UAB „Jaros agrokompleksas“ turimų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių neatitinka šių reikalavimų, 2004-06-30 Anykščių mieste įrašė į UAB „Jaros agrokompleksas“ 2004-06-30 paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2004 metais gauti tikrovės neatitinkančius duomenis apie penkis laukus kaip tinkamus tiesioginėms išmokoms ir išmokoms už mažiau palankias ūkininkauti vietoves gauti: tris blogos agrarinės būklės laukus: bloko Nr. 137562-5384 lauką Nr. 1, bloko Nr. 145568-9687 lauką Nr. 2, bloko Nr. 157582-3526 lauką Nr. 1; du melagingo ploto laukus: 1,92 ha dydžio bloko Nr. 156579-3106 lauką Nr. 1, kaip 3,3 ha dydžio ir 61,07 ha dydžio bloko Nr. 159589-6594 lauką Nr. 1, kaip 89 ha dydžio ir patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu;

2) būdamas UAB „Jaros agrokompleksas“ direktoriaus pavaduotoju ir įgaliotas bendrovės vardu pasirašyti dokumentus, susijusius su paraiškos tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2004 metais gauti, iš anksto žinodamas, kad norint gauti tiesiogines ir kompensacines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, šie turi būti geros agrarinės būklės, bei tai, jog UAB „Jaros agrokompleksas“ turimi penki žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotai neatitinka šių reikalavimų, siekdamas apgaule kito asmens – UAB „Jaros agrokompleksas“ naudai, įgyti svetimą turtą – Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, 2004-07-02 pateikė UAB „Jaros agrokompleksas“ paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2004 metais gauti Anykščių rajono seniūnijai su neteisingais penkių laukų duomenimis, kaip tinkamais tiesioginėms bei kompensacinėms išmokoms už mažiau palankias ūkininkauti vietoves gauti, o Anykščių rajono seniūnijos darbuotojams, nežinant tikrųjų duomenų apie aukščiau minėtus laukus, priėmus šią paraišką bei ją užregistravus Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Nr. 4-1003192669-A1-1, šios paraiškos pagrindu jis apgaule kito asmens - UAB „Jaros agrokompleksas“ naudai įgijo turtinę teisę į Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas – 26994, 53 Lt.

Apeliaciniu skundu Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo šį nuosprendį panaikinti bei priimti apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti A. K. kaltu pagal BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. ir nubausti : pagal BK 300 str. 1 d. – 10 MGL bauda; pagal BK 182 str. 1 d. – 10 MGL bauda; vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 d., paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 20 MGL (2500 litų) dydžio baudą. Skunde prokuroras nurodo, kad teismo nuosprendis naikintinas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Išteisindamas A. K. teismas rėmėsi jo teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad jis nesijaučia nusikaltęs, žala valstybei nebuvo padaryta, o už agrarinės būklės pažeidimus buvo pritaikytos sankcijos ir išmokų už tai negavo, todėl nei sau, nei įmonei jokios naudos nesiekė ir jos nebuvo. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet išteisintasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, parodė, kad UAB „Jaros agrokompleksas“ paraiškoje tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti jis nurodęs žinomai neteisingus duomenis ir tai padarė siekdamas, jog UAB „Jaros agrokompleksas“ gautų tiesiogines ir kompensacines išmokas, kurias galėtų panaudoti tolesniam dirbamų laukų agrarinės būklės gerinimui. Išteisintasis tvirtino supratęs, jog įrašydamas į paraišką žinomai neteisingus duomenis, jis neteisėtai siekė UAB „Jaros agrokompleksas“ naudai gauti didesnes išmokas. Tyrimo metu A. K. konkrečiai nurodė, kokius tikrovės neatitinkančius duomenis buvo įrašęs į paraišką. Pavyzdžiui, jis nurodė, kad dalis lauko yra netinkama žemės dirbimui, nes toje vietoje yra dauba ir žemė užliejama vandeniu, kad tame plote galima būtų užsiimti žemės ūkio veikla nebent tuo atveju, jei šis plotas būtų drenuojamas, tačiau nežiūrint to jis įtraukė visą lauko plotą į paraišką.

