Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ pareiškimą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys V. S., A. S. ir antstolė Elena Miliauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjos UAB „Gelvora“ pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti, kad skolininkui V. S., bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. S., priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškime nurodoma, kad antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0009/12/02673, kurioje išieškotoju yra UAB „Gelvora“, skolininku – V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Gelvora“ gavo antstolės Elenos Miliauskienės siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0009/12/02673 , pagal Telšių apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1381-721/2010, dėl 7568,58 Eur skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko V. S., išieškotojos AB „Swedbank“ naudai, kuris vykdymo procese buvo pakeistas į išieškotoją UAB „Gelvora“.

Antstolė 2021 m. birželio 10 d. patvarkymu Nr. Bk-5294 areštavo skolininkams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Antstolė 2021 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymu Nr. Sk-48833, pasiūlė išieškotojams ir bendraturtei per vieną mėnesį nuo šio patvarkymo surašymo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Nepraleisdama patvarkyme nurodyto termino, pareiškėja UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tačiau per įstatymo nustatytą dvidešimties dienų terminą nuo patvarkymo surašymo dienos pateikti antstolei užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutikimu, patvirtintu notarine tvarka, skolininkas nepateikė.

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartimi Nr. 2-2555-215/214 nustatė, kad skolininko V. S. turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra ½ šio turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nutartimi nenustatyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Teismui nepateikta duomenų apie tai, jog sutuoktiniai V. S. ir A. S. būtų sudarę vedybų sutartį, todėl laikytina, jog jų atžvilgiu taikytinas įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas.

Esant nustatytoms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad sutuoktinių vardu įgytas turtas, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl pripažintina, jog sutuoktinių V. S. ir A. S. bendro turto dalys yra lygios.

Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad skolininko V. S. ir suinteresuoto asmens A. S. santuoka būtų nutraukta, taip pat jų turtas nėra padalintas, nenustatyti ir kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nustatytina, kad skolininkui V. S. bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. S. priklauso ½ dalis santuokoje įgyto turto, tai yra ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 666–667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininko V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine A. S., sudaro ½ dalis santuokoje įgyto turto, t. y. sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0009/12/02673, Nr. 0009/14/02076 grąžinti antstolei Elenai Miliauskienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.