Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas,

išnagrinėjęs K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. 2016 m. birželio 14 d., apie 13:30 val., Vilniaus r., Skirgiškių k., Mėtų g., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad nevyksta joks teisės pažeidimas, melagingai iškvietė policiją, pranešdamas apie neva padarytus kūno sužalojimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str.

K. B. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie jos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Pašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas ir nepateikti jokie neatvykimą pateisinantys dokumentai, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) str.).

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimas įrodytas: K. B. paaiškinimu pažeidimo tyrimo metu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, pranešimo informacija, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, žalos paskaičiavimo duomenimis, alkotesterio kvitu.

J. B. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 p.). Jo atsakomybę sunkina, kad pažeidimą padarė būdamas neblaivus (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.).

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė, todėl jam skirtina minimali sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta piniginė nuobauda (ATPK 24 str.).

Byloje yra prašymas dėl turtinio nuostolio iš pažeidėjo atlyginimo bei pateikti apskaičiavimai, kad dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo Vilniaus apskrities vyriausiasis komisariatas patyrė 12,79 Eur turtinį nuostolį, kurį, institucijos nuomone, turi atlyginti pažeidimą padaręs asmuo – K. B..

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 str. Minėto straipsnio 1 d. numatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos CK, kurio 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju iš pateiktų apskaičiavimų matyti, kad turtine žala yra laikomi nuostoliai, atsiradę dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras bei sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Tačiau teismas nagrinėjamos bylos kontekste su tokia turtinių nuostolių argumentacija sutinka tik iš dalies.

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 str. 1 d.). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 str. 1 d.), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tarp jų ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt. atlikti lėšas skiria valstybė.

Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į K. B. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei jis būtų išmokėtas, jeigu šio pranešimo nebūtų buvę ir policijos pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl K. B. padaryto administracinio teisės pažeidimo šiuo atveju jokių nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš K. B. pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas.

Kartu teismas pažymi, kad K. B. melagingai pranešus apie nesamus kūno sužalojimus ir policijos pareigūnams į jį reaguojant, buvo vykta į pranešėjo nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų, jeigu jis melagingai nebūtų paskambinęs pagalbos telefonu ir pranešęs apie nesamą įvykį, t. y. jei jis nebūtų padaręs pažeidimo, už kurį yra traukiamas administracinėn atsakomybėn šioje byloje. Dėl to darytina išvada, kad dėl žinomai melagingo K. B. pranešimo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, kurie buvo sunaudoti reaguojant į melagingą pranešimą ir tarnybiniu automobiliu vykstant į nurodytą vietą, šių išlaidų suma pagal pateiktą pažymą yra 5,75 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.

nutarė:

K. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnyje ir skirti 86 (aštuoniasdešimt šešių) eurų baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 16058816246..

Į. K. Blužą atlyginti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 5,75 (penkis eurus septyniasdešimt penkis centus) Eur turtinę žalą, pervedant šią sumą į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini).

I. K. B., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.