Tyrimo metu išteisintasis A. K. sutiko su prokuroro sprendimu procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, ir Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja 2007 m. liepos 12 d. baudžiamuoju įsakymu A. K. pripažino kaltu pagal BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. Kodėl bylos nagrinėjimo teisme metu A. K. pakeitė parodymus, jis įtikinamų argumentų nenurodė – tiesiog teigė norėjęs, kad viskas kaip galima greičiau užsibaigtų, ikiteisminio tyrimo metu protokolus skaitė tik paviršutiniškai.

Skunde prokuroras taip pat nurodo, jog teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, tinkamai neįvertino ir liudytojų V. K. ir R. S., atlikusių UAB „Jaros agrokompleksas“ patikrą vietoje dėl Kaimo plėtros 2004 – 2006 m. plano priemonės „Mažiau palankios ūkininkauti teritorijos ir teritorijos su aplinkosauginiais apribojimais“ parodymų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu. Teisme šie liudytojai parodė, jog atlikę patikrą jie rado mažiau dirbamos žemės nei buvo deklaruota norint gauti pinigus. Jie teigė gerai neprisimeną, kokie pažeidimai buvo nustatyti, kai tikrino UAB „Jaros agrokompleksas“ deklaruojamus laukus. Tačiau, liudytojas R. S. teisme patvirtino savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teigė tyrėjai sakęs tiesą. Ikiteisminio tyrimo metu R. S. buvo nurodęs, kad matuojant laukus A. K. jiems rodė dirbamus laukus vietoje ir kartu juos matuodavo. Su visais atliktais matavimais A. K. sutiko, patikros metu jokių pastabų, kad matavimai atlikti netiksliai, ar ne pagal jo nurodytas laukų ribas, neturėjo. Su visais duomenimis, surinktais matavimo metu ir surašytais į patikros ataskaitą, išteisintasis sutiko. Visi neatitikimai lyginant su paraiškoje nurodytais žemės plotais buvo užfiksuoti patikros dokumentuose.

Prokuroras taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog A. K., pildydamas deklaracijas, nesuvokė, kad tokiu būdu daro nusikalstamą veiką ir norėjo taip veikti, bei kad liko nepaneigtas išteisintojo teiginys, jog jis nepakankamai žinojęs, kaip reikia deklaracijas pildyti. Kadangi pats A. K. yra ūkininkas, prokuroro nuomone, jis turėjo žinoti, kad laukai, už kuriuos prašoma išmokų, turi būti pilnai įdirbti. Tai A. K. pripažino ikiteisminio tyrimo metu, parodė pats domėjęsis teisės aktais, reglamentuojančiais išmokų gavimo sąlygas, bei reikalavimais deklaruojamiems plotams. Jis teigė žinojęs, kad paraiškoje būtina nurodyti teisingus deklaruojamų laukų plotus ir kad išmokų galima prašyti tik už tuos plotus, kurie tiek 2003-06-30 buvo, tiek paraiškos pildymo metu turėjo būti geros agrarinės būklės.

Apelianto nuomone, išteisindamas A. K. teismas be pagrindo padarė išvadą, kad A. K. kaltinamas pažeidęs poįstatyminius teisės aktus, kurie tuo metu dar nebuvo priimti ir paskelbti. Iš tikrųjų, A. K. jokie poįstatyminių aktų pažeidimai neinkriminuojami. Jis kaltinamas dokumentų klastojimu, t.y. kad jis įrašė į paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti tikrovės neatitinkančius duomenis ir šį dokumentą realizavo. Dokumento klastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu yra formalios sudėties nusikalstama veika, todėl ji laikoma baigta nuo veiksmų atlikimo momento. Tai, kad A. K. suklastojo dokumentą, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, buvo nustatyta po Nacionalinės mokėjimo agentūros Utenos skyriaus specialistų V. K. ir R. S. atliktos patikros. Pats A. K. bei UAB „Jaros agrokompleksas“ atstovas A. B. po jų atlikto patikrinimo sutiko su patikros metu surašytais dokumentais.

