- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-24
- Bylos Nr.
- 1A-658-290-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jonas Furmanavičius
- Nuteistasis
- V. D.
- Nukentėjusysis
- S. A.
- Advokatai
- Živilė Urbonavičienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų: Jono Furmanavičiaus, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam V. D., jo gynėjai advokatei Živilei Urbonavičienei, nukentėjusiajai S. A.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
V. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius kaltinamojo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.
Iš V. D. S. A. priteista 750 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje S. A. ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
V. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. l d. nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 5 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, prie kanalizacijos šulinio, panaudodamas fizinę jėgą, su nenustatytu metaliniu daiktu, kurį turėjo rankose, sužalojo S. A. kairę ranką ir kairę koją, ko pasekoje jai buvo padarytos kraujosruvos kairiajame žaste, kairiajame dilbyje ir kairėje šlaunyje, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.. Nuteistasis, neigdamas savo kaltę, teigia, kad konfliktinę situaciją su nukentėjusiąja iššaukė ne jis, ką patvirtino jo sutuoktinė bei liudytojas J. M.. Be to, nukentėjusiosios teiginį, jog jis jai sudavė metaliniu daiktu, nepatvirtina jokie įrodymai. Apklausti teismo posėdyje policijos pareigūnai vieningai patvirtino, kad jiems pagal nuteistojo iškvietimą tos pačios dienos vakare atvykus į (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, S. A. nesiskundė, jog nuteistasis ją sumušė, sužalojimų jie taipogi nepastebėjo. Liudytoju apklaustas kaimynas J. M., kuris įvykį matė pro langą, taip pat patvirtino, kad S. A. nuteistasis nemušė, nesudavė jokių smūgių. Anot apelianto, nukentėjusiajai padaryti sužalojimai nepatvirtina, kad būtent jis šiuos sužalojimus padarė. Nuteistojo nuomone, S. A. tyčia pastarąjį apkalba, norėdama, kad jis nereikštų pretenzijų dėl kanalizacijos šulinių. Apelianto teigimu, tai, kad nukentėjusiosios teiginiai neatitinka tiesos, patvirtina faktas, kad S. A. parodymai yra nenuoseklūs: skunde ji nurodė, jog nuteistasis ją sumušė jos namuose, teisme teigė, kad įvykis vyko namo kieme, be to, skunde nurodė, jog nuteistasis jai sudavė kažkokiu metaliniu daiktu bei kumščiais, taikinamojo posėdžio metu aiškino, kad jis buvo ją suėmęs už rūbų, tačiau smūgių nesudavė, o teismo posėdyje paaiškino, kad nuteistasis jai siurbliu trenkė per rankas ir pataikė į kojas. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus ir padarė neteisingą išvadą, jog pastarasis sudavė smūgius metaliniu daiktu S. A. ir tuo padarė jai kūno sužalojimus.
Nukentėjusioji S. A. atsikirtimuose į apeliacinį skundą prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir nuosprendį palikti nepakeistą. Nukentėjusioji teigia, kad: 1) nuteistojo V. D. dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., yra įrodytas; 2) nuteistasis, klaidindamas teismą bei pats painiodamasis, pateikia skirtingus faktus ir vis kitaip aiškina įvykio aplinkybes; 3) nuteistojo tvirtinimas apeliaciniame skunde, kad ne jis iššaukė konfliktinę situaciją, neatleidžia nuo atsakomybės; 4) nuteistojo tvirtinimas apeliaciniame skunde, kad jo padaryti sužalojimai kietu buku daiktu neįrodyti, yra nieko nepagrįstas, nes specialisto išvadoje yra konstatuotos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje, nurodoma, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu galimai nurodytu laiku, tai yra 2007-11-05; 5) nuteistojo tvirtinimas, kad J. M. matė pro langą šį įvykį, yra neteisingas, nes pats liudytojas parodė, kad tik išgirdo kieme triukšmą, o viso konflikto nematė; 6) nukentėjusiosios parodymai nebuvo keičiami, o tik patikslinta įvykio vieta, be