Šiaulių apygardos teismo nutartis

2008-11-18 · Civilinė byla Nr. 2S-429-357/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-18
Bylos Nr.
2S-429-357/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašiene (pirm.), Birute Simonaitiene, Petras Povilaitis
Atsakovas
D. B.
Kategorijos
  • 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešeja R. Bartašiene Civiline byla Nr. 2S-429-357/2008

Teiseja S. Gerybiene Procesinio sprendimo kategorija 110.5; 122.3

(S)ŠIAULIU APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. lapkricio 18 d.

Šiauliai

Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkes Rasos Bartašienes,kolegijos teiseju: Birutes Simonaitienes, Petro Povilaicio,

teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo atsakoves D. B. atskiraji skunda del Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2008 m. liepos 21 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinasias apsaugos priemones.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

Atsakove D. B. byloje pareiške priešieškini, prašydama iš ieškovo A. S. priteisti išlaikyma ir išlaikymo isiskolinima nepilnameciui vaikui. Taip pat praše taikyti laikinasias apsaugos priemones – areštuoti ieškovui A. S. priklausanti buta, esanti (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Mažeikiu rajono apylinkes teismas 2008 m. liepos 21 d. nutartimi atsisake taikyti laikinasias apsaugos priemones ieškovo A. S. nekilnojamajam turtui – butui. Teismas nurode, kad nepilnamecio vaiko tevyste dar nera nustatyta nei CMS irašu, nei abieju šaliu gera valia iregistruota. Irodymu, kad A. S. gali nevykdyti teismo sprendimo atsakove D. B. nepateike, prie priešieškinio pridetais priedais neirode, kad ieškovas A. S. piktybiškai venge moketi išlaikyma savo nepilnameciui vaikui. Išlaikymo isiskolinimas nera nustatytas teismo sprendimu, kaip ir nera nustatytas vaiko tevas. Be to, butui, kuri prašo areštuoti atsakove, yra iregistruota hipoteka. Butent iš ieškovo ieškinio, kuri jis pareiške del tevystes nustatymo, yra matyti, kad jis nevengia nei tevystes nustatymo, nei pareigos išlaikyti vaika, nes pats imasi tam teisiniu priemoniu. Atsakove D. B. priešieškinyje ir prie jo pridetais rašytiniais irodymais neirode, jog nesiemus laikinuju apsaugos priemoniu, teismo sprendimo ivykdymas gali pasunketi ar tapti negalimas, taip pat neirode ieškovo piktybiškumo vengiant išlaikyti nepilnameti vaika.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakove prašo panaikinti Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2008 m. liepos 21 d. nutarti ir išspresti klausima iš esmes – priešieškinio užtikrinimui taikyti laikinasias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.

Žemesnės instancijos teismas

Laikinosiomis apsaugos priemonemis teismas negali spresti bylos iš esmes bei vertinti atsakoves priešieškinio reikalavimo pagristumo, ka skundžiama nutartimi sprende Mažeikiu rajono apylinkes teismas. Teismas, atsisakydamas taikyti laikinasias apsaugos priemones, pažeide LR CPK 2 straipsnyje itvirtintus civilinio proceso tikslus – ginti asmenu, kuriu materialines subjektines teises ar istatymu saugomi interesai pažeisti, interesus. Jungtiniu Tautu vaiko teisiu konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje itvirtintas vienas iš pagrindiniu šeimos teises principu – prioritetines vaiku teisiu ir interesu apsaugos ir gynimo principas. LR Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamecius vaikus gina istatymas, išreikšta valstybes, tame tarpe ir teismo pareiga taikyti vaiku teisiu ir teisetu interesu apsaugos budus ir priemones. Tuo tarpu Mažeikiu rajono apylinkes teismas visiškai nepaise nepilnamecio vaiko interesu. Isiskolinimas nepilnamecio vaiko išlaikymui atsižvelgiant i tai, jog ieškovas yra fizinis asmuo, bei i jo turtine padeti, yra ženklus ir vykstant teismo procesui ieškovo vaiko išlaikymo prievoles suma nuolat auga. Faktas, kad turtui iregistruota hipoteka, nesudaro pagrindo tiketi, jog turtas nebus perleistas ar apsunkintas kitomis daiktinemis teisemis. Teismas grubiai pažeide LR CPK 6 straipsnyje itvirtinta asmenu lygybes principa, nes vienoda pareiga nustatyti vaiko kilme turejo tiek ieškovas, tiek atsakove. Ieškovas i teisma del tevystes nustatymo kreipesi praejus devyneriems metams nuo pareigos tai padaryti atsiradimo. Tuo tarpu atsakove to nedare del objektyviu priežasciu: atsakoves žiniomis, ieškovas Lietuvos Respublikoje buvo nelegaliai, nebuvo žinoma tiksli jo gyvenamoji vieta, jis niekur nedirbo, todel procesas nustatyti tevyste asmens, kuris nedalyvauja teismo procese bei atlikti tam reikalingus medicininius tyrimus buvo sudetinga.

