- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-19
- Bylos Nr.
- e2YT-2442-907/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00612-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Pareiškėjas
- I. A.
- Suinteresuotas asmuo
- G. V., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. V. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja I. A. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjos motina P. S., gim. 1934-02-02, mirusi 2013-04-26, po sutuoktinio I. S., gim. 1937-01-01, mirusio 1983-11-23, mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti ir kad turtas, P. S. ir I. S. įgytas santuokos metu bet kurio iš sutuoktinių vardu, priklausė abiem sutuoktiniams po ½ dalį.
2. Pareiškėja I. A. pareiškime nurodė, jog 1983 m. lapkričio 13 d. mirė pareiškėjos tėvas I. S., gim. 1937-01-01. Po tėvo mirties liko nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas llIlž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis 12I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – pirtis 8I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė 2Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis 3Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), esantys (duomenys neskelbtini). Tėvas I. S. testamento nepaliko, todėl jo palikimą pagal įstatymą turėjo teisę paveldėti jo sutuoktinė, o kartu ir pareiškėjos mama P. S., kuri mirė 2013 m. balandžio 26 d. P. S. buvo pirmosios eilės įstatyminė įpėdinė, pareiškėjos mama P. S. palikimą priėmė per įstatymo numatytą šešių mėnesių terminą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (senojo CK 587 str.). Mirus tėvui I. S. pareiškėjai buvo 25 metai, todėl viską gerai prisimina, todėl teigia, kad mirus tėvui visą jo palikimą priėmė mama P. S., pradėjo valdyti kaip savo palikėjo asmeninius ir kitus daiktus, rūpinosi nekilnojamais daiktais, likusiais po sutuoktinio I. S. mirties, valdė juos. Šias aplinkybes patvirtina 2004 m. balandžio 16 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje, kurioje nustatyta, kad P. S. įgijo prieš tai nurodytą turtą pagal įgyjamąją senatį, kadangi nustatyta, kad nepertraukiamas, teisėtas, sąžiningas bei atviras turto valdymas tęsiasi laikotarpiu nuo 1961-11-11 iki 2004-01-20.
3. Pareiškėja taip pat teikia teismui prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad turtas, sutuoktinių P. S. ir I. S. įgytas santuokos metu bet kurio iš sutuoktinių vardu, priklausė abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis, t. y., po ½ dalį. Įgyjant turtą pastarasis nebuvo registruotas kurio nors tėvo vardu. 2004-04-16 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-251-06/2004 nustatyta, kad tėvų turtas buvo įgytas P. S. pagal įgyjamąją senatį, kadangi nustatyta, kad nepertraukiamas, teisėtas, ir sąžiningas bei atviras turto valdymas tęsėsi laikotarpiu nuo 1961-11-11 iki 2004-01-20. Turtas įsigytas 1961-11-11, o mirusių palikėjų santuoka sudaryta 1957-11-19, t. y., po santuokos sudarymo ir santuokos metu, todėl preziumuojama, kad minėtas turtas priklausė sutuoktiniams lygiomis dalimis po ½ dalį. Šiuo metu notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla į P. S. (mirusios 2013-04-26) palikimą, pareiškėja I. A. yra priėmusi mamos P. S. palikimą, tačiau iki šiol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad pastatų valdymas yra prasidėjęs 1961 m., kas reiškia, kad P. S. nuo 1961-11-11 iki 1983-11-13 šiuos pastatus valdė būdama santuokoje su I. S. ir pagal įstatymą (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.) jie abu turėjo į juos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę. Todėl buvo atsisakyta išduoti tiek pareiškėjai, tiek G. V. paveldėjimo teisės liudijimą iki kol nebus priimtas I. S., mirusio 1983-11-13, palikimas ir nustatytos jų dalys bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
4. Suinteresuotam asmeniui G. V. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame jis nurodė, jog su pareiškimu sutinka, sutinka, kad P. S. per šešis mėnesius nuo palikėjo I. S. mirties 1983 m. lapkričio 13 d., priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą bei, kad turtas P. S. ir I. S., įgytas santuokos metu bet kurio iš sutuoktinių vardu, priklausė abiem sutuoktiniams po ½ dalį.
5. Suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, jog neprieštarauja šių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymui (33-34 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
6. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad I. S., gim. 1937-01-01, miręs 1983-11-23, 1957 m. lapkričio 19 d. sudarė santuoką su P. S., gim. 1934-02-02, mirusia 2013-04-26, akto įrašo Nr. 6 (8 b. l.). Iš gimimo įrašo kopijos (6 b. l.) matyti, kad I. S. ir P. S. 1958 m. kovo 9 d. gimė dukra I. S., akto įrašo Nr. 12 (6 b. l.). Iš santuokos sudarymo įrašo kopijos matyti, jog 1978 m. balandžio 1 d. I. S. sudarė santuoką su A. A., po santuokos sudarymo pasirinko A. pavardę, akto įrašo Nr. 73 (7 b. l.). Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog pareiškėjai turėjo sūnų I. S., kuris 21 metų amžiaus mirė 1985 m. gruodžio 22 d., akto įrašo Nr. 44 (9 b. l.). Iš mirties liudijimo kopijos matyti, kad I. S. mirė 1983 m. lapkričio 13 d., akto įrašo Nr. 34 (10 b. l.). Kitų įpėdinių nėra, I. S. testamento nepaliko. Iš Šiaulių rajono 2 – ojo notaro biuro notarės B. Š. 2018 m. liepos 27 d. liudijimo (12 b. l.) matyti, kad I. S., gim. 1937-01-01, mirusio 1983-11-13, palikimas nepriimtas. Iš 2011 m. liepos 21 d. testamento kopijos (15 b. l.) matyti, kad P. S. testamentu savo turtą paliko pareiškėjai I. A. ir suinteresuotam asmeniui G. V.. Iš Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-251-06/2004 (13 b. l.) matyti, kad teismas nustatė faktą, kad P. S. pagal įgyjamąją senatį nuo įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos įgijo nuosavybes teises į sekantį turtą: gyvenamąjį namą 1A1m su priestatais 1a1ž ir 2a1ž bei atvira veranda 3a1ž, virtuvėlę 2I1ž, sandėlį 3Iim, sandėlį 4I1ž, pirtį 8I1ž, tvartą 11I1ž, daržinę 1i1ž, viralinę 12I1ž, sandėlį 1i1ž, esančius (duomenys neskelbtini). Iš Šiaulių rajono 2 – ojo notaro biuro notarės B. Š. 2018 m. liepos 27 d. liudijimo (11 b. l.) matyti, kad P. S., gim. 1934-02-02, mirusios 2013-04-26, palikimą priėmė I. A.. Iš Šiaulių rajono 2 – ojo notaro biuro notarės B. Š. 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą (14 b. l.) matyti, kad P. S. nuo 1957-11-19 buvo santuokoje su I. S., mirusiu 1983-11-13, jo palikimas nepriimtas. Kadangi teismo yra konstatuota, kad pastatų valdymas yra prasidėjęs 1961 m., reiškia, kad P. S. nuo 1961-11-11 iki 1983-11-13 šiuos pastatus valdė būdama santuokoje su I. S. ir pagal įstatymą (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.) jie abu turėjo į juos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę, todėl buvo atsisakyta išduoti tiek pareiškėjai, tiek G. V. paveldėjimo teisės liudijimą iki kol nebus priimtas I. S., mirusio 1983-11-13, palikimas ir nustatytos jų dalys bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Pareiškėja I. A. prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjos motina P. S., gim. 1934-02-02, mirusi 2013-04-26, po sutuoktinio I. S., gim. 1937-01-01, mirusio 1983-11-23, mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti ir kad turtas, P. S. ir I. S. įgytas santuokos metu bet kurio iš sutuoktinių vardu, priklausė abiem sutuoktiniams po ½ dalį.
7. Juridiniai faktai – tai įvairūs asmenų veiksmai, įvykiai, kurių pagrindu atsiranda pasikeičia ar nutrūksta teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 444 str. teismas nustato tik tuos faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. LR CPK 445 str. numato, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo
8. Pareiškėjos tėvas mirė 1983 m. lapkričio 13 d., todėl pareiškėjos pareiškimas dėl palikimo priėmimo nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pareiškėja, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad jos tėvas I. S. testamento nebuvo sudaręs, o pareiškėjos motina P. S. po sutuoktinio mirties likusį palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Kaip jau minėta, 1964 m. CK nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, todėl pareiškėjos motina P. S. įgijo teisę paveldėti po savo sutuoktinio mirties (CK 573 str. 1 d. 1 p., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).
9. Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir, priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 587 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 587 str. 2 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 569 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 str. 3 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
10. I. S. testamento nepaliko, jo sutuoktinė P. S. iš karto po sutuoktinio mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes toliau rūpinosi nekilnojamais daiktais ir juos valdė. Tai patvirtina įsiteisėjęs 2004 m. balandžio 16 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-251-06/2004, kuriame teismas nustatė faktą, kad P. S. pagal įgyjamąją senatį nuo įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos įgijo nuosavybes teises į sekantį turtą: gyvenamąjį namą 1A1m su priestatais 1a1ž ir 2a1ž bei atvira veranda 3a1ž, virtuvėlę 2I1ž, sandėlį 3Iim, sandėlį 4I1ž, pirtį 8I1ž, tvartą 11I1ž, daržinę 1i1ž, viralinę 12I1ž, sandėlį 1i1ž, esančius (duomenys neskelbtini), kad pastatų valdymas yra prasidėjęs sąžiningai 1961 m., pastatai nėra įregistruoti kito asmens vardu, visą valdymo laikotarpį nuo 1961-11-11 iki 2004-01-20 pastatai buvo valdomi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai. Vadinasi, P. S. naudojosi, rūpinosi sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, t.y., palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. I. S. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 str. 2 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).
11. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad P. S. mirusio sutuoktinio I. S. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (dalių nuosavybėje) nustatymo
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. S., gim. 1937-01-01, miręs 1983-11-23, 1957 m. lapkričio 19 d. sudarė santuoką su P. S., gim. 1934-02-02, mirusia 2013-04-26 (8 b. l.). Įsiteisėjusiu 2004 m. balandžio 16 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-251-06/2004 teismas nustatė faktą, kad P. S. pagal įgyjamąją senatį nuo įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos įgijo nuosavybes teises į sekantį turtą: gyvenamąjį namą 1A1m su priestatais 1a1ž ir 2a1ž bei atvira veranda 3a1ž, virtuvėlę 2I1ž, sandėlį 3Iim, sandėlį 4I1ž, pirtį 8I1ž, tvartą 11I1ž, daržinę 1i1ž, viralinę 12I1ž, sandėlį 1i1ž, esančius (duomenys neskelbtini), kad pastatų valdymas yra prasidėjęs sąžiningai 1961 m., pastatai nėra įregistruoti kito asmens vardu, visą valdymo laikotarpį nuo 1961-11-11 iki 2004-01-20 pastatai buvo valdomi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai. P. S. nuo 1957-11-19 buvo santuokoje su I. S., mirusiu 1983-11-13. Kadangi teismo yra konstatuota, kad pastatų valdymas yra prasidėjęs 1961 m., reiškia, kad P. S. nuo 1961-11-11 iki 1983-11-13 šiuos pastatus valdė būdama santuokoje su I. S. ir pagal įstatymą (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.) jie abu turėjo į juos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę, todėl buvo atsisakyta išduoti tiek pareiškėjai, tiek G. V. paveldėjimo teisės liudijimą iki kol nebus priimtas I. S., mirusio 1983-11-13, palikimas ir nustatytos jų dalys bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Vadinasi, pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad turtą sutuoktiniai valdė po ½ dalį, minėtas nekilnojamasis turtas yra įgytas galiojant Santuokos ir šeimos kodekso normoms.
13. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) bei šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 str. 1 d., CK 3.87 str. 1 d.). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Tik CK 3.88 str. 3 d. yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 str. 2 d.), būtinas bent vienas iš minėtų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 str. 3 d.). Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 str. 3 d., pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus, t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl šiam turtui taikytina prezumpcija, kad turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
14. Mirus vienam iš sutuoktinių, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 str. 1 p.) ir iki tol valdytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtas – pradedamas valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios, o mirusio sutuoktinio dalis iš bendro turto yra paveldima (SŠK 23 str. 1 d., CK 3.117 str. 1 d., 4 d.).
15. Vadovaudamasis šiomis įstatymo nuostatomis ir remdamasis byloje surinkta medžiaga, teismas sprendžia, kad P. S. ir I. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir jo priklausinius priklauso po lygiai, t. y. po ½ dalį, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. S., mirusiai 2013 m. balandžio 26, ir jos sutuoktiniui I. S., mirusiam 1983 m. lapkričio 13 d., bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausė po ½ dalį turto, P. S. ir I. S. įgyto santuokos metu bet kurio iš sutuoktinių vardu (CPK 444 str. 2 d. 9 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 9 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2013 m. balandžio 26 d., po sutuoktinio I. S., gim. 1937 m. sausio 1 d., mirusio 1983 m. lapkričio 13 d., mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai 2013 m. balandžio 26 d., ir I. S., gim. 1937 m. sausio 1 d., mirusiam 1983 m. lapkričio 13 d., bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausė po ½ dalį turto, P. S. ir I. S. įgyto santuokos metu bet kurio iš sutuoktinių vardu.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.