- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-22
- Bylos Nr.
- I-168-621/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02907-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- I. G.
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubeckos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus,
dalyvaujant atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei N. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. G. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–4) prašydama panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą „Dėl mokėjimo nutraukimo“ Nr. 25038, 2015 m. liepos 13 d. sprendimą „Dėl permokos nustatymo“ Nr. 184, 2015 m. liepos 14 d. sprendimą „Dėl permokos nustatymo“ Nr. 185.
Pareiškėjos atstovė advokatė D. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog teismui yra pateiktas skundas, kuriuo prašoma panaikinti tris sprendimus. Visos aplinkybės yra išdėstytos skunde. Papildomai pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, pasisakydamas dėl termino atnaujinimo, konstatavo, kad pareiškėja kreipėsi į teismą nepraleidusi įstatyme nustatyto termino. Šis klausimas jau yra išspręstas. Nutartyje nurodoma, kad „Administracijos Socialinės paramos skyriaus, kaip viešojo administravimo subjekto, sprendimai turi atitikti individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka; individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu“. Teismas turėtų patikrinti, ar ginčijami sprendimai atitinka administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Dėl 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl mokėjimo nutraukimo Nr. 25038 reikia spręsti, ar vyresnioji socialinių išmokų specialistė E. G. yra kompetentinga ir įgaliota priimti šį sprendimą. Išmokos mokėjimas buvo nutrauktas atgaline data, t. y. nuo 2014 m. gruodžio 1 d., nenurodyta objektyvių duomenų ir faktų, kuriais remiantis sprendimas buvo priimtas. Sprendime nurodyta – neteisingos žinios, mano, kad tai yra labai abstraktu. Sprendime dėl mokėjimo nutraukimo nurodyta pastaba: vadovaujantis 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Nenurodyta, kokiu įstatymu vadovautasi. Dėl permokos nustatymo taip pat neaišku, ar kompetentingas asmuo priėmė sprendimą, kokiu pagrindu buvo apskaičiuota permoka ir kokiu įstatymu remiantis buvo priimti sprendimai dėl permokos nustatymo. Mano, kad skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti. Prašo pareiškėjos skundą tenkinti.
Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog su buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu nebuvo supažindinta, pasirašė tuščią (neužpildytą), buvo užpildytas tik pirmas lapas (vardas, pavardė, gyvenamoji vieta) ir ji pasirašė ant tuščio antro lapo. Su sprendimu dėl mokėjimo nutraukimo nebuvo supažindinta. Dėl sprendimų dėl permokų nustatymo – nežino, dėl ko susidarė permokos, negavo jokio rašto. Po ilgo laiko tarpo sužinojo, jog turi grąžinti permokas. Antrą kartą tikrinti pareiškėjos buto buvo atėję iš Šiaulių miesto savivaldybės (2015 m. sausio 22 d. buities ir gyvenimo sąlygų aprašymo aktas), vienas komisijos narys pakomentavo, kad neaišku, kaip buvo surašytas 2014 m. gruodžio 11 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas, nes neatitinka aprašymo. Gyvena socialiniame būste, niekas nepasikeitė. Prašo skundą tenkinti.
Atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Socialinės paramos skyrius priima sprendimus vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu. Šiame įstatyme konkrečiai nurodoma, kokius dokumentus turi pateikti asmuo kreipdamasis, t. y.: prašymą-paraišką ir kitus dokumentus, kad būtų galima įvertinti dėl socialinės paramos skyrimo, nustatyti turtą, pajamas ir kitas aplinkybes pagal Vyriausybės patvirtintas normas. Asmenys turi pateikti teisingą informaciją. Pareiškėjai nuo 2009 metų buvo mokama socialinė pašalpa (kompensacija už šildymą ir karštą vandenį, mokinio reikmėms įgyti ir socialinė pašalpa). 2014 m. gruodžio 4 d. Socialinės paramos skyrius gavo kaimynų skundą, kurio pagrindu buvo nuvykta pas pareiškėją surašyti buities ir gyvenimo patikrinimo aktą. Vadovaujantis tuo aktu paramos teikimo komisija buvo priėmusi protokolinį sprendimą, tuo pagrindu priimtas skundžiamas sprendimas. Nors skundžiamame sprendime nėra nurodytas skundžiamo akto priėmimo pagrindas, tačiau tai yra klaida, nes su 2014 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (28.4.40) SSP-3324 buvo siunčiamas sprendimas ir tame rašte buvo išdėstytos visos aplinkybės, t. y. priimto sprendimo įstatyminis pagrindas, motyvai. Nutraukus pašalpos mokėjimą į Socialinės paramos skyrių dėl pašalpos skyrimo ar pratęsimo pareiškėja nesikreipė. Socialinės paramos skyrius 2015 m. birželio mėnesį iš Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gavo raštą dėl operatyvaus patikrinimo, kuriame yra nurodomi neatitikimai su pareiškėjos pateiktais Socialinės paramos skyriui duomenimis. Tuo pagrindu pareiškėja kelis kartus buvo kviečiama (raštu ir telefonu) į Socialinės paramos skyrių, kad patikslintų pateiktus duomenis, tačiau į raštus pareiškėja nereagavo, o pateikė skundą nurodydama, kad į Socialinės paramos skyrių neatvyks ir jokios informacijos apie gautas pajamas nuo 2010 metų iki 2014 metų nepateiks. Nepatikslinus duomenų buvo laikoma, kad Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys yra teisingi ir remiantis šiais duomenimis už laikotarpį nuo 2010 metų iki 2014 metų buvo nustatyta permoka. Nustačius permokas ir jeigu asmuo toliau gauna išmokas, galima išskaičiuoti 20 procentų, tačiau jeigu asmuo negauna jokių išmokų, galima kreiptis į teismą ir išsiieškoti. Socialinės paramos skyrius nebuvo kreipęsis dėl permokos išieškojimo iš pareiškėjos. Sutinka, jog sprendimas dėl mokėjimo nutraukimo formaliai neatitinka viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, tačiau 2014 m. gruodžio 19 d. rašte yra nurodytos visos aplinkybės. Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Administracinės bylos dalis dėl pareiškėjos I. G. reikalavimų panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015 m. liepos 13 d. sprendimą „Dėl permokos nustatymo“ Nr. 184, 2015 m. liepos 14 d. sprendimą „Dėl permokos nustatymo“ Nr. 185 nutrauktina, o pareiškėjos skundo reikalavimas dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo „Dėl mokėjimo nutraukimo“ Nr. 25038 panaikinimo tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2015 m. liepos 13 d. sprendimo „Dėl permokos nustatymo“, 2015 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. 185 „Dėl permokos nustatymo“ ir 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 25038 „Dėl mokėjimo nutraukimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Priėmus skundą bylą nagrinėjantis teismas turi teisę dar kartą įvertinti, ar skundas pagrįstai buvo priimtas, ir esant pagrindui teismas bylą gali nutraukti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punkte numatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz.: tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.).
Pareiškėja prašo panaikinti 2015 m. liepos 13 d. sprendimą dėl permokos nustatymo Nr. 184, 2015 m. liepos 14 d. sprendimą dėl permokos nustatymo Nr. 185 (I t., b. l. 67, 68). Iš skundžiamo 2015 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. 184 dėl permokos nustatymo matyti, kad šiuo sprendimu nustatyta, kad 2010-01–2010-09, 2011-01–2013-05, 2013-07–2014-07, 2014-10–2014-11 laikotarpiais susidarė 3170,29 Eur socialinės pašalpos permoka dėl gavėjo klaidingai pateiktų duomenų. O iš skundžiamo 2015 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. 185 dėl permokos nustatymo matyti, kad šiuo sprendimu nustatyta, kad 2010-08, 2011-07, 2012-08, 2013-08, 2014-08 susidarė 225,90 Eur paramos mokinio reikmėms įsigyti permoka dėl gavėjo klaidingai pateiktų duomenų.
