- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-21
- Bylos Nr.
- 1-437-655/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00391-12-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ainora Kornelija Macevičienė
- Nukentėjusysis
- L. U.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kaltinamasis
- T. Š.
- Advokatai
- Romualdas Samaitis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis tiekėju-sandėlininku Vilniaus Gedimino technikos universitete, nevedęs, baustas už KET pažeidimus, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Š. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nusikalstama veika padaryta šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: 2012 m. kovo 26 d., apie 20.26 val., T. Š. vairuodamas automobilį BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Švitrigailos gatvės antra eismo juosta link V. Kudirkos gatvės, viršijo gyvenvietėje leidžiamą maksimalų 50 km/h greitį, todėl važiuodamas 109 km/h greičiu, sankryžoje su Panerių gatve neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atliekančiu kairį posūkį iš Švitrigailos gatvės į Panerių gatvę. Eismo įvykio metu susidūrus šiems automobiliams buvo apgadintos abi transporto priemonės ir kūno sužalojimus patyrė automobilio MAZDA vairuotoja L. U., kurie Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
T. Š., ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino, teigė, kad prieš eismo įvykį važiavo ne didesniu negu 50-60 km/h greičiu. Švitrigailos-Panerių g. sankryžoje, jo važiavimo kryptimi degė žalias šviesoforo signalas Įvažiuojant į sankryžą pamatė, kad jam kelią užtveria automobilis Mazda, bet buvo įsitikinęs, kad tas automobilis sustos ir jį praleis, tačiau jis nesustojo, todėl jis iškarto stabdė ir bandė apvažiuoti Mazdą iš dešinės. To padaryti nepavyko, todėl įvyko susidūrimas. Panašius parodymus kaltinamasis davė ir teisiamojo posėdžio metu, nurodydamas kad sutinka su kaltinimo dalimi, jog jis sužalojo kitą žmogų ir dėl to gailisi. Nesutinka su kaltinimo dalimi, konstatuojančia jog jis, važiavo 109 km/h greičiu. Kaltinamasis teigė, kad jis važiavo ne didesniu kaip 70-80 km/h greičiu.
Nukentėjusioji L. U. teismo posėdžio metu parodė, kad prieš eismo įvykį važiavo Švitrigailos gatve, nuo Kudirkos g. pusės. Sankryžoje ji suko į Panerių g., įvažiavus į sankryžą degė geltonas šviesoforo signalas, leidžiantis jai baigti manevrą. Tuo metu pamatė link jos artėjantį tamsios spalvos automobilį, todėl ėmė stabdyti, t.y. jį praleisti idant išvengtų susidūrimo. Jeigu būtų padidinusi greitį, smūgis būtų buvęs į jos automobilio dureles. Nukentėjusiosios manymu, kaltinamasis turėjo praleisti jos vairuojamą automobilį. L. U. teismui nurodė, kad jai taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl šio autoįvykio, tačiau jos kaltė nenustatyta. Draudimo bendrovė jai atlygino ne visą patirtą žalą, todėl šio civilinio atsakovo atžvilgiu, teikia patikslintą civilinį ieškinį. Su kaltinamuoju susitaikė, jis atlygino dalį padarytos žalos, t.y. išlaidas, susijusias su advokato paslaugų apmokėjimu. Gydymo išlaidų nei vienas iš civilinių atsakovų neatlygino.
Teismo posėdyje apklaustas specialistas V. Š. patvirtino savo išvadą duotą ikiteisminio tyrimo metu (b.l.70-77). Paaiškino tyrimo metu nustatytą eismo įvykio kilimo mechanizmą, eismo įvykio eigą. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, specialistas paaiškino, kad išvadą padarė pagal baudžiamojoje byloje esančius duomenis, t.y. įvykio vietos schemoje užfiksuotus matmenis, automobilių pėdsakus, jų padėtį po eismo įvykio, automobilių apžiūros duomenis. Specialistas akcentavo, kad automobilis BMW po susidūrimo nebuvo niekur nublokštas, jis atsitrenkė į automobilį Mazda ir toliau judėjo savo pirmine kryptimi. Neatmestina galimybė, kad BMW prieš sustodamas galėjo kontaktuoti su bordiūru, tačiau šonu jis neslydo. Eismo įvykio vietos schemoje ir nuotraukose matyti, kad prieš BMW susidūrimą buvo staigiai stabdomas, todėl ir liko pėdsakai. Abejoti, kad automobilis po susidūrimo buvo stabdomas, nėra pagrindo, nes automobilis riedėjo užstabdytas anksčiau. Atsakydamas į klausimus, specialistas kategoriškai tvirtino, kad leistiną maksimalų 50 km/h greitį BMW vairuotojas viršijo žymiai daugiau, negu kad pastarasis teigia. Pasirinkus leistiną greitį BMW automobilis galėjo būti sustabdytas , o automobilis Mazda būtų spėjęs išvažiuoti iš sankryžos.
