Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus teikimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo A. K. (A. K.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį (3 veikos) ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir A. K. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 4 d.

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus teikimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Parengta 2024 m. birželio 12 d. pažyma Nr. APD-2024-06422, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos A. K. sudaro 334,69 Eur.

3. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Teikimas netenkintinas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. BPK 361 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

5. BPK 51 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog šiame straipsnyje nurodytais atvejais, taip pat šio kodekso 50 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais, jei gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam išaiškinti, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, gali būti išieškotas į valstybės biudžetą šio kodekso nustatyta tvarka, ir pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas bei paskirti šios institucijos parinktą gynėją.

6. BPK 106 straipsnis reglamentuoja advokato darbo apmokėjimą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi kaltinamojo A. K. gynėja paskirta advokatė Viktorija Zelenina, siekiant užtikrinti būtiną gynėjo dalyvavimą procese, kadangi kaltinamasis atliko laisvės atėmimo bausmę. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos matyti, kad V. Zeleninos teiktos antrinės teisinės pagalbos A. K. išlaidos sudaro 334,69 Eur.

8. Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, kad būtų tinkamai užtikrinta įkalinimo įstaigoje esančio asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisė į gynybą, o ne dėl to, kad to pageidavo pats kaltinamasis.

9. Taip pat atsižvelgtina į A. K. turtinę padėtį. Nuteistasis bylos nagrinėjimo ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nuosprendyje nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, nedirbo, iš nusikalstamų veikų gaunamos pajamos buvo jo pragyvenimo šaltinis. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. birželio 20 d. išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas matyti, jog A. K. šiuo metu taip pat nedirba ir jokių kitų pajamų negauna. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nuosprendžiu iš jo priteistas turtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nuteistojo turtinė padėtis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ir šiuo metu yra sunki.

10. Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. K. negali būti tenkinamas, nes šiuo atveju teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo būtų nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, o jo turtinė padėtis nėra gera.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi ir 364 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus teikimo ir nepriteisti valstybei iš nuteistojo A. K. (A. K.) 334,69 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.