- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-04-07
- Bylos Nr.
- 1A-172-245-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Romas Aikevičius
- Nuteistasis
- N.
- Advokatai
- Vytautas Gineika
- Kategorijos
Teisėjas V.Preikšas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.2.
2009 m. balandžio 7 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Romo Aikevičiaus, Reginos Cemnolonskienės, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nuteistajam N. Š.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009-01-27 nuosprendžio, kuriuo N. Š. nuteistas pagal Lietuvos respublikos BK 300 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. už tai, kad 2008 m. birželio mėnesio pabaigoje - liepos mėnesio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, Klaipėdos miesto autobusų stotyje, per autobuso, vykusio iš Panevėžio į Klaipėdą, vairuotoją gavęs žinomai netikrą dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą jo vardu, kuriame įklijuota jo nuotrauka ir atspausdinti jo anketiniai duomenys, perduotą nenustatyto asmens, kuriam jis buvo pateikęs savo fotonuotrauką bei nurodęs anketinius duomenis, nuo dokumento gavimo momento laikė jį turėdamas su savimi ir 2008 m. lapkričio 26 d. apie 16.20 val., Kalvarijos savivaldybės Salaperaugio kaime, panaudojo šį netikrą dokumentą pateikdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus pareigūnui.
Šalies argumentai
Prokuroras apeliaciniu skundu prašė pašalinti iš 2009-01-27 nuosprendžio atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi; nuosprendį pakeisti ir N. Š. paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 metams 3 mėnesiams. Nurodė, kad jam bausmė paskirta neteisingai ir turi būti keičiama. Aiškina, kad teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, privalo laikytis bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK VIII skyriuje, o N. Š. paskirta 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra aiškiai per švelni, neatitinka nuteistojo asmenybės ir nusikalstamos veikos pobūdžio bei pavojingumo laipsnio.
Teismas nuosprendyje nepagristai pripažino N. Š. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padarąs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Pagal LR BK 59 str. 1 d. 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tik tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nustatomas bent vienas iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimas yra situacija, kai kaltininkas savo noru, o ne verčiamas byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nelaikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jeigu jo tokia veika buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų ir dėl to jis duoda teisingus ar iš dalies teisingus parodymus apie ją, siekdamas sušvelninti savo atsakomybę. Todėl, norint pripažinti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tai yra nurodė esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi, turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą.
N. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas šešis kartus, siekiant kuo tiksliau nustatyti nusikalstamos veikos aplinkybes. Apklausiamas pirmą kartą įtariamuoju N. Š. nors ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką pilnai, tačiau bylos ištyrimui svarbių aplinkybių išsamiai neatskleidė, davė paviršutiniškus ir neinformatyvius parodymus. Be to, nurodė, kad atsisako duoti parodymus (b.l.27). Vėliau, kuomet buvo apklausiamas dar penkis kartus, nurodė, kad gailisi dėl savo poelgio, tačiau iš parodymų visumos ir nuolatinio aplinkybių tikslinimo matyti, kad N. Š. buvo visiškai abejingas savo duodamiems parodymams ir nenuoširdus, duodavo tokius parodymus, kokius iš jo buvo norima išgirsti ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina ir tai, kad N. Š. 2008 m. birželio mėnesio pabaigoje - liepos mėnesio pradžioje, gavęs žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, jį turėjo su savimi ir panaudojo pateikdamas tarnybines funkcijas atliekantiems asmenims kaip savo vairuotojo pažymėjimą. Iš byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažino įrodymais, matyti, kad ši nusikalstama veika, kuri tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d., buvo išaiškinta ne dėl N. Š. indėlio į šios veikos atskleidimą. Veika atskleista dėl tinkamo pareigūnų funkcijų atlikimo, kadangi N. Š. pateikė vairuotojo pažymėjimą kaip patvirtinimą, kad jis turi teisę vairuoti transporto priemones, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, nors vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo, ką patvirtina N. Š. baustumas administracine tvarka - 2008-06-12 pagal ATPK 128 str. 1 d. 1000 litų bauda, po ko ir nusprendė gauti netikrą vairuotojo pažymėjimą. Kad veika atskleista dėl tinkamo pareigūnų funkcijų atlikimo patvirtina liudytojo D. U. parodymai, (b.l. 15-16)
Teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė ir pripažino, kad N. Š. veiksmai sudaro tik vieną, mažiausiai pavojingą inkriminuoto nusikaltimo sudėties dalį. N. Š. veiksmai negali būti pripažintini kaip veiksmai sudarantys tik vieną mažiausiai pavojingą inkriminuoto nusikaltimo sudėties dalį - netikro dokumento laikymą ir vienkartinį panaudojimą, kadangi jis vairuodamas transporto priemonę su suklastotu vairuotojo pažymėjimu, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, kelia grėsmę aplinkinių saugumui ir sveikatai, visa tai rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei, kadangi vairuotojas vairuoja padidinto pavojaus šaltinį - transporto priemonę - nesusipažinęs su Kelių eismo taisyklėmis ir neišlaikęs kelių transporto priemonių vairuotojų egzamino pagal nustatytą tvarką ir sąlygas. Tai, nors netiesiogiai, tačiau yra glaudžiai susiję ir turi būti vertinama ir atsižvelgiama parenkant bausmės dydį, kuris dėl galimos grėsmės ir pavojingumo visuomenei akivaizdumo didina atsakomybę. Be to, jam 2008-06-12 paskirta administracinė nuobauda už transporto priemonės vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo ir tai jam jokios teigiamos įtakos neturėjo, o tik paskatino padaryti nusikaltimą, lengviausiu būdu įgyti vairuotojo pažymėjimą, tai yra, gauti suklastotą vairuotojo pažymėjimą.