Teismo posėdžio metu liudytojai T. D. ir R. A. vieningai nurodė, kad automobilis BMW į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, tačiau liudytojų nuomonės dėl BMW greičio iki susidūrimo, skirtingos (b.l. 154-155).
Motyvuojamoji dalis
T. Š. kaltę dėl jam įkaltintos nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga. Įrodymais teismas pripažįsta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-08-03 specialisto išvadą Nr. 11-1142(12), kurioje konstatuota, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad automobilio BMW 330, valst. (duomenys neskelbtini), vairuotojas T. Š. važiavo žymiai viršydamas leistiną maksimalų gyvenvietėje 50 km/h greitį, dėl ko sankryžoje su Panerių gatve susidariusioje kelio eismo situacijoje neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo (b.l. 70-77). Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, eismo įvykio vietos plane ir fotonuotraukose užfiksuoti duomenys, patvirtina eismo įvykio faktą ir aplinkybes (b.l. 3-13). Transporto priemonių, dalyvavusių eismo įvykyje protokoluose užfiksuoti automobilių sugadinimai po susidūrimo (b.l. 14-15, 17-17). Aukščiau nurodytuose proceso veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys atitinka kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, todėl laikytini A. Š. kaltės įrodymais.
Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 2979/12(01) ir Nr. T-A 2877/10()01, bei medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti aktas Nr. A 399) patvirtina, kad eismo įvykio metu kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo blaivūs (b. l. 40, 61,62 ).
L. U. medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad pagal pacientės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2012/7715 ir CD laikmenos su rentgeno nuotraukomis duomenis specialistas J.M. Paliulis konstatavo, kad jai nustatyta kairės pėdos kulnikaulio ir šakikaulio išnirimas su kulnikaulio krašto lūžiu, kairio kelio sąnario sumušimas su odos nubrozdinimu ir kairio peties sąnario sumušimas su juostine kraujosruva krūtinėje, tai kvalifikuojama nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas paveikus kietais bukais daiktais, būdingas sužalojimams, padaromiems automobilio viduje sėdinčiam kairėje ir prisisegusiam saugos diržu. T. Š. medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad pagal paciento ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelėje Nr. 2012/12959 esančius įrašus specialistas J.M. Paliulis konstatavo, kad T. Š. nustatytas kairio dilbio sumušimas, tai kvalifikuojama nežymaus masto sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu, jo padarymo galimybė nurodomo eismo įvykio metu, neatmetama ( b.l. 41, 63).
Išklausęs kaltinamojo, nukentėjusios, liudytojų parodymus, specialisto paaiškinimus bei ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad T. Š. kaltė dėl jam įkaltinamos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta visiškai. Kaltinamasis T. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimą, nustatantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios numatomos kliūties.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagal BK 281 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.
2012-12-14 teismo posėdžio metu, nukentėjusioji L. U. pareiškė civilinį ieškinį atsakovams T. Š. ir UAB „Lietuvos draudimas“. Nukentėjusioji nurodė, kad 4990,40 Lt turtinė žala turi būti išieškota iš civilinio atsakovo UAB „“ Lietuvos draudimas“, 2000 Lt bylos vedimo išlaidų - iš kaltinamojo T. Š. ir 15000 Lt neturtinės žalos - iš abiejų civilinių atsakovų.
2013-02-07 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji teismui pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodo, kad AB „Lietuvos draudimas“ jai išmokėjo tik 4000 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad draudimo bendrovės atlygintas neturtinės žalos dydis nėra pakankamas, todėl prašo iš šio atsakovo papildomai priteisti 4632 Lt. Patikslintas civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad UAB „Lietuvos draudimas“ pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, yra įsipareigojęs atlyginti 2500 EUR neturtinę žalą. 2500 eurų, pagal buhalterinį lito-euro santykį sudaro 8632 litus, todėl vykdydama šį prisiimtą įsipareigojimą bendrovė privalo jai išmokėti likusią sumą. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis jai atlygino 2000 Lt išlaidas susijusias su advokato paslaugų apmokėjimo, todėl likusią neturtinės žalos dalį prašo priteisti tik iš vieno civilinio atsakovo UAB „Lietuvos draudimas“. Nukentėjusioji nepateikė atsisakymo nuo ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo, nepaaiškino ieškinio atsisakymo vieno iš civilinių atsakovų atžvilgiu, motyvų.
Esant šioms aplinkybėms civilinio ieškinio dydžio tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos negalima, todėl nukentėjusiajai pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
2012-02-07 teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiosios atstovas pateikė teismui susitaikymo protokolą ir prašė teismo BK 38 straipsnio nustatyta tvarka kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti. Tokius pačius prašymus pateikė ir kaltinamasis bei jo gynėjas.