Atsiliepime į apeliacinį skundą išteisintasis A. K. nurodo, kad tikro dokumento jis nesuklastojo, teisiamajame posėdyje apylinkės teisme davė teisingus parodymus. Tvirtina, kad 2004-07-02 pateikdamas paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2004 metais gauti jis patvirtino žinąs, jog: 1) tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus galima prašyti tik už tą naudojamą žemės naudmenų dalį, kuri 2003 m. birželio 30 d. buvo geros agrarinės būklės, neatsižvelgiant į tai, ar ji minėtą dieną buvo naudojama gamybai ar ne; ir 2) įsipareigojo visą žemę, už kurią prašo tiesioginių išmokų, išlaikyti geros agrarinės būklės, pagal aplinkos apsaugos reikalavimus. NMA darbuotojai patikrą vietoje atliko 2004 m. gruodžio mėnesį ir nustatė tik paraiškos įsipareigojimo 4 punkto pažeidimą, t.y. tai, kad laukų blokų Nr. 137562-5384 lauke Nr. 1, bloko Nr. 145568-9687 lauke Nr. 2 ir bloko Nr. 157582-3526 lauke Nr. 1 neišlaikyta gera agrarinė būklė. Už tai buvo priskaičiuota minimali 5% dydžio bauda ir išskaičiuota iš išmokų.

UAB „Jaros agrokompleksas“ 2004 metais iš viso deklaravo 1235,47 ha, NMA specialistai patikrinimo metu užfiksavo 1244,64 ha plotą. NMA nustatė, kad deklaruota 9,17 ha mažiau, įskaičiavus užlietą 27,93 ha plotą, deklaravimo paklaida gavosi (-27,93+9,17)*100/1216,71=l,54%. Sankcijos tiesioginėms ir kompensacinėms išmokoms taikomos tik nuo 3%. Kita vertus, tai tik deklaravimo taisyklių pažeidimai. Paminėto bloko Nr. 159589-6594 laukas Nr. 1 buvo nuomojamas pirmus metus, deklaruodamas tą lauką jis neįtraukė į paraišką daubų, kurių negalės dirbti. Patikrinimo 2004 m. gruodžio mėnesį metu NMA specialistai dalį ploto rado užlietą, nors prieš deklaruojant šis laukas nebuvo užlietas. Jis iš anksto negalėjo žinoti, kad laukas bus užlietas, todėl nepagrįstai kaltinamas klastojimu. Kad laukas buvo užlietas iki paraiškos išmokoms gauti pateikimo datos, t.y. iki 2004 m. liepos 2 d., niekas netyrė.

Išteisintasis atsiliepime taip pat nurodo negalėjęs iš anksto žinoti, kad laukų agrarinė būklė bloga, o laukų plotai neteisingi, nes niekas laukų nevertino ir nematavo. Pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintas deklaravimo taisyklės nustatyti deklaravimo taisyklių pažeidimai nelaikytini tyčiniu reikalavimų nesilaikymas, todėl jo parodymai apylinkės teisme buvo teisingi.

Teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą patenkinti. Išteisintasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo A. K. išteisintas iš jam pareikšto kaltinimo pagal BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., yra pagrįstas, priimtas išsamiai ir nešališkai teisiamajame posėdyje išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinus atsižvelgiant į bylos įrodymų visetą, nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad veikos, kuriomis buvo kaltinamas A. K., gali būti padaromos tik tiesiogine tyčia, t.y. bylos įrodymai turi be jokių abejonių patvirtinti, kad kaltininkas suvokia savo nusikalstamų veikų pobūdį, suvokia pasekmes ir nori taip veikti. Tokių įrodymų nagrinėjamoje byloje nėra.

