- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-23
- Bylos Nr.
- A-662-3413-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00532-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Antanas Ablingis, Audrius Bakaveckas (pran.)
- Pareiškėjas
- M. N.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Edgaras Dereškevičius
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja M. N. skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2011 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. (15/6-7)-12PR-19 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Armėnijos Respublikos pilietei M. N." (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti prieglobsčio prašymą iš naujo.
Tvirtino, kad atsakovas nesurinko išsamios ir patikimos informacijos apie jai gresiantį persekiojimą kilmės šalyje. Paaiškino, kad, gyvendama Lietuvoje, 2008 m. rugsėjo 29 d. ištekėjo už musulmono, Rusijos Federacijos piliečio M. S., 2009 m. rugsėjo 8 d. pagimdė dukrą A. S.. Teigė, kad vyrui ir dukrai yra suteikta papildoma apsauga Lietuvoje. Nurodė, kad, pasibaigus buvimo Lietuvoje vizai, bijo grįžti į kilmės valstybę, nes Armėnijos visuomenėje yra paplitęs nepakantumas religinėms mažumoms, todėl jai, vyrui ir mažametei dukrai grėstų persekiojimas dėl religijos. Pažymėjo, kad tokią situaciją patvirtina JAV Valstybės departamento pateikiama informacija apie religijos laisvę Armėnijoje. Paaiškino, kad krikščioniška Armėnijos bažnyčia yra dominuojanti šalyje, o kitos religinės bendrijos yra visuomenės vertinamos neigiamai. Vyrauja nuomonė, kad kitų tikėjimų atstovai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, jie diskriminuojami visuomenėje ir darbovietėse, pastebima auganti netolerancija mokyklose. Teigė, kad Departamento 2010 m. birželio 15 d. pažymoje „Apie politinę ir žmogaus teisių padėtį Armėnijoje" (toliau – ir Pažyma) nėra informacijos apie mišrių šeimų padėtį Armėnijoje. Darė išvadą, kad atsakovas, tinkamai nesurinkęs informacijos, nepadaręs tinkamų išvadų, surinktą informaciją netinkamai vertino. Pabrėžia, kad prieglobsčio prašyme nurodytos aplinkybės atsirado jai jau būnant Lietuvoje. Atsakovo išvadą, kad santuoką ji sudarė vien tam, jog gautų prieglobstį, laikė nelogiška ir nemotyvuota, nes santuoka sudaryta 2008 m. rugsėjo 29 d., o prieglobsčio prašymą pareiškėja pateikė tik 2010 m. rugpjūčio 2 d. Pažymėjo, kad atsakovas nevertino, jog įpareigojimas išvykti iš Lietuvos pažeidžia jos teisę į šeimos gyvenimą, jos dukters teisę augti su abiems tėvais bei vaiko interesų pirmumo principą.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 20-22) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad 2010 m. spalio 27 d. buvo atlikta pareiškėjos apklausa ir užpildytas apklausos protokolas, kuris jai suprantama kalba buvo perskaitytas ir jos pasirašytas. Nagrinėjant prašymą surinkta naujausia ir patikima informacija apie pareiškėjos kilmės valstybę ir mišrių šeimų padėtį Armėnijoje. Teigė, kad atsakovas, priimdamas sprendimą, naudojosi ne tik Pažyma, bet ir 2010 m. lapkričio 8 d. pažyma Nr. ARM 15/6-7-6-32, kurioje išdėstyta informacija apie mišrių šeimų padėtį Armėnijoje, ir informacijos apie persekiojimą, kurį vykdytų šeimos nariai moters (krikščionės), ištekėjusios už užsieniečio ar kitos religijos atstovo atžvilgiu, nėra. Nurodė, kad nagrinėjant prieglobsčio prašymą buvo įvertintos ne tik aplinkybės, dėl kurių pareiškėja išvyko iš kilmės valstybės, bet ir jos naujai pateiktos aplinkybės, kurios atsirado pareiškėjai Lietuvos Respublikoje sukūrus šeimą. Vien tai, kad asmuo priklauso tam tikrai religinei bendruomenei, atsakovo manymu, nėra pakankamas pagrindas suteikti tarptautinę apsaugą. Teigė, kad pareiškėja nepateikė jokių faktų apie baimę patirti persekiojimą Armėnijoje ar apie jos atžvilgiu vykdytus ar galimus žmogaus teisių pažeidimus. Pažymėjo, kad pareiškėjos nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybės nėra susijusios su Įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties įtvirtintais prieglobsčio suteikimo pagrindais. Nurodė, kad ji teisėtai atvyko ir buvo Lietuvos Respublikoje, tačiau besibaigiant vizos galiojimo laikui, nesusiradusi darbo, kurio pagrindu galėtų gauti leidimą laikinai gyventi ir likti Lietuvoje, siekdama įteisinti savo buvimą šalyje, pateikė prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Atkreipė dėmesį, kad apklausos metu pareiškėja nurodė, jog darė viską, kad tik galėtų likti Lietuvoje, ištekėjo, nes norėjo gauti dokumentus ir leidimą likti Lietuvoje. Darė išvadą, kad pareiškėja atitinka ekonominio migranto sąvoką ir neatitinka tarptautinės apsaugos suteikimui keliamų reikalavimų. Pažymėjo, kad Sprendimas neatima iš pareiškėjos teisės rūpintis vaiku ir teisės į šeimos gyvenimą. Nurodė, kad Vaiko teisių konvencija negina asmens teisės gyventi valstybėje narėje, tuo labiau, kai yra galimybė sutuoktiniui, pasiliekančiam valstybėje narėje, vykti kartu su išsiunčiamu sutuoktiniu. Pabrėžė, kad pozityvi pareiga gerbti šeimos gyvenimą nereiškia bendro valstybių įsipareigojimo gerbti susituokusių asmenų teisę pasirinkti šalį, kurioje jie gyvens. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 30 straipsnio 2 dalis nenumato papildomą apsaugą gavusiam užsieniečiui teisės į šeimos susijungimą. Nenustatė priežasčių, dėl kurių pareiškėja kartu su savo vyru ir vaiku negalėtų saugiai grįžti ir gyventi Armėnijoje, išsaugant šeimos teisę į šeimos gyvenimą bei dukters teisę augti su abiem tėvais.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nurodė Įstatymo 86 straipsnį, 76 straipsnio 1 dalį, 86 straipsnio 1 dalį, 87 straipsnio 1, 2 dalis, 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalį, vertino atsakovo pažymose pateiktą informaciją, atkreipė dėmesį į Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos parengto Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo 62 punktą ir darė išvadą, kad pareiškėjos nurodomi prieglobsčio prašymo motyvai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje bei 1951 m. Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais. Nenustatė priežasčių, dėl kurių pareiškėjai turėtų būti suteikta papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnį. Konstatavo, kad pagrindiniai motyvai, paskatinę pareiškėją pateikti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, yra ekonominiai, todėl darė išvadą, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, pagrįstai nurodė, jog pareiškėja yra ekonominė migrantė, todėl neatitinka tarptautinės apsaugos suteikimui keliamų reikalavimų.