Pažymėtina, kad pareiškėjos skundžiamuose Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015 m. liepos 14 d. sprendime Nr. 184 ir 2015 m. liepos 14 d. sprendime Nr. 185 dėl permokos nustatymo pareiškėjai nėra suformuluotas įpareigojimas grąžinti 3170,29 Eur socialinės pašalpos permoką ir 225,90 Eur paramos mokinio reikmėms įsigyti permoką. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuose administraciniuose aktuose atsakovas konstatavo tik socialinės pašalpos ir paramos mokinio reikmėms įsigyti permokos faktą, tačiau nė vienam subjektui, t. y. nei šios išmokos gavėjui, nei kitam subjektui, nenustatė jokių pareigų ir nesuteikė jokių teisių.
Pinginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 26 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama yra išskaičiuojama vadovaujantis savivaldybės administracijos priimtu sprendimu iš piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui paskirtos piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra piniginę socialinę paramą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą. Jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos. Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog nesikreipė dėl permokų išieškojimo iš pareiškėjos.
Darytina išvada, kad atsakovo 2015 m. liepos 13 d. sprendimas Nr. 184 ir 2015 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 185 dėl permokos nustatymo yra tik tarpiniai (procedūriniai) dokumentai, kurie yra pagrindas priimti sprendimą dėl permokos išieškojimo civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka arba kreiptis dėl permokos nurašymo (išskaičiavimo), ir teisių ar pareigų pareiškėjai tiesiogiai nesukuria (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-797-146/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pareiškėjos skundžiami Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimai dėl permokos nustatymo nagrinėjamos administracinės bylos kontekste nėra administraciniai aktai, nes juose nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjos atžvilgiu, jie nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjos teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje, todėl reikalavimas dėl 2015 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. 184 ir 2015 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. 185 panaikinimo nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 dalimi, bylos dalis dėl reikalavimų panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015 m. liepos 13 d. sprendimą „Dėl permokos nustatymo“ ir 2015 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 185 „Dėl permokos nustatymo“ nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo „Dėl mokėjimo nutraukimo“ Nr. 25038 teisėtumo ir pagrįstumo
Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kurio 20 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus ir prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie: 1) save ir bendrai gyvenančius asmenis; 2) veiklos pobūdį; 3) turimą turtą ir šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę; 4) gaunamas pajamas; 5) kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. buvo mokama socialinė pašalpa. 2014 m. gruodžio 5 d. atsakovas gavo kaimynų skundą (I t., b. l. 29–31), kuriame teigiama, kad Gineikių šeima gyvena pasiturinčiai.
Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrius 2014 m. gruodžio 11 d. surašė buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą (toliau – ir Aktas) (I t., b. l. 32–33), patikrinimo tikslas – patikslinti pateiktus duomenis apie turimą turtą, gaunamas pajamas, užimtumą, šeiminę padėtį, nustatyti, ar bendrai gyvenantys asmenys ar asmuo nėra patyręs socialinės rizikos. Patikrinus buities ir gyvenimo sąlygas nustatyta, kad apsilankymo metu namuose buvo I. G., šeima gyvena savivaldybės socialiniame nuomojamame dviejų kambarių bute. Namuose daug įvairių daiktų, kambariuose šiuolaikiniai baldai, nauja virtuvės buitinė technika, didelis brangus šaldytuvas, daug prabangių kvepalų, kosmetikos, higienos bei kūno priežiūros priemonių. Akte taip pat nurodyta, kad šeima turi augintinį – Špicų veislės šunį (interneto skelbimuose šios veislės šunys kainuoja nuo 1000 Lt iki 2000 Lt). I. G. teigė, kad jos šeimos pajamos per mėnesį yra 1000 Lt. Taip pat pažymėta, kad bute yra įvesta apsaugos sistema. Buvo bendrauta su namo pirmininke, kuri teigė, jog I. G. sutuoktinis dirba automobilių servise. Patvirtino, kad ši šeima gyvena pasiturinčiai, šeima važinėja automobiliu BMW. Šeima kaimynams patvirtino, kad norėtų privatizuoti šį socialinį būstą ir t. t.