A. K. šioje byloje kaltinamas sukčiavimu bei dokumento suklastojimu. Kaltinimo esmė yra ta, kad į paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2004 metais (toliau – Paraiška) gauti jis įrašė žinomai melagingus duomenis dėl trijų laukų agrarinės būklės bei dėl dviejų laukų dirbamo žemės ploto, ir pateikė šią paraišką Anykščių rajono seniūnijai, tokiu būdu apgaule, kito asmens – UAB „Jaros agrokompleksas“, naudai įgijo turtinę teisę į svetimą turtą. Byloje įrodyta, kad laukų patikros metu, t.y. 2004 m. gruodžio 9 – 13 d., nustatyti duomenys apie šiuos laukus neatitiko A. K. užpildytoje Paraiškoje jo nurodytų duomenų. Tačiau, šiuo atveju vien tik šio fakto nepakanka – būtina įrodyti, kad šiuos duomenis A. K. melagingai įrašė tyčia, t.y. iš anksto žinodamas šių duomenų neatitikimą tikrovei, ir tuo pasinaudojęs apgaule siekė gauti UAB „Jaros agrokompleksui“ neteisėtas išmokas. Vertinant A. K. veikų tyčios klausimą svarbu nustatyti, ar Paraiškos pateikimo metu minėti laukai atitiko (galėjo atitikti) geros agrarinės būsenos reikalavimus, ar dirbamas žemės plotas konkrečiuose laukuose atitinka realiai esantį, ar UAB „Jaros agrokompleksas“ ketino šiuos laukus išlaikyti geros agrarinės būklės, kaip kad A. K. bendrovės vardu buvo įsipareigojęs Paraiškoje (2 t., 125 b.l.). Reikšmę taip pat turi ir laukų patikros metu nustatytų geros agrarinės būklės pažeidimų pobūdis, galimos jų atsiradimo objektyvios priežastys, kurias išteisintasis ne kartą nurodė savo parodymuose.

Pirmiausiai, būtina atkreipti dėmesį, jog A. K. buvo kaltinamas suklastojęs ne eilinį dokumentą, o Paraišką. Paraiška neeiliniu dokumentu laikytina ta prasme, kad norint ją užpildyti reikia tam tikrų specialių žinių ir įgūdžių, todėl jos užpildymo taisyklės bei reikalavimai ir yra numatyti specialiuose, dažniausiai poįstatyminiuose, teisės aktuose. Į tai pirmos instancijos teismas ir atkreipė dėmesį nuosprendyje. Būtent poįstatyminiuose aktuose pateikti ir Paraiškoje vartojamų sąvokų, tokių kaip „gera agrarinė būklė“ ar „mažiau palanki ūkininkauti vietovė“ paaiškinimai, apibrėžiama, kas tai yra tiesioginė ar kompensacinė išmoka, paaiškinta, kokie kiti reikalavimai yra keliami dirbamos žemės laukams, už kuriuos tikimasi gauti išmokas. Beje, ir pačiame kaltinime tiek dėl sukčiavimo, tiek ir dėl dokumentų suklastojimo prokuroras išteisintajam inkriminavo tai, jog jis žinojo, kad „šie (laukai) turi būti geros agrarinės būklės bei tai, jog dalis UAB „Jaros agrokompleksas“ turimų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių neatitinka šių reikalavimų“. Taigi, pirmos instancijos teismo išvada, kad šioje byloje būtina atsižvelgti į poįstatyminius aktus, reglamentavusius Paraiškos užpildymui keliamus reikalavimus bei joje naudojamas sąvokas, yra visiškai teisinga ir pagrįsta. Negalima sutikti ir su apeliacinio skundo motyvu, kad dokumento suklastojimas, t.y. veika, numatyta BK 300 str. 1 d., laikytina formalia – vien tik žinomai neteisingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą (kas buvo inkriminuota A. K.) nebus nusikalstamas, jeigu toks suklastotas dokumentas nepateks į teisinę apyvartą. Būtent tokią išvadą iliustruoja ir ši baudžiamoji byla – Paraiška buvo pildoma su konkrečiu tikslu, t.y. siekiant ją realizuoti, ir gauti papildomas pinigines lėšas.

