Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-327-397/2012

Teisėja Loreta Masevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-91-100446-2010-1

NUOSPRENDIS

2012 m. lapkričio 9 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorams Danai Rutkauskaitei ir Linui Frančiakui, nukentėjusiajam R. E. Š., jo atstovei advokatei Angelei Fominienei, išteisintojo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. E. Š. ir Šakių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje S. B. buvo kaltinamas pagal BK 135 str. 1 d., nutraukta, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai, civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2010 m. rugpjūčio 16 d. apie 22 val., Šėtijų kaime, Lekėčių sen., Šakių rajone, ant kelio netoli M. sodybos, kilus tarpusavio konfliktui, tyčia sudavė nukentėjusiajam R. E. Š. kirvio kotu į galvą ne mažiau tris kartus , tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvas kaktos dešinės pusės, pakaušio kairės pusės minkštuose audiniuose, galvos muštines žaizdas, atvirą kaktikaulio ir dešinės akiduobės viršutinės ir išorinės sienų lūžimą, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės skilties sumušimą, dėl ko sunkiai sutrikdė R. E. Š. sveikatą. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad S. B. veikė būtinosios ginties sąlygomis ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu, vadovaujantis BPK 254 str. 4 d., nutraukė, o civilinius ieškinius paliko nenagrinėtus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras, nukentėjusysis, jo atstovė prašė apeliacinius skundus patenkinti, S. B. gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti. nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai tenkintini.

Apylinkės teismas ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, kad S. B. panaudodamas smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį R. E. Š., veikė tikslu apsiginti nuo pavojingo kėsinimosi ir tokiu būdu jam sunkiai sutrikdė sveikatą veikdamas būtinosios ginties ribose. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog S. B. smurtinius veiksmus, pasireiškusius ne mažiau trijų smūgių pagaliu per galvą nukentėjusiajam sudavimu, kurių pasekoje nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir kurių jis ir pats neginčija, padarė veikdamas tiesiogine tyčia, sąlygojamas tarpusavio kilusio ginčo, konflikto, bet ne gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, kas galėtų būti laikoma būtinaja gintimi.

Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė įvertinęs paties S. B., nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, bei kitus byloje esančius įrodymus.

Iš liudytojo T. V. parodymų seka, kad į susitikimą su R. J. prie M. sodybos jis nuvyko karu su broliu M. V. ir R. E. Š.. Jau vykstan į šį susitikimą buvo žinoma, kad bus sprendžiama tarp jų kilusi konfliktinė situacija. Tik nuvykus į vietą tarp jo ir R. J. bei S. B. ir R. E. Š. kilo konfliktas, kurio metu jis matė, kaip S. B. su pagaliu ar kirvakočiu sudavė smūgį R. E. Š., nuo ko pastarasis sukniubo.

Liudytojas M. V. parodė, kad minimu laiku su broliu T. ir R. E. Š. atvažiavo prie M. sodybos, kad pasikalbėti su R. J.. Sėdint automobilyje jis matė, kaip prie auomobilio priėjo teisiamasis ir R. J., pirmiausiai prasidėjo ginčas tarp T. V. ir R. J., tuo pat metu belipančiam iš automobilio R. E. Š. S. B. su pagaliu sudavė per galvą ir pastarasis nugriuvo atgal į automobilį po ko nuteistasis toliau pagaliu mušė nukentėjusįjį.

Liudytoja S. M. parodė, kad minimu laiku pas ją sodyboje buvo S. B. ir R. J., o kai šie išeidinėjo prie jų privažiavo nukentėjusysis ir T. V.. Ji matė, kaip R. E. Š. automobilio durelėmis sudavė smūgį, o po to ginklu grasino S. B.,o dar po to tarp jų kilo grumtynės. Taip pat ji girdėjo kaip R. E. Š. grasino šauti.

Liudytoja J. P. parodė, kad įvykio dieną ji buvo pas M., ten apie 15 – 17 val. matė ir kieme alkoholį begeriančius R. J. ir S. B. bei M., kurie kalbėjo, jog nori kažką mušti. Vėliau iš savo motinos ji sužinojo, kad tą pačią dieną ten įvyko muštynės, buvo sumuštas R. E. Š..

Liudytoja S. V. parodė, kad minėtą dieną, vakare apie 23 val. pas ją į namus atėjo R. E. Š., kuris buvo stipriai sumuštas, jo galvoje matėsi trys muštinės žaizdos, jo būklė buvo itin sunki, dėl ko teko kviesto greitąją medicininę pagalbą.

Liudytojas D. Š. parodė, kad minimą dieną jis kartu su nukentėjusiuoju žvejojo, po to apie pietus išsiskyrė, jokios kalbos apie muštynes nebuvo. Vėliau važiuodamas pro M. sodybą, maždaug 200 metrų atstumu nuo jos jis matė numestas tapkes, suprato, kad tai įvykio vieta, ku įvyko minimas konfliktas.