Šiaulių miesto savivaldybės paramos teikimo komisijos 2014 m. gruodžio 18 d. posėdžio protokolu Nr. PRP-51 (I t., b. l. 34) nutarta nutraukti socialinės paramos teikimą vadovaujantis įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu. 2014 m. gruodžio 18 d. priimtas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimas Nr. 25038 „Dėl mokėjimo nutraukimo“, kuriuo I. G., gyv. (duomenys neskelbtini), socialinės pašalpos išmokos mokėjimas nutrauktas nuo 2014 m. gruodžio 1 d., vadovaujantis 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Nutraukimo priežastis – neteisingos žinios.
Teismas yra įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktas, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais (duomenimis) faktais ir teisės aktų normomis.
Ginčijamo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 25038 priėmimo pagrindas: „vadovaujantis įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nutraukimo priežastis – neteisingos žinios.“
Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamame sprendime abstrakti nuoroda į įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktą, nenurodant įstatymo pavadinimo, nelaikytina tinkamu sprendimo pagrindu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo prasme. Nors ir atsakovų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjai siųstame 2014 m. gruodžio 19 d. pranešime Nr. (28.4.40)SSP-3324 yra nurodytas sprendimo priėmimo įstatyminis pagrindas, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi 2014 m. gruodžio 19 d. pranešimo Nr. (28.4.40)SSP-3324 turinį (I., b. l. 36), konstatuoja, kad pareiškėja šiuo pranešimu nebuvo tinkamai informuota apie Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą „Dėl mokėjimo nutraukimo“ Nr. 25038, taip pat byloje nėra rašytinių įrodymų, jog minėtą pranešimą pareiškėja būtų gavusi iš atsakovo. Be to, skundžiamame sprendime nurodyta socialinės pašalpos nutraukimo priežastis – neteisingos žinios, t. y. nenurodant konkrečiai, kokios neteisingos žinios, nors, kaip jau minėta, asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-700/2008, 2009-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-422/2009, 2010-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1037/2010, 2015-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-749-756/2015 ir kt.).
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodoma, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme pateiktų duomenų, privalo tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu socialinė parama gali būti neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti, kad šią įstatyme numatytą pareigą atsakovas būtų įvykdęs tinkamai. Liudytojos L. Č., L. N. ir O. N. teismo posėdžio metu nurodė, jog nuvyko pas I. G. į namus, nes buvo gautas gyventojų skundas, jos turėjo įvertinti pareiškėjos buities ir gyvenimo sąlygas. L. Č. pildė Aktą, surašė pradžią, t. y. vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, o kitą akto dalį rašė darbe. Pažymėjo, kad antrą Akto dalį (antrą lapą) rašė ne I. G. namuose, o darbo kabinete. Pareiškėja Aktą pasirašė, kai buvo užpildytas Akto pirmas lapas. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir pati pareiškėja. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog toks Akto surašymas laikytinas netinkamu, todėl Aktas negali būti laikomas tinkamu pagrindu priimant ginčijamą sprendimą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad Akto antrasis lapas užpildytas ne pagal nurodytas grafas, nesilaikant teisės akto formos ir turinio reikalavimų. Byloje nustatyta, kad ginčijamas sprendimas priimtas remiantis 2014 m. gruodžio 11 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte užfiksuotais duomenimis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ginčijamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu.
Pažymėtina, jog administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal ABTĮ 56 straipsnyje nurodytas taisykles. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, įrodymais administracinėje byloje laikytini visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Pagal Įstatymo 25 straipsnio 2 punktą, piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus, o pagal 3 punktą – per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui.
Atsakovų atstovė atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, jog gavo 2015 m. birželio 12 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštą Nr. (43.6)S-5124 (I t., b. l. 52), iš kurio paaiškėjo, kad šeima kreipdamasi dėl paramos 2010–2014 metų laikotarpiu turėjo kitokias pajamas, nei nurodė pildydama prašymus-paraiškas paramai gauti.