Geros agrarinės būklės samprata ir reikalavimai jai buvo įtvirtinti 2004-02-06 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3 D – 40 patvirtintų Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2004 m. taisyklių 8 punkte (toliau – Taisyklės). Būtent šiomis Taisyklėmis ir reikėjo vadovautis užpildant ir pateikiant Paraišką. Reikalavimai paraiškai dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių buvo patvirtinti atskirose taisyklėse, kurios priimtos 2004-07-16 Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3 D – 430 „Dėl kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“ administravimo taisyklių“, t.y. jau po to, kai Paraiška buvo pateikta. Paraiškoje, esančioje šioje baudžiamojoje byloje, A. K. pareiškė (įsipareigojo), kad su Taisyklėmis (patvirtintomis 2004-02-06) yra susipažinęs (2 t., 125 b.l.), todėl jam turėjo būti žinomi reikalavimai, keliami gerai agrarinei būklei. Šiai bylai aktualūs yra Taisyklių 8.1 p. bei 8.4 p. nustatyti reikalavimai: ariamoje žemėje turi būti auginami žemės ūkio augalai arba laikomas sideracinis ar juodasis pūdymas; juodąjį pūdymą reikia periodiškai įdirbti, siekiant išnaikinti piktžoles ir pagerinti dirvožemio kokybę; ariamoje žemėje bei pievų ir ganyklų, taip pat daugiamečių pievų ir ganyklų plotuose neturi būti medžių ir krūmų, išskyrus pavienius medžius ir krūmus arba jų grupes, kurie į plotą išmokai gauti neįskaitomi (Taisyklių 2004-04-15 red.).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmos instancijos teisme A. K. parodė, kad prieš pildydamas Paraišką, jis vizualiai apžiūrėjo laukus ir šie laukai atitiko geros agrarinės būklės reikalavimus. Tokie A. K. parodymai nėra paneigti, nes laukų neatitikimas keliamiems geros agrarinės būklės reikalavimams Paraiškos pildymo metu iš viso nebuvo tirtas. Patikros metu rasti geros agrarinės būklės pažeidimai nebuvo dideli ir akivaizdūs. Patikrą atlikę specialistai R. S. ir V. K. nenustatė jokių tyčinių geros agrarinės būklės reikalavimų nesilaikymo. Jau minėtų Taisyklių 3 punkto 18 pastraipoje buvo apibrėžta sąvoka „reikalavimų tyčinis nesilaikymas“ – tai: 1) paraiškos paramai gauti už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas bei neprižiūrimas žemes ūkio naudmenas pateikimas; 2) taip pat pakartotinis bent vieno iš reikalavimų, nustatytų Taisyklių 8 p., nesilaikymas (2004-04-15 red.). Specialistai nustatė tik nedidelius kaltinime nurodytų laukų trūkumus, t.y. bloko Nr. 137562-5384 laukas Nr. 1 nepilnai įdirbtas (neįdirbta 1/3 lauko), jame rasta krūmų; bloko Nr. 145568-9687 lauke Nr. 2 rastas plotelis krūmų; bloko Nr. 157582-3526 laukas Nr. 1 nepilnai įdirbtas (neįdirbta 1/3 lauko). Patikrą atlikę specialistai šių trūkumų nevertino esminiais ar tyčiniais, paaiškino, kad tokių trūkumų pasitaikydavo labai dažnai. Pats A. K. parodė, kad specialistų patikros metu nustatyti geros agrarinės būklės trūkumai atsirado ne dėl jo tyčinių veiksmų, o dėl objektyvių priežasčių – dėl lietingų ir nepalankių darbams oro sąlygų, kurios trukdė žemės ūkio technikai išvažiuoti į laukus bei sąlygojo netinkamą chemikalų, kuriais buvo išpurkšti laukai ir kurie turėjo sunaikinti nedidelius krūmelius, suveikimą. Šiuos A. K. parodymus apylinkės teisme pilnai patvirtino ir liudytojas A. B., tuometinis UAB „Jaros agrokompleksas“ direktorius. Byloje nėra jokių duomenų, kad visi kaltinime paminėti laukai buvo akivaizdžiai nedirbami, apleisti ar neprižiūrimi, ir į Paraišką jie buvo tyčia įtraukti tik siekiant dirbtinai išplėsti išteisintojo atstovaujamos bendrovės naudojamų žemės ūkio naudmenų plotą ir taip neteisėtai gauti papildomas išmokas. Tai, kad A. K. veikė sąžiningai rodo ir aplinkybė, jog patikros metu nustačius laukų geros agrarinės būklės pažeidimus, jie buvo šalinami nedelsiant ar pašalinti esant pirmai galimybei – tai matyti iš UAB „Jaros agrokompleksas“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos 2004-12-20 pateikto neatitikimų paaiškinimo (2 t., 30 b.l.).

