Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi VšĮ Europos žmogaus teisių fondo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atmestas VšĮ Europos žmogaus teisių fondo skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Agnės Stankevičienės 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje gautas VšĮ Europos žmogaus teisių fondo teisininko L. J. 2015 m. rugpjūčio 3 d. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pareiškime nurodyta, kad 2015-07-30 09.26 val. „15 min.“ interneto svetainėje (www.15min.lt) pasirodė straipsnis pavadinimu „Vilniaus romų tabore per gaisrą žuvo kūdikis“, asmuo, pasivadinęs „a“, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), po minėtu straipsniu parašė komentarą: „lai visi jie sudega, negaila nei kiek“. Pareiškėjo nuomone, minėtu veiksmu padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 str. 3 d.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė Agnė Stankevičiūtė, susipažinusi su pareiškėjo 2015-08-03 pareiškimu, prie pareiškimo pateikta medžiaga, 2015-08-14 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo skundą. Prokurorės nutarimas motyvuotas tuo, kad nėra objektyvių duomenų, kuriuose būtų BK 170 str. numatytų nusikalstamų veikų požymių.

Pareiškėjui nesutikus su prokurorės nutarimu ir apskundus jį Vilniaus miesto apylinkės teismui, teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pareiškėjo VšĮ Europos žmogaus teisių fondo skundą atmetė, nutartį motyvuodamas tuo, kad prokurorė teisingai nutarime nurodo, kad paskelbtu komentaru asmuo išreiškė savo subjektyvią nuomonę, neigiamą požiūrį į tam tikrą asmenų grupę. Šis subjektyvus vertinimas, jo paskelbimas savaime nėra neapykantos kurstymas, nes žodžio laisvė, numatyta LR Konstitucijos 25 str., apima ir galimybę nepritarti bei vertinti vykstančius procesus. Nors komentaras turi neigiamą ir niekinamą pobūdį, gali būti vertinamas kaip nekorektiškas, prasilenkiantis su etišku informacijos nuomonės sklaidos laisvės įgyvendinimu, tačiau savo pavojingumo laipsniu neatitinka BK 170 str. įtvirtintų nusikalstamų veikų. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad kaip matyti iš medžiagos, šiuo konkrečiu atveju nėra kurstoma ar skatinama imtis kažkokių aktyvių veiksmų prieš atitinkamą žmonių grupę, viešai tyčiotis ar niekinti ją, išsakyta nuomonė nėra kažkaip motyvuota, siekiant įtikinti kitus asmenis, kad ji yra teisinga. Padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas šią veiką padariusiam asmeniui. Apylinkės teismas konstatavo, kad VšĮ Europos žmogaus teisių fondas inicijavo baudžiamąjį procesą, nepaisydamas baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio) principo ir prokurorė A. Stankevičiūtė, įvertinusi ikiteisminio tyrimo tikslingumą, pagrįstai ir teisingai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, vadovaudamasi protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad medžiagoje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 170 str. 3 d.

Pareiškėjo nuomone, prokurorė, prieš priimant nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nesiėmė visų įmanomų priemonių, kurių pagalba būtų atskleista nusikalstama veika bei išaiškintos jos padarymo aplinkybės. Pareiškėjas nurodė, kad viena iš ikiteisminio tyrimo prielaidų yra tikėtina informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Ji nebūtinai gali būti gaunama esant nukentėjusiojo skundui. Veika, numatyta BK 170 str., nepriklauso privataus kaltinimo bylų kategorijai, todėl šiuo atveju už duomenų apie padarytą nusikalstamą veiką rinkimą yra atsakingas prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Ikiteisminio tyrimo prielaidos (veiksmai, lemiantys jo pradėjimą) kaip tik gali būti nurodomos pareiškėjo pareiškime. Deja, 2015-08-06 VšĮ Europos žmogaus teisių fondo pareiškime pateikta informacija apskritai net nebuvo tikrinama. Prokurorei atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, to pasėkoje nebuvo atlikti jokie būtini procesiniai veiksmai ir visų būtinų baudžiamojo proceso įstatymo numatytų priemonių nebuvo imtasi tam, kad bendradarbiaujant teisėsaugos institucijoms būtų atskleista galima nusikalstama veika.