to, parodymai dėl smūgių taip pat buvo tikslūs; 7) liudytojų R. D. ir J. M. parodymai taikinamojo posėdžio metu nesutampa su šio įvykio aprašymu nuteistojo apeliaciniame skunde: taikinamojo posėdžio metu nuteistojo sutuoktinė R. D. parodė, kad 2007-11-05 vakare pas juos nukentėjusioji atėjo su trimis nepažįstamais vyrais ir paprašė išeiti į kiemą, tuo tarpu nuteistasis tvirtina, kad tik nukentėjusioji jį išsikvietė į kiemą, kuriame buvo trys vyrai, be to, R. D. parodė, kad, būdama namo viduje, girdėjo riksmus, o nuteistasis tvirtina, kad jo sutuoktinė matė įvykį. Atsikirtimuose pažymima, kad nuteistasis niekada nesigailėjo padaręs nusikalstamą veiką, neatsiprašė ir neatlygino padarytos turtinės žalos. Teigiama, kad nuteistasis ir toliau chuliganiškai elgiasi ir savivaliauja, įvairiais būdais kenkia nukentėjusiajai.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos prašymus apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiosios ir prokuroro prašymus skundą atmesti bei ištyrusi visus byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad nuteistojo V. D. apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas kruopščiai tyrė visas, tiek nuteistąjį kaltinančias, tiek jį teisinančias bylos aplinkybes, jas nuosprendyje tinkamai motyvavo ir pagrįstai V. D. pripažino kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d..
Apeliacinio skundo argumentas, jog neįrodyta, kad nuteistasis V. D. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra nepagrįstas. Surinktų ir ištirtų įrodymų visetas patvirtina, jog asmeninio konflikto metu nenustatytu metaliniu daiktu būtent nuteistasis V. D. nukentėjusiajai S. A. sužalojo kairę ranką ir kairę koją.
Nukentėjusiosios S. A. ligos istorijos išrašas patvirtina, kad ji 2007-11-06 kreipėsi į savo šeimos gydytoją, nurodydama, jog 2007-11-05 buvo sumušta kaimyno, kuomet jai buvo nustatyta smulkus rankų ir vokų tremoras, mėlynė kairėje kaklo pusėje, patinimai kairiame žaste, hemoragija, dilbio poodinė hemoragija. Specialisto išvadoje Nr. G-4788/07(02) konstatuota, kad S. A. padaryta kraujosruva kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai tiriamosios nurodytu laiku, tai yra 2007-11-05, kas kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Be minėtų medicininių dokumentų apkaltinamasis nuosprendis teisingai grįstas ir nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais. Kaip matyti iš liudytojo J. M. parodymų, jis nematė paties įvykio, kas akcentuojama ir nuteistojo apeliaciniame skunde, tačiau kieme girdėjo triukšmą, šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja R. D.. Nors šie liudytojai vienareikšmiškai patvirtino tik patį konflikto tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios faktą ir teigė, jog nukentėjusioji S. A. nebuvo mušama, tai nepaneigia nuteistojo kaltės.
Šalies argumentai
Apeliacinio skundo teiginiai, kad nukentėjusioji S. A. davė nenuoseklius parodymus, nuteistąjį apkalba, norėdama, kad jis nereikštų pretenzijų dėl kanalizacijos šulinių, taipogi yra nepagrįsti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, skunde nukentėjusioji nurodė, kad V. D. ją sužalojo metaliniu daiktu, taikinamojo posėdžio metu parodė, kad „trinktelėjo per ranką ar su siurbliuku, ar su strypu, kurį vėliau mačiau“ (b.l. 18), o teismo posėdyje teigė, kad „jis man trenkė per ranką siurbliuku. Pataikė į kojas“ (b.l. 81). Taigi pastaroji vienareikšmiškai parodė, kad buvo sužalota metaliniu daiktu, dėl ko laikyti jos parodymus nenuosekliais, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra. Būtent nuosprendžio nustatomojoje dalyje ir konstatuota, kad nukentėjusioji buvo sužalota nenustatytu metaliniu daiktu.
Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo V. D. veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.1 d. kvalifikavo teisingai, jam paskirta bausmė savo rūšimi bei dydžiu yra pagrįsta ir tinkama.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.