Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. patikslintą skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui V. B. 2012 m. kovo 20 d. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000405, kuris galiojo iki 2017 m. kovo 20 d. V. B. vardu buvo užregistruotas trumpasis šaunamasis ginklas revolveris (duomenys neskelbtini), tačiau Kauno AVPK 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 2010-11-IL-6665 „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus panaikinimo“, išduotas V. B. leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000405 buvo panaikintas (b. l. 47-48). Sprendimas nebuvo apskųstas.

2016 m. lapkričio 17 d. Kauno AVPK buvo užregistruotas V. B. prašymas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo (b. l. 38). Atlikus patikrinimą pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių IV skyriaus reikalavimus, nustatyta, kad pareiškėjo elgesys kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl buvo nuspręsta atsisakyti išduoti V. B. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 40-41).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kauno AVPK 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 16-1L-20-03122-e, kuriuo nuspręsta pareiškėjui V. B. atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus.

Įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Kauno AVPK 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 16-1L-20-03122-e pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus remiantis Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, nustatytomis aplinkybėmis (b. l. 42-43).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad į policijos pareigūnus kreipėsi pareiškėjo sesuo, nurodydama, jog 2013 m. rugpjūčio 15 d. apie 11,30 val. (duomenys neskelbtini) konflikto metu pareiškėjas, būdamas neblaivus (2,44 promilių neblaivumas), paėmęs iš kambario ginklą, vaikščiojo aplink namus ir šaudė į orą. Šaudymo faktą patvirtino liudytojas R. K., jį pripažino ir pats pareiškėjas. Tiriamoje medžiagoje nebuvo duomenų, kad girtas V. B. būtų išsakęs grasinimus nužudyti, sužaloti ar veiksmais būtų siekęs įbauginti seserį, jis savo pyktį išlieja barniais, keiksmais, netinkamai elgdamasis, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Tačiau buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį (nedidelis chuliganizmas) ir 176 straipsnį (neteisėtas šaudymas iš šaunamojo ginklo).

Administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis V. B., už padarytą administracinį teisės pažeidimą numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko nutarimu buvo paskirta 250 Lt bauda, kuri buvo sumokėta 2013 m. rugsėjo 23 d. (b. l. 44-450).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pasisakant dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą reikšmės tokio pobūdžio bylose, pažymima, jog tai yra oficialus Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuris (jame padarytos išvados) jo teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais negali būti kvestionuojamas administracinėje byloje (ABTĮ 58 str. 3 d.) ir yra laikytinas tinkamu, pareiškėjo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtinančiu dokumentu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1347/2014, 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-328/2014).

Teisėjų kolegijos vertinimu aplinkybės, kad pareiškėjas, būdamas neblaivus, namo kieme šaudė iš legaliai laikomo revolverio, nuolat konfliktuoja su seserimi, dėl ko dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o Kauno AVPK 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 2010-11-IL- 6665 „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus panaikinimo“, išduotas V. B. leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000405 buvo panaikintas (b. l. 47-48), charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi vertindamas panašias situacijas ir kitose bylose, kuriose buvo ginčijamas leidimų ginklams neišdavimas/panaikinimas (žr., pvz., procesinius sprendimus administracinės bylose Nr. A502-1134/2014, Nr. A143-328/2014).

Bylai aktualiu leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo aspektu šis faktas yra reikšmingas atsakovo sprendime nurodyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo prasme, nes pagal šį punktą (2011 m. kovo 11 d. įstatymo redakcija), B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Konstatuotina, kad minėtame Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatytos aplinkybės ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarime nustatytos aplinkybės atitinka aptariamoje teisės normoje (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 11 p.) nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimas.

Paminėtos teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais, jiems keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Atsižvelgiant į byloje pateiktų duomenų visumą, darytina išvada, jog atsakovas, įvertinęs surinktus faktinius duomenis, pagrįstai nusprendė, jog V. B. gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl jo siekis ginkluotam saugoti savo tėvų ir kaimynų sodybas nuo pašalinių asmenų, kuriam reikalingi ribotos civilinės apyvartos daiktai (šaunamieji ginklai), negali būti iškelta aukščiau visuomenės saugumo tikslo. Duomenų, kad ginklų bei šaudmenų laikymas pareiškėjui būtų susijęs su jo sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu, nėra, t. y. tokios teisės pareiškėjui nesuteikimas nekels pavojaus jo gyvybei ar sveikatai. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatyta išimtinai svarbių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas. Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, sprendžia, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.