- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-08
- Bylos Nr.
- N-444-113-08
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutarties G. E. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas G. E. 2007 m. vasario 13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2006 m. gruodžio 3 d., apie 20.37 val., Tilžės gatvėje, Klaipėdoje, vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, prieš pradėdamas lenkti neįsitikino eismo saugumu, atsitrenkė į priešpriešiais važiavusį automobilį, abu automobilius apgadino, nesunkiai sutrikdė kito vairuotojo sveikatą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 51, 53, 68, 180.3, 269 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2007 m. vasario 27 d. nutarimu G. E. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 48 mėnesiams kartu pažymėdama, jog dėl kitų, administracinio teisės pažeidimo protokole fiksuotų, KET pažeidimų asmeniui taikyta baudžiamoji atsakomybė.
II.
G. E. skundu (ir jo patikslinimu) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, jog savo kaltę dėl autoįvykio sukėlimo ir pasišalinimo iš jo pripažįsta, nukentėjusiajam padarytą žalą atlygino, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 6 d. baudžiamuoju įsakymu jis už tai nubaustas. Teigė, jog Institucijos nutarimu jis baudžiamas antrą kartą, nes baudžiamajame įsakyme įvertinta aplinkybė, susijusi su jo pasitraukimu iš įvykio vietos, į ją atsižvelgta skiriant bausmę, ji buvo nurodyta ir jam pateiktame 2007 m. sausio 16 d. pranešime apie įtarimą. Tvirtino, jog šiuo atveju jis negali būti baudžiamas antrą kartą, ką patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisminė praktika. Taip pat pažymėjo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas po teismo įsakymo priėmimo. Teismo posėdyje G. E. atstovė papildomai paaiškino, jog į Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnių, pagal kuriuos G. E. pripažintas kaltu, sudėtį įeina pasišalinimas iš autoįvykio vietos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 28 d. nutartimi G. E. skundo netenkino padaręs išvadą, jog pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, autoavarijos vietos planu, pažyma apie eismo įvykį, paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais. Teismas pabrėžė, jog skundo argumentas, kad už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos jau nubaustas baudžiamąja tvarka – nepagrįstas, nes BK 281 straipsnio 2 dalis, už kurioje numatytos veikos padarymą G. E. nubaustas, neapima požymių veikos, įtvirtintos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Atitinkamai baudžiamajame įsakyme nurodyta, jog G. E. pažeidė KET 51 punktą, kuriame nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis, 53 punktą, numatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo, avarinio ryšio linijų ir želdinių, 68 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų, 180 punktą, numatantį, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo dispozicija atitinka KET 269.3 punkto nuostatas. Iš čia daro išvadą, jog administracinės nuobaudos G. E. paskyrimas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra baudimas antrą kartą. Teismas pabrėžė, jog Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 10 d. nutarime konstatavo, kad konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką - už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas, tačiau minėtas konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn. Klaipėdos apygardos administracinis teismas taip pat nurodė, jog paskiriant administracinę nuobaudą buvo įvertinta pažeidėjo asmenybė, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdis. Pažymėjo, jog G. E. baustas baudžiamąja tvarka, administracine tvarka - penkis kartus (administracines nuobaudos galiojančios), kas rodo, jog paskirtomis administracinėmis nuobaudomis prevenciniai nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, nebuvo pasiekti, o ignoruodamas KET reikalavimus, G. E. kelia grėsmę kitų eismo dalyvių ir savo paties saugumui, todėl administracinės nuobaudos rūšis – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas - parinkta ir paskirta tinkamai.
III.
Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartimi, G. E. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį ir Institucijos nutarimą panaikinti, administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde pažymi, jog teismas, atmesdamas jo skundą, nurodė, kad nepriklausomai nuo to, kad tiek pranešime apie įtarimą, tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 6 d. įsakyme yra nurodyta ir įvertinta ta aplinkybė, jog jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, tai nereiškia, kad buvo baustas už šią veiką. Su tokia išvada sutikti negali, nes kol nebuvo priimtas teismo įsakymas, jam nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl veikos, numatytos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Be to, į pasišalinimą iš įvykio vietos atsižvelgė prokuroras, nustatydamas skiriamos baudos dydį, taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismas, todėl daro išvadą, jog baudžiamas antrą kartą. Teismo teiginys, jog parinkta tinkama nuobauda, nes buvo baustas baudžiamąja tvarka - neteisingas, nes padaręs administracinį teisės pažeidimą jis baudžiamąja tvarka dar nebuvo baustas. Nurodo, jog skundžiamos nutarties priėmimo dieną jis turėjo vieną galiojančią nuobaudą, todėl mano, jog jo asmenybė nekelia pavojaus visuomenei. Pažymi, jog dėl pažeidimų labai gailisi, teisė vairuoti jam būtina, nes gyvena Kaune, o nepilnamečiai vaikai – Klaipėdoje, be to, verslo reikalais dažnai turi važinėti į Vilnių.
Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jo netenkinti ir nurodo, jog G. E. baudžiamoji atsakomybė taikyta tik už vairavimą apsvaigus nuo narkotinių medžiagų ir dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Pažymi, jog skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, asmenybę bei atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
G. E. pripažindamas savo kaltę dėl pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET (ATPK 130 str. 1 d.) ginčija nutarimą tuo pagrindu, jog yra baudžiamas antrą kartą, nes už šį pažeidimą jau atsakė baudžiamąja tvarka, todėl administracinėn atsakomybėn nebegali būti traukiamas.