Kalbant apie kaltinimo dalį dėl neatitikimo laukų ploto su nurodytu Paraiškoje ir esančiu realiai, A. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad bloko Nr. 156579-3106 lauko Nr. 1 bei bloko Nr. 159589-6594 lauko Nr. 1 plotų neatitikimas atsirado dėl netiksliai išmatuoto lauko ploto (bloko Nr. 156579-3106 lauko Nr. 1) bei lauko (bloko Nr. 159589-6594 lauko Nr. 1) vandeniu užlietos daubos. Išteisintasis tvirtino, kad iki Paraiškos pildymo jis bendrovėje „Jaros agrokompleksas“ dirbo tik kiek daugiau nei pusę metų ir didesnę dalį į Paraišką įtrauktų laukų jis matė pirmą kartą. Anot jo, bendrovė neturėjo jokios realios galimybės tiksliai išmatuoti deklaruojamų laukų plotą, nes dar nebuvo specialiai tam skirtų GPS prietaisų, todėl laukų plotus Paraiškoje nurodė pagal registrų duomenis, o kai kurių laukų, kuriuos bendrovė nuomojo iš fizinių asmenų – ir iš jų turimų žemės sklypų nuosavybės dokumentų. Nėra jokio pagrindo abejoti, kad minėti duomenys nebuvo ir negalėjo būti visiškai tikslūs, ir pilnai galėjo skirtis nuo specialistų atliktų matavimų jau naudojant specialiai tam skirtus matavimo prietaisus. Be to, anot A. K., netikslumai galėjo gautis ir dėl to, kad 2004 metais jis pirmą kartą deklaravo žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus, ir tai bendrai buvo pirmi metai, kuomet šie plotai galėjo būti deklaruojami, siekiant gauti išmokas, nebuvo deklaravimo praktikos. Šie jo parodymai visumoje nėra paneigti. Iš duomenų byloje matyti, kad UAB „Jaros agrokompleksas“ vardu užpildytoje Paraiškoje patikros metu net 22 deklaruotuose laukuose buvo aptiktas didesnis ar mažesnis plotų neatitikimas, už ką bendrovei buvo pritaikytos sankcijos (5 t., 44 b.l.). Nežiūrint to kaltinimas pateiktas tik dėl dviejų laukų ploto neatitikimo. Nepaneigti liko ir ikiteisminio tyrimo metu A. K. duoti parodymai, kad Paraiškos pateikimo metu, t.y. 2004-07-02, bloko Nr. 159589-6594 lauko Nr. 1 dalis, kurią bendrovė nuomavo pirmus metus, nebuvo užlieta, ir jis nežinojo ir negalėjo žinoti, jog dėl lietingos vasaros ir rudens dalis lauko bus užlieta ir neatitiks geros agrarinės būklės reikalavimų. 2004 m. gruodžio mėnesį specialistai, atlikę patikrą, nenustatė ir tyčinio neteisingo deklaravimo fakto, kuris pagal tuo metu galiojančius teisės aktus buvo suprantamas kaip pakartotinis neteisingas to paties žemės ūkio naudmenų ar pasėlių ploto deklaravimas (Taisyklių 3 punkto 17 pastraipa, 2004-04-15 red.). Deklaravimo netikslumai Paraiškoje buvo įvertinti tik kaip tiesiog neteisingas deklaravimas, t.y. tokia situacija, kai nustatoma, jog pareiškėjas deklaravo didesnį žemės ūkio naudmenų plotą nei jis valdo (Taisyklių 3 punkto 5 pastraipa). Tai patvirtina ir faktas, jog net ir nustačius, jog UAB „Jaros agrokompleksas“ pateiktoje Paraiškoje yra neteisingo deklaravimo požymių bei gerai agrarinei būklei keliamų pažeidimų, Nacionalinė mokėjimo agentūra bendrovei išmokėjo paramą, tik ją sumažino ir taikė atitinkamas teisės aktuose numatytas sankcijas (5 t., 42 – 47 b.l.). Jeigu Paraiškos trūkumai būtų įvertinti kaip tyčinis neteisingas deklaravimas ar tyčinis geros agrarinės būklės nesilaikymas, pareiškėjui išmoka einamais metai nebūtų buvusi mokama (Taisyklių 32.1.4., 32.2.3. bei 33.1.5 p.).