Pareiškėjo nuomone, komentaras akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams, jame yra pateiktos šališkos, neobjektyviai parinktos ir išdėstytos žinios, nuomonės ir vertinimai, išreiškiančios kraštutinai neigiamą, niekinantį žeminantį veikiančio asmens nusistatymą prieš tam tikras įstatyme apibrėžtas žmonių grupes ar jai priklausančius asmenis (romus). Tokie veiksmai viešoje elektroninėje erdvėje būtent ir sudari BK 170 str. 3 d. numatytos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius. Atkreipia dėmesį į tai, kad „15 minučių“ yra viena populiariausių lietuviškų interneto svetainių ir joje yra pakankamai gausus skaitytojų lankomumas, todėl tai nepaneigia fakto, jog nemažas skaitytojų ratas jau yra su juo susipažinę, galbūt net tokiam pareiškimui yra pripratę. Tokio pareiškimo adresatas – neapibrėžtas žmonių ratas yra atitinkamai nuteikiamas ir skatinamas perimti tokį neigiamą nusistatymą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo VšĮ Europos žmogaus teisių fondo skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės bei valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Ši konstitucinė nuostata yra perkelta į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 164 str. 1 d.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad BPK 168 str. 1 d. nustatyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamasis procesas yra tikslingas tik tuomet, kai jį pradėjus bei tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta padaryta nusikalstama veika ir baudžiamojon atsakomybėn patrauktas ją padaręs asmuo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad prokurorė, prieš priimant nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nesiėmė visų įmanomų priemonių, kurių pagalba būtų atskleista nusikalstama veika bei išaiškintos jos padarymo aplinkybės.

BPK 168 str. neįpareigoja prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus tuo atveju, jei nusprendžiama atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šioje normoje įtvirtinta prokuroro ar pareigūno teisė nuspręsti, ar reikalinga konkrečiu atveju atlikti tam tikrus procesinius veiksmus tikslu patikslinti duomenis.

Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas remiantis ne subjektyviu situacijos įvertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančioms, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika (BPK 166 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, preliminarus duomenų atitikimas BK išdėstytų nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas. Akcentuotina ir tai, kad baudžiamasis procesas yra ultima ratio (išimtinio pobūdžio) priemonė, todėl turi būti pradedamas tik esant rimtam pagrindui bei nusikalstamos veikos sudėčiai.

Susipažinus su teismui pateikta medžiaga, konstatuotina, kad prokurorė tinkamai išanalizavo visus pareiškime nurodytus duomenis ir įvertino ikiteisminio tyrimo tikslingumą, o Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad prokurorė A.Stankevičiūtė, nagrinėdama pareiškimą, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl veikos, numatytos BK 170 str. 3 d. bei patraukti kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn, priėmė teisingą sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nustatyta, jog nepadaryta tokio pavojingumo veika, kuri galėtų vertinama kaip nusikaltimas, numatytas BK 170 str.

Tiek prokurorės nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje išdėstyti motyvai, dėl ko buvo priimtas atitinkamas sprendimas ir jų argumentacija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankama. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo netikėti tokių sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su priimtais sprendimais, nereiškia, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti.

Kaip matyti iš pareiškimo, pareiškėjas Europos žmogaus teisių fondas siekia asmenį, parašiusį neigiamą komentarą naujienų portale www.15min.lt, patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl BK 170 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

BK 170 str. 3 d. numatyta, kad tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Šio nusikaltimo objektas – žmonių grupių, susidariusių lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų bendrumo pagrindu, taip pat tokioms grupėms priklausančių individų teisės ir laisvės, jų saugumas, lygiateisiškumas su kitais žmonėmis. Nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro aktyvūs veiksmai – tam tikro turinio vieši pareiškimai neapibrėžtam asmenų ratui.

