- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-03
- Bylos Nr.
- 2S-1493-230/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- G. K.
- Ieškovas
- D. K.
- Išvadą teikia
- Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. K. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-376-722//2013 pagal ieškovo D. K. patikslintą ieškinį atsakovei G. K., institucijai teikiančiai išvadą byloje, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašo nutraukti tarp šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl sutuoktinės kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovui palikti šiuo metu turimą pavardę, o atsakovei – pagal jos pageidavimą, nepilnamečių vaikų D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti, kad atsakovė teikia išlaikymą vaikams D. K. ir G. K. natūra turtu, perleidžiant atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteistą nekilnojamąjį turtą, išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovės G. K. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams - dukrai G. K. ir sūnui D. K. po 450 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-05-08 iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Nurodė, kad vaikai gyvena su ieškovu, atsakovė gera valia neteikia vaikams jokio išlaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo prašymą, 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovės laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 130 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo padavimo teisme dienos 2013-05-10 iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas nurodė, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus, todėl vienam iš tėvų jo neteikiant, gali būti pažeistos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, taip pat gali būti nepilnai patenkinami jų poreikiai. Kadangi tik išnagrinėjus bylą bus galima nustatyti konkrečius vaikų poreikius ir išlaidų jiems tenkinti dydį bei tinkamai įvertinti šalių turtinę padėtį, todėl teismas, pagal turimus byloje duomenis nustatęs, kad atsakovė nedirba, yra neįgali, kas mėnesį gauna 693,72 Lt netekto darbingumo pensiją, priteisė jos vaikams laikiną minimaliausius vaikų poreikius tenkinantį materialinį išlaikymą kiekvienam po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 4 d. nutartį. Nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta ir skundą prašo tenkinti šiais argumentais:
1) Nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad atsakovė nesirūpina vaikais, neprisideda prie jų išlaikymo ir dėl to yra pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, nepilnai patenkinami jų poreikiai. Ieškovas neleidžia vaikams valgyti atsakovės pagaminto maisto, todėl maistą tenka išmesti, o remti vaikus pinigais atsakovė neturi galimybės dėl gaunamų mažų pajamų.
2) Teismas neįvertino į bylą pateiktų atsakovės sveikatos būklę bei jos turtinę padėtį apibūdinančių įrodymų bei aplinkybės, kad vyksta ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo fizinio smurto prieš atsakovę panaudojimo. Bet o, atsakovė kreipėsi į vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl ieškovo trukdymo atsakovei bendrauti su vaikais.
3) Teismas nesilaikė CPK 144 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, jeigu prašantis jas taikyti asmuo tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to, laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams ir nesuteikiančios pranašumo kitai šaliai.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nesutikdamas su skunde išdėstytais argumentais, nurodo, jog skundo argumentai dėl įrodymų apie atsakovės sveikatos būklę ir gaunamas pajamas neįvertinimo nepagrįsti, kadangi teismas, atsižvelgdamas į atsakovės faktines kas mėnesį gaunamas pajamas ir įvertinęs aplinkybes, kad atsakovė nedirba, yra neįgali, prašymą tenkino iš dalies ir priteisė tik po 130 Lt kas mėnesį teiktiną išlaikymą kiekvienam vaikui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirass skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimą, todėl sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Teismas, CPK 144 – 148 straipsnių pagrindu taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi pareigos ir galimybių išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktus įrodymus ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. šioje proceso stadijoje nesprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Byloje ieškovas reiškia reikalavimus atsakovei ir dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas, taikydamas su pareikštais ieškinio reikalavimais susijusias laikinąsias apsaugos priemones iki sprendimo byloje priėmimo, nepažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigoti atsakovę teikti kiekvienam vaikui laikiną materialinį išlaikymą po 450 Lt per mėnesį. Atsakovė teigia, kad ieškovas prašyme nepagrįstai ir neteisingai nurodo, kad ji neteikia vaikams išlaikymo. Objektyvių duomenų, kad atsakovė vykdo pareigą materialiai išlaikyti vaikus, byloje nėra pateikta, be to, tokie atsakovės skundo argumentai nėra esminiai ir nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, nes laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimą ginčo sprendimo laikotarpiu, ir prioritetas šiuo atveju teikiamas vaikų interesų apsaugai. Pažymėtina, kad turi ir gali būti įrodinėjama tik išlaikymo teikimo, o ne jo neteikimo aplinkybė, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad apeliantė nuo bylos teisme iškėlimo dienos nuolat teikia vaikams materialinį išlaikymą. Šios aplinkybės bus nustatinėjamos ir nustatytos tik išnagrinėjus ginčą iš esmės, o nepilnamečių vaikų interesų apsauga reikalauja, kad ginčo nagrinėjimo metu būtų bent minimaliai užtikrintas vaikų būtinų poreikių tenkinimas.
Apeliantė taip pat teigia, kad teismas neįvertino į bylą pateiktų jos sveikatos būklę bei turtinę padėtį apibūdinančių įrodymų bei jos nurodytų aplinkybių, kad vyksta ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo fizinio smurto prieš atsakovę panaudojimo, ir kad ji kreipėsi į vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl ieškovo trukdymo atsakovei bendrauti su vaikais. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, atsižvelgė į atsakovės sveikatos būklę ir jos gaunamas minimalias pajamas. Kiti apeliantės argumentai (dėl netinkamo ieškovo elgesio) argumentai nepaneigia būtinybės užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimą, o kartu ir nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nenustačius visų bylai reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos išlaikymo dydžiui, taip pat nesant pakankamai duomenų apie tai, kaip atsakovė vykdo vaikų išlaikymo prievolę, buvo ir yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę - laikiną materialinį išlaikymą tam, kad būtų užtikrintas nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių tenkinimas bylos nagrinėjimo metu. Tačiau, kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tik laikinai situaciją sureguliuojanti priemonė. Tiek vaikų poreikiai, tiek kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie jų tenkinimo ir vaikų išlaikymo, atsižvelgiant į kiekvieno jų turtinę padėtį, bus nustatyti teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti teiktiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kurio dydis gali būti nustatytas kitoks, nei yra nustatytas skundžiama nutartimi.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.