Atsižvelgiant į tai, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į kaltininko asmenybę, pažymėtina, kad N. Š. praeityje teistas 7 kartus, jo ankstesni teistumai neišnykę, šį nusikaltimą padarė praėjus tik metams po bausmės atlikimo, be to, Klaipėdos miesto 2 policijos komisariate 2008-07-10 pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Jam buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Dėl kardomosios priemonės pažeidimo ir vengimo vykti pas tyrimą atliekančius pareigūnus, buvo paskelbta jo paieška ir jo vykimas į užsienį, kadangi jis buvo sulaikytas išvykstant iš Lietuvos Respublikos su suklastotu vairuotojo pažymėjimu, patvirtina, kad jis tokiu būdu siekė pažeisti kardomąją priemonę ir išvengti jam paskirtų apribojimų, o tai rodo jo nenorą taisytis ir laikytis įstatymų, pagrindžia polinkį daryti nusikalstamas veikas ir rodo didesnį pavojingumo visuomenei laipsnį.
Dėl visų išdėstytų aplinkybių ir atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kad padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas, tyčia realizuota pilnai, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, į kaltinamojo asmenybę, praeityje teistas 7 kartus, teistumas neišnykęs, jis teistas už tyčinius nusikaltimus ir yra laikytinas recidyvistu, nusikaltimą padarė praėjus 1 metams po bausmės atlikimo, kas rodo jo nenorą taisytis ir tai jog jis linkęs nusikalsti, baustas administracine tvarka, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių, siekiant, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, tai yra, sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo bei apriboti jam galimybę daryti nusikalstamas veikas, atsižvelgiant į tai, kad įstatymas numato, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą skiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė ir įvertinus visas išdėstytas aplinkybes į kurias privalu atsižvelgti parenkant bausmės rūšį ir jos dydį, N. Š. turėjo būti paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė didesnė nei sankcijos vidurkis.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo N. Š. nusikalstamą veiką. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta, tačiau nuteistajam neteisingai paskirta bausmė, kuri yra aiškiai per švelni, netinkamai atsižvelgta į bausmių skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.
Apeliaciniu skundu neginčijamas kaltės klausimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, apeliaciniu skundu nesutinkama su lengvinančios aplinkybės pripažinimu, nusikaltimo sunkumo vertinimu ir paskirta bausme, prašoma ją griežtinti. Todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Teismo nustatyta, kad N. Š. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), už kurio padarymą numatytos bausmės: areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Apeliantas buvo nuteistas aštuntą kartą, nusikalto neišnykus teistumams, kurie neišnykę ir nepanaikinti įstatymų numatyta tvarka, kas pagal baudžiamąjį įstatymą vertinama nusikaltimų recidyvu (BK 27 str.), o vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. nuostatomis, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas - parinkta teisingai.