Taigi, vertinant, ar padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 170 str. 3 d., pirmiausia nustatytina, ar internetiniu komentaru „lai visi jie sudega, negaila nei kiek“ yra viešai kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tam tikra žmonių grupe.

Skundą nagrinėjančio teismo manymu, nėra nė vieno iš BK 170 str. nurodytų alternatyvių nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymių. Nagrinėjant pateikiamą internetinį komentarą, konstatuotina, kad frazė „lai visi jie sudega, negaila nei kiek“ nėra niekaip nukreipta išimtinai prieš romų tautybės asmenis, kaip pareiškime teigia pareiškėjas. Internetinio komentaro išsireiškimas „lai visi jie sudega, negaila nei kiek“ vertintinas kaip amoralus, neetiškas ir piktybinis, tačiau nėra pagrindo teigti, kad šiuo vienkartiniu išsireiškimu yra viešai kurstoma smurtauti ar fiziškai susidoroti su romų tautybės asmenimis.

Kaip teisingai nurodyta prokurorės 2015-08-14 nutarime, nors komentaras turi neigiamą ir niekinamą pobūdį, gali būti vertinamas kaip nekorektiškas, prasilenkiantis su etišku informacijos nuomonės sklaidos laisvės įgyvendinimu, tačiau savo pavojingumo laipsniu neatitinka BK 170 str. įtvirtintų nusikalstamų veikų.

Taigi, tam, kad asmens veika būtų pripažįstama nusikalstama, nepakanka vien to, kad ji formaliai atitiktų BK specialiosios dalies straipsnyje (ar jo dalyje) įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Veika turi būti ne tik priešinga teisei, tačiau ir pavojinga.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra kurstoma ar skatinama imtis kažkokių aktyvių veiksmų prieš atitinkamą žmonių grupę, viešai tyčiotis ar niekinti ją, išsakyta nuomonė nėra kažkaip motyvuota, siekiant įtikinti kitus asmenis, kad ji yra teisinga. Teismas pagrįstai nurodė, kad straipsnio komentaras pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant jį pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas šiuos veiksmus padariusiems asmenims.

Taigi, baudžiamoji teisė yra laikytina paskutine teisine priemone, atsakomybės forma ir taikoma tik išimtiniais atvejais, tai reiškia, kad, esant galimybei, kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis (civilinės, administracinės teisės, drausminės atsakomybės ir kt.), baudžiamosios atsakomybės klausimas yra nesvarstomas. Tokios pat pozicijos yra laikomasi ir Konstitucinio teismo jurisprudencijoje, kurioje nurodoma, kad kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu priemonėmis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2005-11-10 nutarimas). Teismo vertinimu, vien tai, kad vienkartinis internetinis komentaras yra laikytinas neetišku, nesudaro pagrindo teigti, kad jo autorius turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Nepagrįstas pareiškėjo skundo argumentas, kad objektyvūs duomenys apie subjektyviąją nusikaltimo, numatyto BK 170 str. 3 d., pusę nebuvo gauti, nes nebuvo atlikti visų būtini procesiniai veiksmai bei nebuvo išnaudotos visos būtinos baudžiamojo proceso įstatyme numatytos priemonės, kuo buvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymai.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, aplinkybė, kad nebuvo nustatyti BK 170 str. 3 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai, paneigia reikalingumą nustatyti įtariamuosius ar liudytojus. Nustačius, kad nepadaryta nusikalstama veika, t.y. nesant nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas yra nereikšmingas, nes, norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, yra būtina nusikalstamos veikos sudėties objekto, objektyviosios pusės, subjekto ir subjektyviosios pusės požymių visuma.

Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad tiek prokurorės nutarime, tiek pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytos teisėtos ir pagrįstos išvados, konstatuojant, kad pareiškėjo nurodytu internetiniu komentaru nėra padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 170 str. 3 d. Todėl naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti VšĮ Europos žmogaus teisių fondo skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.