Atsiliepimas

Atsiliepimu i atskiraji skunda ieškovas A. S. prašo atskiraji skunda atmesti ir palikti galioti Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2008 m. liepos 21 d. nutarti. Atsiliepime nurodoma, jog atsakove nepagrinde prašymo taikyti laikinasias apsaugos priemones. Teismas atsižvelge i tai, kad ne atsakove kreipesi del tevystes nustatymo, o tai padare ieškovas geranoriškai, suprasdamas, kad privalo ir privales savo vaika išlaikyti. Ieškovas byloje yra pateikes atsiliepima i atsakoves priešieškini, kuriuo geranoriškai sutinka, kad butu priteista 11300 Lt išlaikymo isiskolinimo, taip pat sutinka moketi po 400 Lt išlaikyma nepilnameciui vaikui. Ieškovas turi nuolatines pajamas, todel gali sunui teikti išlaikyma.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teismas, taikydamas laikinasias apsaugos priemones, privalo atsižvelgti i bylos pobudi, ieškinio reikalavimu dydi, ruši, šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinasias apsaugos priemones, veiksmus bei kitas reikšmingas aplinkybes, galincias tureti itakos busimo procesinio sprendimo ivykdymui. Taikomos laikinosios apsaugos priemones yra susijusios su tam tikrais suvaržymais ir bylos šaliai gali sukelti neigiamu padariniu (be pagrindo apriboti teises, suvaržyti veiksmu laisve), todel parenkant laikinuju apsaugos priemoniu ruši ir jas taikant, butina nepažeisti proporcingumo siekiamam tikslui, ekonomiškumo principu (LR CPK 145 str. 2 d.), atsižvelgti ne tik i prašyma pateikusios šalies, bet ir i pagristus kitos šalies interesus. Pagrindinis laikinuju apsaugos priemoniu taikymo kriterijus yra teismo abejone, jog nesiemus šiu priemoniu busimo teismo sprendimo ivykdymas gali pasunketi arba pasidaryti nebeimanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). Aplinkybes del iškilusios gresmes sprendimo ivykdymui turi nurodyti ir jas pagristi šalis, pateikusi prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo. Teismas, ivertindamas šias aplinkybes, ju pagristuma bei reikšminguma busimo sprendimo ivykdymui, nusprendžia, tenkinti ar ne pateikta prašyma.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakove, pareikšdama priešieškini, praše taikyti laikinasias apsaugos priemones – areštuoti ieškovui priklausanti buta. Prašymas grindžiamas nurodymu, jog ieškovas devynerius metus piktybiškai vengia išlaikyti sunu, todel yra gresme, kad siekdamas ir toliau išvengti savo pareigos sunui vykdymo, gali bandyti perleisti savo turta. Iš bylos medžiagos ir pateikto priešieškinio matyti, kad šie atsakoves prašymo taikyti laikinasias apsaugos priemones motyvai nera pagristi irodymais. Nustatyta, jog ieškovas pareikštu ieškiniu del tevystes nustatymo savo iniciatyva prašo buti pripažintas nepilnamecio D. B. tevu, taip pat nurodo, kad nori prisideti prie sunaus auklejimo bei išlaikymo. Atsižvelgiant i šias aplinkybes, pripažintina, kad iš esmes nera pagrindo konstatuoti, jog ieškovas ketina išvengti pareigos teikti išlaikyma nepilnameciui vaikui. Be to, iš ieškovo atsiliepimo i atsakoves pareikšta priešieškini matyti, kad ieškovas visiškai sutinka su atsakoves reikalaujamo dydžio išlaikymo priteisimu ir iš esmes sutinka su išlaikymo isiskolinimo priteisimu.

Atsakoves argumentai apie galima gresme jos reikalavimu ivykdymui, nesant šiuos argumentus pagrindžianciu duomenu, laikytini hipotetinio (prielaidu) pobudžio. Taciau atsižvelgiant i tai, kad butent ieškovas iniciavo teismini procesa del tevystes nustatymo, išreiške isipareigojima savo noru teikti išlaikyma nepilnameciui vaikui bei iš esmes sutiko su atsakoves pareikšto priešieškinio reikalavimais, šias atsakoves prielaidas pripažinti realiomis ir pagristomis nera pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ivertino šias aplinkybes ir padare išvada, kad nebuvo irodyta, jog nesiemus laikinuju apsaugos priemoniu teismo sprendimo ivykdymas gali pasunketi ar tapti negalimas. Ši teismo išvada pripažintina objektyvia ir atitinkancia faktine bylos medžiaga. Nenustacius realios gresmes priešieškinio reikalavimu ivykdymui, taip pat nera pagrindo pripažinti egzistuojancia gresme nepilnamecio vaiko interesams, kuriuos atsakove siekia apginti.

Byloje nenustacius pagristu aplinkybiu, kuriu pagrindu galetu kilti reali rizika atsakoves pareikštu reikalavimu ivykdymui, pripažintina, kad nera butinumo taikyti laikinasias apsaugos priemones. Šiuo atveju tokiu priemoniu taikymas neatitiktu laikinuju apsaugos priemoniu tikslu (LR CPK 144 str. 1 d.) ir pažeistu šaliu interesu pusiausvyra.

Nurodytu argumentu pagrindu teiseju kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo atsisakymas byloje taikyti laikinasias apsaugos priemones yra teisetas ir pagristas, atskirojo skundo argumentais nera pagrindo panaikinti Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2008 m. liepos 21 d. nutarti.

Atskiraji skunda atmetus, valstybei iš atsakoves D. B. priteistinos 9,44 Lt išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu (LR CPK 88 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2008 m. liepos 21 d. nutarti palikti nepakeista.

Priteisti iš atsakoves D. B. valstybei 9,44 Lt (devynis litus, 44 centus) išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu.

Kolegijos pirmininke Rasa BartašieneTeisejai Birute SimonaitienePetras Povilaitis