Vilniaus apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bankrutavusios UAB „Statevus“ bankroto administratoriaus UAB „Klaipėdos administratoriai“ prašymą dėl įmonės pabaigos ir išregistravimo iš registro,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2017-09-04 nutartimi UAB „Statevus“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, nutartis įsiteisėjo 2017-09-26. Vilniaus apygardos teismo 2017-12-19 nutartimi bankroto administratorius UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ buvo pakeistas teisių perėmėju UAB „Klaipėdos administratoriai“.

2. Vilniaus apygardos teismo 2018-02-07 nutartimi patvirtintas BUAB „Statevus“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo tikslintas Vilniaus apygardos teismo 2018-03-28, 2018-05-16, 2018-06-18, 2018-08-20, 2018-10-02, 2018-10-24, 2018-12-10, 2019-01-18, 2019-08-08, 2020-04-23, 2020-09-09, 2021-06-21 bei 2021-11-24 nutartimis.

3. Vilniaus apygardos teismo 2018-05-16 nutartimi BUAB „Statevus“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2018-05-24.

4. Teisme gautas bankrutavusios UAB „Statevus“ bankroto administratoriaus UAB „Klaipėdos administratoriai“ prašymas dėl įmonės pabaigos ir išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Administratorius nurodė, kad visos įmonės bankroto administravimo procedūros pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas yra baigtos, todėl yra visos sąlygos pripažinti įmonę pasibaigusia. Administratorius pateikė duomenis, kad kreditoriai yra informuoti apie teismo posėdį, kuriame sprendžiamas įmonės pabaigos klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl įmonės pabaigos tenkintinas.

5. Iki 2020 m. sausio 1 d. juridinių asmenų bankroto bylos buvo nagrinėjamos pagal Įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ) bei Civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) (ĮBĮ 1 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnis). Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje juridinio asmens bankroto (nemokumo) bylos nagrinėjamos pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ) bei CPK (JANĮ 1 straipsnio 1–2 straipsniai, 15 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnis). Prašymas priimti sprendimą dėl atsakovės pabaigos gautas jau po JANĮ įsigaliojimo, todėl svarstytina, kuris įstatymas – ĮBĮ ar JANĮ – taikytinas sprendžiant atsakovės pripažinimo pasibaigusia klausimą.

6. JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos JANĮ įsigaliojus. Sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos procedūra numatyta JANĮ 100-101 straipsniuose. Visgi, teismo vertinimu, beveik visi procesiniai veiksmai, tame tarpe dėl įmonės likvidavimo, bankroto byloje vyko pagal ĮBĮ numatytą teisinį reguliavimą (liko išspręsti tik atsakovės pripažinimo pasibaigusia klausimą), todėl proceso dalyviai turi lūkestį bankroto procedūras užbaigti pagal ĮBĮ numatytą teisinį reguliavimą. Bankroto administratorius taip pat bankrotą siekia užbaigti vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad atsakovės pripažinimo pasibaigusia klausimo sprendimui šiuo atveju taikytinas iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusiame ĮBĮ numatytas teisinis reguliavimas.

7. Pagal ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalį, po to, kai administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus ir Aplinkos ministerijos regioninio departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos. Teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės administratoriaus dokumentus, formaliai būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti atitinkamą sprendimą tuo atveju, kada nelieka abejonių, jog visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai atlikti ir bankroto procedūros baigtos tinkamai, išnaudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis Nr. 2A-924/2014).

8. Iš administratoriaus nurodytų aplinkybių spręstina, kad įmonės mokumo atstatyti nepavyko. Administratorius pateikė teismui likvidacinį įmonės balansą, kurio duomenimis įmonė realizuotino turto neturi. Teismui pateikta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Šalčininkų aplinkos apsaugos inspekcijos pažyma patvirtina, kad agentūra neturi duomenų apie bankrutavusioje UAB „Statevus“ sukauptas atliekas, užterštą dirvožemį ar gruntą.

9. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nėra nagrinėjamų bylų, kuriose BUAB „Statevus“ dalyvautų kaip bylos šalis.

10. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad yra įvykdyti LR Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalies reikalavimai, todėl yra pagrindas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos ir įmonę išregistruoti iš juridinių asmenų registro.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 ir 5 dalimi, LR CPK 259 -268 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti bankrutavusios UAB „Statevus“ (į. k. 302640272) veiklą pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir įmonę išregistruoti iš juridinių asmenų registro.

Priimtą teismo sprendimą išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos, nemokumo administratoriui.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Garantinio fondo administratoriui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui.

Įpareigoti nemokumo administratorių per 3 dienas nuo sprendimo kopijos gavimo dienos, informuoti kreditorius apie priimtą teismo sprendimą, pateikiant teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.