- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-01-27
- Bylos Nr.
- e1-862-1155/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43950-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Kaltinamasis
- G. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje
G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2021 m. gruodžio 19 d., apie 17.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu savo sugyventinei R. J. tyčia suėmė už plaukų ir juos tampė, taip pat stipriai suėmė už abiejų rankų, po to tyčia kumščiu sudavė nemažiau nei tris smūgius į veido sritį ir, paėmęs peilį, juo du kartus įbrėžė į krūtinės sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. J. nepatikslinto pobūdžio paviršinę žaizdą krūtinėje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais savo veiksmais G. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 20 d. apklaustas G. P. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2021 m. gruodžio 19 d. dienos metu jis buvo pas savo kaimyną J., ten vartojo alkoholinius gėrimus. Nepamena, kiek išgėrė, bet jam rodos, jog pusę butelio degtinės ir vieną bokalą alaus. Paskui jis grįžo į savo namus, ten buvo su jo sugyventinė R. J. Jie kartu jau 2,5 metų, tačiau jau gal 50 kartų yra buvę, kad ji iš jo buto išeina ir eina gyventi pas savo draugą T., su kuriuo vartoja alkoholinius gėrimus. Šiuo metu ji gyvena jo bute, tačiau ten deklaruotas tik jis. Kai grįžo namo, ji irgi jau buvo išgėrusi. Jis buvo palikęs degtinės ir pastebėjo, kad ji ją išgėrė. Tada tarp jų, labiau į vakarą, maždaug apie 17.00 val., kilo konfliktas dėl alkoholio gėrimo. Konflikto metu jis paėmė virtuvėje ant stalo gulėjusį virtuvinį peilį, jį laikė rankose, smogti peiliu jai nenorėjo, bet, laikydamas peilį rankoje, vieną kartą įbrėžė jai į krūtinę. Durti ir smogti peiliu tikrai neketino. Neprisimena, kad būtų trenkęs jai į veidą, pastūmęs ar kitaip jai sukėlęs fizinį skausmą. Jis buvo pakankamai išgėręs, todėl nelabai prisimena savo veiksmų. Žino, kad pats iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Greitoji atvažiavo, pasakė, kad tai įbrėžimas ant krūtinės, užklijavo pleistrą ir išvažiavo, o policija pristatė jį į areštinę. Kai grįš namo, iškeldins savo draugę, nes ji tikrai turi, kur gyventi – arba pas tėvus, arba savo bute, kurį tėvai yra jai nupirkę. Jiems tiesiog reikia išsiskirti, kad daugiau nebūtų tokių dalykų. Gailisi dėl savo elgesio (b. l. 94–96).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 19 d. apklaustas G. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. gruodžio 19 d. jis buvo susitikęs su buvusia sutuoktine S. P.-D., jie sutvarkė reikalus, ir ji apie 16 val. parvežė jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Jis tuo metu jau buvo išgėręs. Kai buvo namuose, pas jį į svečius atėjo draugė A., pavardės nežino, ji atsinešė alaus, ir jie tą alų gurkšnojo, po to ji paguldė jį miegoti. Kai atsibudo, jo sugyventinė R. J. jau buvo namuose, tuo metu ji jau buvo pavartojusi alkoholinių gėrimų. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, nes ji jam nesakė, kur buvo. Tada jis suėmė ją už rankų ir patempė link savęs. Plaukų tampymo jis neprisimena, gal dėl to, kad buvo stipriai išgėręs, bet savo kaltę pripažįsta. Konfliktui tęsiantis, jis jai trenkė kelis kartus į veido sritį. Nuėjęs į virtuvę, jis paėmė virtuvinį peilį, norėjo pagąsdinti R. J., kad daugiau taip nesielgtų. Jis prirėmė peilį jai prie krūtinės, kelis kartus šiek tiek įbrėžė, bet tik tam, kad ją pagąsdintų. Durti ir smogti peiliu tikrai neketino. Vėliau jis savo ranka nuvalė kraują nuo R. J. krūtinės ir iškvietė pagalbą. Dėl savo elgesio jis labai gailisi, su R. J. susitaikė (b. l. 102–104).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos ekspertas 2022 m. sausio 4 d. apžiūros protokole pateikė išvadą, kad R. J. nustatyta nepatikslinto pobūdžio paviršinė žaizda krūtinėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2021 m. gruodžio 19 d. ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 57–58).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. BK 248 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Be G. P. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiosios R. J. parodymais (b. l. 64–57), liudytojos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) rinktinės „Vytis“ trečiosios kuopos vyriausiosios patrulės A. C. parodymais (b. l. 73–75), Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2021 m. sausio 3 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 24), Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos eksperto 2022 m. sausio 4 d. apžiūros protokole pateikta išvada (b. l. 57–58), 2022 m. sausio 18 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas peilis, paimtas iš įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 33–34), 2022 m. sausio 19 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas (b. l. 48–51), ir kita rašytine bylos medžiaga.
Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad G. P. 2021 m. gruodžio 19 d., apie 17.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu savo sugyventinei R. J. tyčia suėmė už plaukų ir juos tampė, taip pat stipriai suėmė už abiejų rankų, po to tyčia kumščiu sudavė nemažiau kaip tris smūgius į veido sritį ir, paėmęs peilį, juo du kartus įbrėžė į krūtinės sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. J. nepatikslinto pobūdžio paviršinę žaizdą krūtinėje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Paskelbus G. P. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka (b. l. 116‑117).
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindams (b. l. 24, 118), mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Teismas, skirdamas bausmę G. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Skiriant bausmę G. P. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas žmogaus – šeimos nario – sveikatai, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį G. P. – neteistas (b. l. 114–115), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (b. l. 108–113), dirbantis, pats kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jo trukmę nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis).
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas G. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. gruodžio 19 d. 18.30 val. iki 2021 m. gruodžio 20 d. 13.50 val. (viena diena) (b. l. 79–82), kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, G. P. nustatoma pareiga neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 3 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, nustatoma pareiga būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant, kad programos kursas turi būti išklausytas per 9 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83–84), paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – peilis (Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos 2022 m. sausio 18 d. nutarimu perduotas saugoti į Vilniaus AVPK saugyklą; 2022 m. sausio 19 d. kvitas (duomenys neskelbtini); b. l. 41–42) ir nuoplova, laikoma voke, prisegtame prie galinio bylos viršelio, įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.
Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pripažinti G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. P. 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti G. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. gruodžio 19 d. 18.30 val. iki 2021 m. gruodžio 20 d. 13.50 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, nustatyti G. P. pareigą neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 3 (tris) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, nustatyti pareigą būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant, kad programos kursas turi būti išklausytas per 9 (devynis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
G. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – peilį ir nuoplovą, įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.
Išaiškinti G. P., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551);
4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.