Prokuroras skunde nepagrįstai nurodo, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuomet jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas – omenyje turimi paskutiniai jo kaip įtariamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu 2007-06-20 (7 t., 49 – 52 b.l.). Tačiau vertinti šiuos parodymus izoliuotai ir jų vienintelių pagrindu tvirtinti, kad A. K. yra kaltas, kaip kad tai siūlo daryti apeliantas, negalima. Šie išteisintojo parodymai, pagal BPK 20 str. 5 d. suformuluotą įrodymų vertinimo taisyklę, turi būti vertinami atsižvelgiant į įrodymų visetą. Paminėtos apklausos metu A. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl kurių jis buvo išteisintas. Jis nurodė Paraiškos pildymo metu žinojęs, kad laukai nepilnai atitinka geros agrarinės būklės reikalavimus, bei žinojęs ir tai, kad deklaruoti laukų plotai realiai neatitinka realiai esančių dirbamos žemės plotų. Iki tol tiek savo 2005-07-14 duotame paaiškinime (7 t. 2-4 b.l.), tiek 2007-05-02 apklaustas įtariamuoju (7 t. 29-39 b.l.) jis savo kaltę neigė. Jo parodymų esmė buvo ta, kad Paraiškos pildymo metu blokų Nr. 137562-5384 laukas Nr. 1, Nr. 157582-3526 laukas Nr. 1 buvo geros agrarinės būklės, o bloko Nr. 145568-9687 lauke Nr. 2 buvo rasta krūmelių, kuriuos buvo bandoma sunaikinti herbicidais. Tačiau dėl nepalankių oro sąlygų, lietingo sezono nesuveikė chemikalai ir nebuvo galima į laukus įvartyti technikos tam, kad jie būtų iki galo įdirbti (suarti ir pan.). Išteisintasis taip pat tvirtino, kad netikslumai dėl laukų ploto deklaracijoje taip pat buvo įrašyti ne tyčia, ne dėl jo kaltės. Iš esmės tokius pat parodymus jis davė ir pirmos instancijos teisme, kur kartu paneigė savo jau minėtus parodymus, kuomet jis kaltę pripažino. Prokuroras skunde nurodo, kad išteisintasis neįtikinamai aiškino parodymų pakeitimo priežastį. Tačiau ši priežastis daugiau negu įtikinama – jis parodė siekęs kaip galima greičiau užbaigti daugiau kaip du metus trunkantį tyrimą. Apeliacinės instancijos teismui išteisintasis papildomai paaiškino, jog jam prokuroras pilnai neišaiškino baudžiamojo proceso nutraukimo baudžiamuoju įsakymu pasekmių – teistumo, kas jam kaip ūkininkui, turinčiam teistumą, atimtų bet kokią galimybę tikėtis gauti išmokas iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės. Kad šie A. K. parodymai ne be pagrindo matyti iš to, kad jau tą pačią dieną, t.y. 2007-06-20, kai A. K. pagaliau sutinka su jam pareikštu kaltinimu, prokuroras jam pasiūlo galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, siūlydamas skirti artimą minimaliai baudą (7 t., 73 b.l.). Pirmos instancijos teismas ištyrė visus A. K. parodymus, juos įvertino drauge su kitais byloje esančiais įrodymais, ir pagrįstai pripažino, kad jų nepakanka pripažinti A. K. kaltu padarius veikas, kuriomis jis buvo kaltinamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išteisintojo parodymus teisme patvirtino liudytojai A. B., V. G., P. D., J. Ž.. Iš posėdžio protokolų matyti, kad pirmos instancijos teismas aiškinosi priežastį, dėl ko A. K. pakeitė savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (7 t., 99 – 100 b.l.).