Vadovavosi pareiškėjos pateikta ir Departamento pažymose surinkta informacija apie padėtį kilmės šalyje ir neturėjo pagrindo manyti, kad pareiškėjai Armėnijoje asmeniškai galėtų grėsti veiksmai, kurie sudarytų sąlygas jos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, išvardintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, pažeidimams, todėl pareiškėjos baimę grįžti į kilmės valstybę laikė nepagrįsta.
Pažymėjo, kad prieglobsčio prašytoja nepateikė pakankamai argumentų dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš ją, pavojaus Armėnijoje. Konstatavo, kad atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo. Nurodė, kad atsisakius pareiškėjai suteikti pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą bei papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje Departamentas pagrįstai nusprendė įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo pavesti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui įpareigoti pareiškėją išvykti iš Lietuvos Respublikos.
III.
Pareiškėja M. N. apeliaciniu skundu (b. l. 48-49) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir įpareigoti Departamentą tinkamai išnagrinėti jos prieglobsčio prašymą. Teigia, kad atsakovas nesilaikė vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. IV-361 patvirtinto Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 63-65 punktuose nurodytų reikalavimų, nesurinko informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, neatsižvelgė į tai, kad ji yra ištekėjusi už papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje turinčio Rusijos Federacijos piliečio, turi vaiką, gimusį Lietuvos Respublikoje, gyvena Lietuvoje jau keturis metus. Paaiškina, kad jos kilmės valstybėje tokia santuoka kaip jos yra smerkiama, todėl ji negali grįžti namo su vyru. Nurodo, kad negali važiuoti į Čečėniją, nes vyrui grįžti į kilmės valstybę pavojinga. Teigia, kad jos tėvas, brolis, gyvenantys Armėnijoje, ir sesuo, gyvenanti Lietuvoje, po santuokos su ja nebebendrauja. Pažymi, kad atsakovas, nagrinėdamas prašymą, kurį ji pateikė 2010 m. rugpjūčio 4 d., priėmė sprendimą pratęsti prašymo nagrinėjimą iki 6 mėnesių, kad surinktų reikiamą informaciją apie mišrių šeimų padėtį Armėnijoje, tačiau 2011 m. vasario 8 d. tokios informacijos nesurinko. Atkreipia dėmesį, kad Pažymoje tėra dvi pastraipos apie religijos laisvę, iš kurių akivaizdu, kad religijos laisvė jos kilmės valstybėje yra varžoma.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 70-71) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo Aprašo 63 punktą ir pažymi, kad 2010 m. spalio 27 d. apklausė pareiškėją, surašė apklausos protokolą, pareiškėja buvo supažindinta su jos teisėmis ir pareigomis Lietuvos Respublikoje, 2010 m. rugpjūčio 20 d. parengė ir išsiuntė paklausimus patikrinimui atlikti, surinko naujausią ir patikimą informaciją apie pareiškėjos kilmės valstybę, išnagrinėjo mišrių šeimų padėtį Armėnijoje. Tvirtina, kad informacijos apie persekiojimą iš valdžios institucijų pusės ar kurį vykdytų šeimos nariai moters (krikščionės), ištekėjusios už užsieniečio ar kitos religijos atstovo, nebuvo rasta. Pabrėžia, kad šeiminė padėtis, socialiniai ryšiai, atsiradę vėliau, asmeniui išvykus iš kilmės valstybės, šalyje, kurioje asmuo kreipėsi prieglobsčio, neatitinka 1951 m. Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ nustatytos pabėgėlio sąvokos ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, keliamų tarptautinei apsaugai gauti. Nurodo, kad pareiškėja nepateikė jokių persekiojimą pagrindžiančių įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinės instancijos teismui pateiktas pareiškėjos M. N. rašytinis pareiškimas, kuriuo ji atsisako nuo apeliacinio skundo. Šiame pareiškime pareiškėja taip pat nurodo, kad jai yra žinomos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės. Byloje kiti asmenys apeliacinių skundų nepateikė. Visa tai sudaro įstatymines sąlygas nutraukti apeliacinį procesą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsniu,
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjos M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo.
Nutartis neskundžiama.