Liudytojas A. V. Š. parodė, kad 2010 m rugpjūčio 15 d. vakare jam paskambino brolis tai yra nukentėjusysis ir pranėšė apie sumušimą. Jis pats nuvažiavo į kaimą ir rado stipriai sumuštą brolį, šis pasakojo, kad jį taip sumušė S. B. ir R. J.. Vėliau jis apžiūrėjo brolio automobilį ir matė, kad jame išdaužta lempa, yra įlenkimai.

Liudytojas R. V. parodė, kad jam po įvykio telefonu paskambino R. J. ir pokalbio metu pripažino, kad su kitu asmeniu sumušė nukentėjusįjį R. E. Š., net nurodė, kad pastarajam sumušė galvą.

Iš pirmos instancijos teismo posėdyje ištirtų telefoninių pokalbių ir pasiųstų SMS žinučių išklotinių, matyti, kad dar iki konflikto pradžios tarp T. V. ir S. M. vyko susirašinėjimas, kad susižinoti ar pas pastarąją namuose yra R. J., o gavus to patvirtinimą, netrukus ir įvyko T. V., R. E. Š. iš vienos pusės ir R. J. bei S. B. iš kitos pusės susitikimas prie M. sodybos.

Tad visi virš paminėti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis ir broliai T. bei M. V. minimu laiku, specialiai tikslu išsiaiškinti tarpusavio nesutarimus, vyko į susitikimą prie S. M. sodybos su R. J.. Tokiam susitikimui, tarpusavio santykių aiškinimuisi ruošėsi ir R. J. bei kartu su juo sodyboje buvęs S. B.. Kad pastariesiems buvo žinoma, jog 2010 m. rugpjūčio 16 d. vakare jie susitiks su nukentėjusiuoju, T. V., kad toks susitikimas nebus draugiškas, priešingai, bus naudojamas smurtas, patvirtina ir liudytojos J. P. parodymai, kuri matė tą dieną girtaujančius S. B. ir R. J., girdėjo jų ketinimus muštis. Pirmos instancijos teismas visiškai be pagrindo minėtos liudytojos parodymus atmetė ir jais nesirėmė, nes nenustatyta jokių duomenų, kad ši liudytoja būtų suinteresuota iškreipti tikrąsias bylos aplinkybes ar apkalbėti kuriuos nors asmenis. Todėl ir pirmos instancijos teismo išvada, kad S. B. ir R. J. buvo netikėtai užpulti, pastojant kelią, grasinant, kitų asmenų, tai yra E. R. Š. ir T. V., kas lygtai ir davė jiems pagrindą gintis nuo gresiančio pavojaus, kėsinimosi, yra neteisinga. Tai, kad S. B., R. J. nenurodo tikrųjų jų konflkto su R. E. Š. ir T. V. kilimo priežaščių, savo vaidmenį minimoje situacijoje pateikia tik kaip užpultųjų, besiginančiųjų, neduoda pagrindo tikėti ir jų aiškinimu, kad jiems buvo grasinama ginklu, kas tariamai ir davė pagrindą naudoti adekvačias gynybos priemones. Niekuo neparemtas ir prieštarauja loginei sekai S. B. aiškinimas, kad tariamai iškilus pavojingam kėsinimuisi ginklu, jis panaudojo gynybines priemones (sudavė eilę kartų kirvakočiu užpuolikui per galvą) ir po to, pašalinus pavojų, pats tą patį ginklą vėl perdavė jį užpuolusiajam asmeniui. Net ir S. B. nurodomas būdas kaip jis išvengė pavojaus, kad po to, kai išmušus ginklą iš rankų, R. E. Š. šliauždamas keturiomis vėl siekė šį ginklą paimti ir tuo pat metu jis (S. B.) eilę kartų sudavė nukentėjusiajam kirvakočiu per galvą, prieštarauja objektyviai nustatytiems R. E. Š. sužalojimams, kurie galėjo atsirasti suduodant smūgius ne iš nugaros pusės, kaip teigia S. B., bet iš priekio, suduodant į veido ir galvos sritis. Visa tai rodo, kad S. B. savo panaudotus smurtinius veiksmus nori pavaizduoti kaip gynybinius, sąlygotus tariamo užpuolimo, pavojingo kėsinimosi, o ne kaip sąlygotus tarpusavio nesutarimų ir siekio juos išspręsti fizine jėga. Kolegijos nuomone, S. B. smurtinius veiksmus sąlygojo ne siekis apsiginti nuo pavojingo kėsinimosi, bet siekis neteisėtai, smurtaujant aiškintis tarpusavio nesutarimus, jo paties veiksmai buvo provokuojantys, demonstratyvūs ir todėl juos, kiek tai susiję su nukentėjusiojo R. E. Š. sužalojimu, laikyti būtinąja gintimi nėra jokio pagrindo.