Kaip matyti, apeliacinis skundas grindžiamas Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto pricipo non bis in idem, kuris reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką - už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimai), pažeidimu. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog minėtas konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Taigi teisės aktai nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės apskritai, tačiau draudžia dvigubą baudimą, todėl sprendžiant, ar šiuo atveju nebuvo pažeistas minėtas principas, nustatytina, ar asmuo nėra baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo arba neteisėtos veikos tapatumas), t. y. ar administracinė atsakomybė netaikyta už pažeidimus, kurie jau įvertinti baudžiamąja tvarka (ATPK 9 str. 2 d.).
Pirmiausia pasakytina, jog apeliantas baudžiamąja tvarka nubaustas baudžiamuoju įsakymu, todėl pranešime apie įtarimą nurodyti duomenys nagrinėjamai bylai jokios reikšmės neturi. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 6 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad G. E. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Pastarasis straipsnis numato atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, tokia veika nieko bendro su nagrinėjamu pažeidimu neturi, todėl nagrinėjamu atveju nesvarbi, tačiau BK 281 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Šiuo aspektu paaiškintina, jog tokios nusikalstamos veikos turinys užpildomas atitinkamomis taisyklėmis, kadangi BK 281 straipsnio 2 dalis blanketinė norma, tačiau kartu numatytos aiškios sąlygos baudžiamajai atsakomybei atsirasti, t. y. toks kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas, kuris objektyviai gali sukelti BK 281 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pasekmes. Baudžiamajame teismo įsakyme aiškiai įvardintos atitinkamų taisyklių nuostatos (KET 51, 53, 68 ir 180 punktai), dėl kurių pažeidimo kito automobilio vairuotojui nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. kilo BK 281 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pasekmės. Tarp minėtų pažeistų nuostatų KET 269 punkto, įtvirtinusio vairuotojo pareigas įvykus eismo įvykiui, su kuriuo jis susijęs, nėra.
Iš išdėstyto darytina išvada, jog BK 281 straipsnio 2 dalies dispozicija neapima ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos veikos, nes tarp pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET ir BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytų pasekmių nėra priežastinio ryšio. Taigi veikos tapatumas nenustatytas (skirtingai nei apelianto skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 29 d. nutartyje Nr.2K-322/2003), to nepaneigia ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas po priimto baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl apeliantas, surinkus pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų, pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Dėl apelianto teiginių, liečiančių per griežtą jam skirtą nuobaudą, pasakytina, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija suformuluota kaip alternatyvi, t. y. numato, jog dispozicijoje išdėstytos veikos padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų. Įstatymas konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.
Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, jog apeliantui skirtas griežtesnės alternatyvios nuobaudos vidurkis atsižvelgus į nustatytas atsakomybę sunkinančią (pakartotinumas) ir lengvinančią (nuoširdus gailestis) aplinkybes. G. E. nei Institucijai, nei teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jo teigiamą asmenybę bei teisės vairuoti turėjimo reikalingumą, neteikė, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, pagrįstai priėjo išvadą, jog skirta nuobauda tinkama. Teisėjų kolegija su tokia pozicija sutinka, nes: pirma, iš bylos medžiagos matyti, asmuo per metus laiko jau buvo tris kartus baustas administracine nuobauda už tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, tarp pažeidimų ir tokie grubūs KET taisyklių nesilaikymo atvejai kaip vairavimas viršijant leistiną greitį nuo 30 iki 50 km/h; antra, KET pažeidimų suvestinės duomenys patvirtina, jog už ankstesnius pažeidimus apeliantui buvo skirtos baudos, kurios, kaip matyti iš toliau daromų pažeidimų, joms keliamų tikslų nepasiekė, baudos nesumokėtos; trečia, kaip jau minėta, tvirtindamas apie teisės vairuoti turėjimo būtinumą nepilnamečiams vaikams, gyvenantiems Klaipėdoje (nes pats gyvena Kaune), lankyti ir verslo reikalams Vilniuje tvarkyti, apeliantas tai pagrindžiančių įrodymų neteikė, o byloje esanti medžiaga patvirtina, jog apeliantui siųsta teismo korespondencija jo nurodytu Kauno adresu grįždavo neįteikta, byloje yra apelianto prašymas, kuriame jis nurodo, jog gyvena Klaipėdoje (b. l. 22). Taigi, visa tai leidžia daryti išvadą, jog paskirta nuobauda tinkamai individualizuota, o skundo teiginiai dėl per griežtos nuobaudos - nepagrįsti.
Apeliantas tvirtindamas, jog kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė negalėjo būti vertinamas tas faktas, kad jis buvo baustas baudžiamąja tvarka, teisus, nes pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 6 punktą sunkinančia aplinkybe laikytina tik tokia aplinkybė, kai teisės pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą. Šiuo atveju nagrinėjamo pažeidimo padarymo dieną G. E. nusikaltimo nebuvo padaręs, tačiau tokios aplinkybės kaip sunkinančios administracinę atsakomybę pirmosios instancijos teismas ir nenustatė, jos nevertino spręsdamas dėl Institucijos parinktos nuobaudos tinkamumo, o nusikaltimo padarymo faktą paminėjo tik apibūdindamas apeliantą kaip nedrausmingą eismo dalyvį.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
G. E. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.