BK 38 straipsnis, reglamentuojantis atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltinamasis ir nukentėjęs asmuo susitaiko nustato, kad nuo baudžiamosios atsakomybės teismo gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar jos pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Iš pateikto susitaikymo protokolo turinio matyti, kad iš visų iš įstatymų leidėjo nustatytų kriterijų, leidžiančių teismui spręsti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, yra įvykdytas tik vienas reikalavimas, t.y. nusikalstamą veiką padariusio asmens susitaikymas su nukentėjusiąja.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl eismo įvykio kilimo neigė, teismo posėdžio metu taip pat neigė nustatytas faktines eismo įvykio kilimo aplinkybes ir priežastis, ginčijo specialisto išvadas dėl nustatyto greičio iki automobilių susidūrimo ir smūgio metu, kitus duomenis užfiksuotus eismo įvykio vietoje, kurių pagrindu buvo pateikta specialisto išvada. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pateikė geodezinę eismo įvykio vietos nuotrauką ir jos pagrindu ginčijo eismo įvykio vietos schemą, joje užfiksuotus duomenis, nustatytus matmenis ( b.l. 163). Savo kaltę kaltinamasis pripažįsta tik dėl nukentėjusiai padaryto sužalojimo. Teismo vertinimu, esant tokiai kaltinamojo nuostatai, negalima vienareikšmiškai traktuoti, kad kaltinamasis pripažįsta savo kaltę dėl jam įkaltintos nusikalstamos veikos padarymo. Be to, kaltinamasis atlygino tik nukentėjusios patirtas teisinės pagalbos išlaidas, o dėl nukentėjusios nurodytos patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų šalys nesusitarė. Šalių pateiktas susitarimas dėl žalos atlyginimo perkėlimo kitam civiliniam atsakovui pažeidžia UAB „Lietuvos draudimas“ teises, kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji nutaria žalos atlyginimo klausimą perkelti draudimo bendrovei apie tai jos net neinformuojant, juolab nežinant šio civilinio atsakovo nuomonės dėl tokio proceso dalyvių susitarimo. Tokią išvadą teismas daro išanalizavęs nukentėjusiosios atstovo pateiktą susitaikymo protokolą (b.l. 168). Protokolo 4p.nustatyta, kad: „ šalys pripažįsta, kad nukentėjusiajai L. U. eismo įvykio metu buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, kurios nukentėjusioji sutinka reikalauti ir priimti iš civilinio atsakovo UAB „Lietuvos draudimas“, kurio privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu kaltinamasis T. Š. buvo draustas 2012-03-26 autoįvykio metu ir kaip tai numato Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas“.
Baudžiamoje byloje esantys duomenys apie kaltinamajam skirtas administracines nuobaudas už KET pažeidimus, nesuteikia teismui pakankamo pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, juolab susijusių su KET pažeidimais. Tokias teismo abejones stiprina aplinkybė, kad nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas T. Š., padaryta tebegaliojant keturioms administracinėms nuobaudoms už įvarius kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus. Teismui pateiktais duomenimis ne visos paskirtos baudos yra sumokėtos (b.l. 95-99). Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas mano, kad BK VI skyriaus nuostatos, reglamentuojančios atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamojo T. Š. atžvilgiu negali būti taikomos.
Skirdamas bausmę teismas, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, į pateiktas kaltinamojo charakteristikas ir dokumentus patvirtinančius jo socialinį statusą bei į tai, kad kaltinamasis turi mažametį vaiką (b.l. 159-162). Įvykdyta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų (BK 16 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių arba jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamasis anksčiau neteistas, VšĮ „Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje“ negydytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro pacientų stebėjimo grupei nepriklauso, stacionare nesigydė (b. l. 91-93,94). Atsižvelgiant į teismo nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamajam T. Š. skiriamos bausmės tikslų galima pasiekti skiriant jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę - baudą. Skiriamos baudos dydis parinktinas vadovaujantis BK 47 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 61 straipsnyje numatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Įvertinus tai, kad kaltinamasis KET reikalavimus pažeidžią ne pirmą kartą, nusikalstama veika sukėlė pasekmes - nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 str., uždraudžiant 1 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę
Atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė T. Š. neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei BPK 115, 297, 298, 301, 302, 307 str. str., teismas,
nusprendžia:
T. Š., a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d. ir nubausti jį 25 MGL, t.y, 3250 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų) bauda.
T. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę- draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemonę (BK 67, 68 str.).
Pripažinti nukentėjusios L. U. teise į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. Š. kardomosios priemonės neskirti.
Išaiškinti T. Š., kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB „Swedbank“ arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801, per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 1 d.). Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nesumokėjus paskirtos baudos aukščiau nurodytais terminais, bauda gali būti išieškoma priverstinai.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.