Apylinkės teismas nustatydamas N. Š. parinktos bausmės - laisvės atėmimo dydį atsižvelgė į lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kad nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių, o nusikalstami veiksmai sudarė tik vieną, mažiausiai pavojingą inkriminuoto nusikaltimo sudėties dalį ir bausmės dydį nustatė artimą minimaliam. Apeliaciniu skundu nesutinkama su nuteistajam N. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu, motyvuojant, kad teismas nepagrįstai nustatė lengvinančią aplinkybę, neteisingai aiškinta, jog N. Š. veiksmai sudaro tik vieną, mažiausiai pavojingą inkriminuoto nusikaltimo sudėties dalį, neįvertintas nuteistojo N. Š. asmenybės pavojingumas. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl N. Š. netinkamai nustatyto bausmės dydžio.
Atmestinas skundo teiginys, kad N. Š. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl nusikaltimo padarymo nepagrįstai pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šis teiginys motyvuojamas tuo, kad jis nors ir prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau parodymų tikslinimas papildomų apklausų metu nepatvirtina jo nuoširdaus gailėjimosi dėl nusikaltimo. Atkreipiamas dėmesys, kad N. Š. buvo nuteistas už LR BK 300 str. 2 d. nustatytą nusikalstamą veikimą - žinomai suklastoto vairuotojo pažymėjimo laikymą ir panaudojimą. LR BK 300 str. 2 d. nenumato baudžiamosios atsakomybės už žinomai netikro ar suklastoto dokumento įgijimą, o bendrininkavimas klastojant vairuotojo pažymėjimą jam neinkriminuotas. N. Š. ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo – žinomai suklastoto vairuotojo pažymėjimo laikymo ir panaudojimo objektyviąją pusę. Dėl nusikaltimo - žinomai suklastoto vairuotojo pažymėjimo laikymo ir panaudojimo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis davė išsamius ir nuoseklius parodymus bei nurodė, kad labai gailisi (b.l. 28, 148). Atsižvelgiant į parodymų nuoseklumą pripažįstant inkriminuotą veiką nėra pagrindo abejoti N. Š. nuoširdžiu gailėjimusi dėl padaryto nusikaltimo. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad N. Š., papildomai apklausiamas, tikslino žinomai suklastoto vairuotojo pažymėjimo įgijimo aplinkybes, niekaip nepaneigia jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi dėl inkriminuotos veikos. Skundu teisingai nurodyta, kad LR BK 59 str. 1 d. 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tik tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nustatoma bent viena alternatyvi sąlyga: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Atsižvelgus į aukščiau išdėstyta, pripažįstama, kad apylinkės teismas teisingai nustatė N. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikaltimą pareikšto kaltinimo apimtyje ir nuoširdžiai gailisi, nes be prisipažinimo tinkamai nustatyta ir alternatyvi sąlyga – nuoširdus gailėjimasis. Šiuo atveju N. Š. parodymų nenuoseklumas dėl aplinkybių, kurio išeina už kaltinimo ribų, tai yra, dėl žinomai suklastoto vairuotojo pažymėjimo įgijimo ir dokumentą suklastojusių asmenų yra tik LR BK 59 str. 1 d. 2 punkte alternatyvios sąlygos - padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką neišpildymas, tačiau ne nuoširdų gailėjimąsi paneigianti aplinkybė. Apylinkės teismas teisingai nustatė šią lengvinančią aplinkybę, skundo teiginiai dėl jos nepagrįstumo atmestini. Nors atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai, tačiau apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriant bausmę į ją turėjo būti atsižvelgta minimaliai, nes savo prisipažinimu padarius nusikaltimą N. Š. tik minimaliai prisidėjo prie nusikaltimo išaiškinimo. Jis buvo sulaikytas nusikaltimo padarymo metu ir pripažino aplinkybes, kurios išaiškėjo jau nusikaltimo padarymo momentu.
Tačiau skiriant bausmę teismas netinkamai vertino nusikaltimo pavojingumą bei nuteistojo asmenybę, kas sąlygojo per švelnios bausmės paskyrimą. Visiškai sutinkama su skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai aiškino nusikalstamos veikos pavojingumą. Pabrėžiama, kad LR BK 300 str. 2 d. nustatyta atsakomybė tam, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Įstatymų leidėjas nustatydamas šio straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių nusikalstamas veikų pavojingumą jas priskyrė prie apysunkių ir už kiekvieną iš jų sankcijoje numatė griežčiausią bausmę laisvės atėmimą iki ketverių metų. Todėl teismas nepagrįstai aiškino, kad N. Š. nusikalstami veiksmai – netikro dokumento laikymas ir jo panaudojimas sudarė tik vieną, mažiausiai pavojingą inkriminuoto nusikaltimo sudėties dalį, nes šie veiksmai yra vienodai pavojingi kitiems LR BK 300 str. 2 d. dispozicijoje nurodytiems alternatyviems nusikalstamiems veiksmams. Be to, prokuroras apeliaciniu skundu teisingai nurodė, kad N. Š. padaryto nusikaltimo pavojingumas pasireiškė ir tuo, kad jis vairuodamas transporto priemonę su suklastotu vairuotojo pažymėjimu, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, kėlė grėsmę aplinkinių saugumui ir sveikatai. Tai rodo didesnį nusikaltimo pavojingumą visuomenei, kadangi vairuotojas vairuoja padidinto pavojaus šaltinį - transporto priemonę - nesusipažinęs su Kelių eismo taisyklėmis ir neišlaikęs kelių transporto priemonių vairuotojų egzamino pagal nustatytą tvarką ir sąlygas.
