Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 128 straipsnio 2 dalį, 50 straipsnį ir 123 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. 2015 m. spalio 10 d. apie 19:49 val. Vilniuje, Geležinio Vilko g. 39, vairuodamas automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini) atvažiavo į degalinę „Statoil Šeškinės kalnas“, vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, kai tokia teisė atimta, į bagažinėje esančią talpą įsipylė 23,10 l dyzelinio Miles kuro už 24,67 Eur ir nesusimokėjęs išvažiavo iš degalinės, tokiais savo veiksmais įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu bei pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 237 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, 50 straipsnyje ir 123 straipsnio 3 dalyje.

A. T. apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (2016 m. kovo 31 d. 8.30 val.) buvo pranešta tinkamai, į posėdį jis neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, taip pat nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas, įvertinęs tai, kad dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 50 straipsnyje, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra būtinas, teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą bei išklausyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nusprendė skirti A. T. atvesdinimą, tačiau nutartis dėl atvesdinimo nebuvo įvykdyta. Kadangi buvo imtasi priemonių užtikrinti A. T. dalyvavimą teismo posėdyje, tačiau tai nedavė rezultatų, teismas nusprendė, kad yra pagrindas išnagrinėti bylą A. T. nedalyvaujant teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

A. T. kaltę padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus patvirtina byloje esantys įrodymai.

Iš byloje esančio A. T. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 12P-53482160-16 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę įrodo ir UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ 2015 m. spalio 26 d. pareiškimas, vaizdo įrašas, išrašai apie registruotas kelių transporto priemones, nuotraukos, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo E. A. 2016 m. sausio 7 d. tarnybinis pranešimas, administracinių teisės pažeidimų registro išrašas.

Išdėstyti ir ištirti teismo įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. T. vairavo automobilį Opel Vectra, kai jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 128 straipsnio 2 dalį. Be to, A. T. veika atitinka ir LR ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, nes jis pagrobė neviršijantį 3 MGL vertės svetimą turtą ir jo veikoje nėra baudžiamajame kodekse numatytų vagystę kvalifikuojančių požymių. A. T. veika taip pat atitinka ATPK 123 str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, nes jis vairavo transporto priemonę, pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais. Nagrinėjamu atveju buvo pažeistas KET 237 punkto reikalavimas, todėl iš kaltinimo šalintinas 225 punkto reikalavimo pažeidimas, kuris nesusijęs su nustatytu administraciniu pažeidimu.

Padarius administracinius teisės pažeidimus, skirtinos administracinės nuobaudos (LR ATPK 21 str.).

A. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimus, už kuriuos jam jau buvo paskirtos administracinės nuobaudos (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo (LR ATPK 30 str.), teismas įvertina tai, kad A. T. protokolo surašymo metu atsisakė pateikti paaiškinimą dėl pažeidimų, taip pat kad jis ne kartą baustas už analogiškų pažeidimų padarymą, iš esmės kritiškai nevertina savo elgesio ir jo nekeičia, nedaro teigiamų išvadų ir toliau sistemingai vykdo pažeidimus, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Skiriant nuobaudą, įvertintinas ir padarytų pažeidimų pobūdis bei pavojingumas, pažeidimų padarymo aplinkybės (padaryti administracinės teisės pažeidimai transporto srityje), pažeidėjo asmenybė (ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, paskutinį kartą už analogišką pažeidimus administracine tvarka baustas 2016 m. vasario 24 d. nutarimu, turi galiojančių nuobaudų, savo elgesio nekeičia ir toliau sistemingai vykdo pažeidimus). Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, teismas prieina prie išvados, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti A. T. skiriant didesnes nei vidurkis straipsnių sankcijose numatytas dydžio baudas, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsniu, 123 straipsnio 3 dalimi, 128 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. T. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

A. T. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

A. T. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje, ir paskirti jam 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir A. T. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (LR ATPK 313 str.). Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (LR ATPK 314 str. 1 d.).

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį (ROIK: 16054559055) ir įmokos kodą (1001).

Remiantis LR ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.