Iš bylos duomenų seka, kad S. B. 2010 m. rugpjūčio 16 d. apie 22 val. Šėtijų kaime, Lekėčių seniūnijoje, Šakių rajone, ant kelio netoli M. sodybos, kilus tarpusavio konfliktui, ginčo metu, tyčia sudavė ne mažiau tris kartus nukentėjusiajam R. E. Š. kirvio kotu į galvą ir tuo jam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį atviru kaktikaulio ir dešinės akiduobės viršutinės ir išorinės sienų lūžimu galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės skilties sumušimu. Tokie S. B. padarytieji nusikalstami veiksmai atitinka ir kvalifikuotini pagal BK 135 str. 1 d., todėl ir pirmos instancijos teismo nutartis panaikintina ir šioje byloje priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 3 p.).

Pripažinus S. B. kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumo laipsnį, paties kaltinamojo asmenybę, jo ankstesnius teistumus, jam skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta, didesnė, negu įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmė, taip pat ši bausmė subendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirtąja bausme.

Valstybinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas. Byloje nustatyta, kad dėl 2010-08-16 padarytų sužalojimų nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, dėl nukentėjusiojo gydymo teritorinė ligonių kasa iš viso patyrė 4144,45 Lt žalą, ją pagrindė rašytiniais įrodymais. Byloje įrodyta, kad S. B. padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl ir ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintinas pilnai, šią žalą privalo atlyginti nuteistasis.

Nukentėjusiojo R. E. Š. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai. Kaip matyti iš bylos duomenų, S. B. nusikalstamų veiksmų pasekoje, nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata, bei panaudojus prieš jį smurtinius veiksmus buvo sugadinti (sulaužyti) jo akiniai bei nepataisomai sugadintas sportinis kostiumas. Iš byloje esančios pažymos (t-2, b. l. 145) matyti, kad dėl traumos nukentėjusiojo netektų dantų atstatymas kainuos 11680 Lt, o kaip seka iš nukentėjusiojo paaiškinimų, jam sugadintų akinių ir sportinio kostiumo vertė sudaro viso 800 litų. Kad minėta žala tikrai buvo padaryta nukentėjusiajam patvirtina ne tik medicininiai dokumentai, bet ir liudytojų parodymai, iš kurių seka, kad po smurtinių veiksmų nukentėjusiajam buvo išmušti dantys, visi jo dėvėti rūbai buvo ištepti krauju, jis neturėjo ir akinių. Netikėti virš paminėtomis aplinkybėmis kolegija neturi pagrindo ir todėl ši, nukentėjusiajam padaryta, turtinė žala priteistina iš kaltu pripažinto, ją padariusio asmens S. B.. Taip pat kolegija pripažįsta, kad dėl tyčinių S. B. veiksmų, nukentėjusiajam R. E. Š. buvo padaryta ir neturtinė žala – jis akivaizdžiai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir nepatogumus. Teismo medicinos specialistų išvadomis buvo konstatuoti įvairūs nukentėjusiojo kūno sužalojimai, tame tarpe ir sužalojimai, sunkiai sutrikdę jo sveikatą, dėl šių sužalojimų jis aiškiai patyrė realią grėsmę netekti gyvybės, po įvykio jam ilgą laiką buvo reikalingas gydymas, žymiai sutrikdyta sveikata, netekta dalies darbingumo, suprantama, nukentėjusysis dėl to patyrė neigiamus išgyvenimus ir didelį dvasinį sukrėtimą, jam yra likę ir liekamieji sužalojimų reiškiniai. Tad, kolegija, įvertindama virš paminėtas aplinkybes, įvertindama neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, sprendžia, kad protingas ir teisingas neturtinės žalos dydis atlygintinas nukentėjusiajam yra ne jo nurodoma 50000 litų, bet 30000 litų suma, kuri ir priteistina iš S. B., atitinkamai šioje dalyje keistina ir pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria civiliniai ieškiniai buvo palikti nenagrinėti (BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naują, apkaltinamąją, nuosprendį.

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę 6 (šešerius) metus laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šią bausmę, dalinio sudėjimo būdu, subendrinti su 2011 m. gruodžio 16 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 8 (aštuonerius) metus laisvės atėmimo, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti ir S. B. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą. Bausmės pradžia skaičiuoti nuo suėmimo dienos.

Priteisti iš S. B. 4144,45 Lt valstybinei ligonių kasai, 12480 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimą R. E. Š..

Daiktinį įrodymą – kirvio kotą – sunaikinti.