Byloje nustatyta, kad Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko J. G. ir jo sutuoktinės I. G., gyv. (duomenys neskelbtini), operatyvų patikrinimą, patikrinimas buvo atliekamas siekiant nustatyti, ar šeimos patirtos išlaidos neviršija gautų pajamų. Operatyviam patikrinimui J. G. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2010 m. pradžioje šeima turėjo 87970 Lt grynųjų pinigų, o 2014 m. pabaigoje ne banke turimos piniginės lėšos – 39235 Lt. I. G. 2011–2012 m. metinėse šeimos turto deklaracijose FR0001 piniginių lėšų deklaravo – 0 Lt. Minėtos deklaracijos buvo pateiktos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl socialinių išmokų gavimo.
2015 m. kovo 17 d. paaiškinime apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir jų priedus nurodytas privalomas registruoti turtas: automobilis „Citroen Xantia“, 2003-03-15 pirkimo–pardavimo sutartis (500 Lt), automobilis „Chrysler Sebring“ (8200 Lt), automobilis „Chevrolet Trans Sport“ 2007-03-24 pirkimo–pardavimo sutartis (5000 Lt), automobilis „BMW X5“ 2011-04-12 pirkimo–pardavimo sutartis (20 000 Lt), garažas registro Nr. 44/715787, 2011-04-12 pirkimo–pardavimo sutartis (4000 Lt) (I t., b. l. 53–55), J. G. gautos pajamos 2010–2014 m. uždarojoje akcinėje bendrovėje „Dizva“ (36854,75 Lt), I. G. gautos pajamos 2010–2014 m. iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus (6414,03 Lt). Gauta paskola 2011-07-23 iš brolio R. G. (4500 Lt); J. G. kiti pajamų šaltiniai: 2012–2014 m. nedarbingumo ir invalidumo pensija (14586,51 Lt), 2010–2014 m. grąžintas GPM ir PSO Šiaulių apskrities VMI (1277 Lt), 2010-05-27 grąžintinos įmokos Ūkio banko lizingas (2299 Lt), 2014-08-06 advokatės Žygintos S. M. grąžintos lėšos (350 Lt), 2010–2014 m. gauta pajamų iš šeimos narių ir artimųjų (3289,19 Lt), 2011-03-24 pirkimo–pardavimo sutartis automobilio „Chrysler Sebring“ (2200 Lt); I. G. kiti pajamų šaltiniai: 2010–2014 m. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pašalpos (9919,95 Lt), 2011–2012 m. grąžintos GPM Šiaulių apskrities VMI (351 Lt), 2013-09-23 AB Lietuvos draudimas 1635,30 Lt draudimo išmoka, 2014 m. transporto išlaidų kompensavimas, Šiaulių darbo birža (21,80 Lt), 2010–2014 m. gauta pajamų iš šeimos narių ir artimųjų (1890 Lt), 2011-05-17 parama iš klebono G. G. (1300 Lt) (I t., b. l. 56).
Kaip jau minėta, viešojo administravimo subjektų priimami individualūs teisės aktai turi būti aiškūs ir suprantami, juose neturi būti prieštaravimų, asmenys, kuriems šie individualūs aktai skirti, turi aiškiai suprasti jų esmę ir turinį, savo pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, jo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiais aktais suteiktas teises ir vykdyti nustatytas pareigas, efektyviai realizuoti teisę į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-749-756/2015). Adekvataus, aiškaus ir pakankamo motyvų išdėstymo bei jų pagrindimo nebuvimas administraciniame akte laikytinas esminiu trūkumu.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog I. G. šeima turėjo kitokias pajamas nei pildydama prašymus-paraiškas piniginei socialinei paramai gauti, tačiau teismas minėtų duomenų teisingumo nevertina. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. 25038 „Dėl mokėjimo nutraukimo“ neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl yra naikintinas kaip neteisėtas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Nutraukti administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015 m. liepos 13 d. sprendimą „Dėl permokos nustatymo“ Nr. 184, 2015 m. liepos 14 d. sprendimą „Dėl permokos nustatymo“ Nr. 185.
Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą „Dėl mokėjimo nutraukimo“ Nr. 25038.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.