Nustatant bausmės dydį netinkamai atsižvelgta ir į tai, kad nusikaltimu nebuvo sukelta sunkių pasekmių. LR BK 300 str. 2 d. nustatytas nusikaltimas, už kurį nuteistas N. Š., yra formalus. Todėl nustatant bausmės dydį už nusikaltimą, kurio sudėtis yra formali ir nesukeliamos materialinės pasekmės, atsižvelgti į tai, kad nusikaltimu nesukelta sunkių pasekmių, nėra pagrindo.
Sutinkama su skundo argumentais dėl N. Š. asmenybės vertinimo. Skiriant bausmę teismas pilnai neatsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, kaip to reikalauja LR BK 54 str. 2 d. 5 p. Esminė nusikalstamą veiką padariusio kaltininko asmenybės savybė yra jo pavojingumas, kuris pasireiškia tuo, kad yra pavojus, jog asmuo ateityje gali padaryti naujų nusikalstamų veikų. Nors asmuo baudžiamas, už padarytą veiką, bausmė jam skiriama, būtent, todėl, kad yra tikėtina, jog jis ir vėl gali nusikalsti. Vienas iš bausmės tikslų yra atimti iš asmens galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir paveikti jį, kad, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Vertinant N. Š. asmenybės pavojingumą atsižvelgiama, kad jis naują tyčinį nusikaltimą padarė praėjus vos daugiau nei metams po bausmės atlikimo pagal ankstesnį nuosprendį, turėdamas neišnykusį teistumą, anksčiau teistas septynis kartus. Šį nusikaltimą - žinomai suklastoto vairuotojo pažymėjimo laikymą ir panaudojimą padarė praėjus vos keturiems mėnesiams po administracinė nuobaudos skyrimo už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti. Administracinė nuobauda N. Š. pagal ATPK 128 str. 1 d. buvo skirta 2008-06-12 (b.l. 118). Be to, šį nusikaltimą N. Š. padarė vykstant ikiteisminiam tyrimui byloje Nr. 32-1-00527-08, kurioje jam pareikšti įtarimai dėl nusikaltimo pagal LR BK 178 str. 2 d. (b.l. 103). Atsižvelgus į nurodytą, būtina pripažinti, kad nuteistasis N. Š. iš ankstesnių teistumų neįvertino savo elgesio, šį apysunkį nusikaltimą padarė piktybiškai ignoruodamas nustatytą draudimą vairuoti transporto priemonę neturint teisės vairuoti, tyčia nusikalto jo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo metu, kas rodo jo padidintą pavojingumą visuomenei ir polinkį nusikalsti. Todėl pirmos instancijos teismas nustatydamas bausmės dydį pažeidė BK 61 str. 2 d., BK 54 str. 2 d. nustatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BPK 328 str. 2 p.).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija iš dalies tenkindama apeliacinį skundą ir didindama nuteistajam N. Š. parinktos bausmė - laisvės atėmimas dydį atsižvelgia į aukščiau išdėstytą ir BK 61 str. 2 d., 54 str. 2 d. nustatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. N. Š. bausmės dydis už padarytą nusikaltimą nustatomas atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį - apysunkis, į tiesioginės tyčios formą, nusikaltimo stadiją – baigtas, nuteistojo pavojingą asmenybę. Skiriant bausmę teismas nuteistojo N. Š. prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažįsta lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus išvardintų aplinkybių visumą ir kaip to reikalauja LR BK 61 str. 2 d., bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio, N. Š. skiriama bausmė artima LR BK 300 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., kolegija
nusprendė:
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009-01-27 nuosprendį pakeisti.
N. Š. pagal LR BK 300 str. 2 d. paskirti laisvės atėmimą 2 (dviems) metams.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.