Prokuroras skunde taip pat tvirtina, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį apylinkės teismas tinkamai neįvertino liudytojų V. K. ir R. S., atlikusių UAB „Jaros agrokompleksas“ deklaruojamų laukų patikrą vietoje, parodymų. Tačiau ir šis skundo argumentas nepagrįstas. Minėti liudytojai parodė, kokius jie atrado pažeidimus atlikdami laukų patikrinimą. Šių pažeidimų išteisintasis iš tiesų neginčijo, su jais sutiko. Tačiau, šių liudytojų parodymai jokiu būdu neįrodo, kad A. K. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kaip kad skunde nurodo prokuroras. Priešingai, minėti liudytojai teisiamajame posėdyje davė parodymus, jog atsižvelgus į UAB „Jaros agrokompleksas“ deklaruotų laukų didelį kiekį bei didžiulį jų bendrą plotą (Paraiškoje UAB „Jaros agrokompleksas“ deklaravo 76 laukus, kurių bendras dirbamos žemės plotas sudaro net 1235.47 ha), rasti pažeidimai vertintini kaip nedideli ir neesminiai, dažnai pasitaikydavę tuo metu vykdyto deklaravimo metu, didžioji dauguma UAB „Jaros agrokompleksas“ Paraiškoje nurodytų laukų buvo deklaruota teisingai (7 t., 100-103 b.l.). Liudytojų V. K. ir R. S. parodymus iš dalies patvirtino ir liudytojas P. D. pirmos instancijos teisme parodydamas, kad per metus atliekama iki 20000 įvairiausių žemės ūkio laukų patikrų, ir daugeliu atvejų randami didesni ar mažesni plotų neatitikimai tarp realiai esančių ir deklaruotų (7 t., 117 b.l.).

Tokiu būdu, nesant byloje pakankamai patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad A. K. tyčia suklastojo Paraišką, nėra jokio pagrindo tvirtinti ir kad jis apgaule įgijo teisę į kaltinime jam nurodytą svetimą turtą, t.y. sukčiavo. Esant tokioms aplinkybėms kolegija pripažįsta, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisingas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teismas

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.