Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. smurtaudamas tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2020 m. sausio 8 d., apie 22.20 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, su rankos dilbiu apkabinęs savo sugyventinės J. G. kaklą, pradėjo ją smaugti, ją laikinai paleidęs, pradėjo abiejų rankų delnais smaugti jos kaklą ir tęsdamas savo veiksmus sugriebęs už sugyventinės galvos plaukų, pradėjo jos galvą daužyti į lovos minkštąją dalį, taip jai sukeldamas fizinį skausmą.

Šiais veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. S. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2020 m. sausio 8 d., laikotarpyje nuo 22.00 val. iki 22.20 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir sugyventinės J. G. kilo žodinis konfliktas dėl buitinių klausimų. Šio šeimyninio ginčo metu jis sugyventinės atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. t. y. su savo dešinės rankos dilbiu apkabino jos kaklą ir nuvilko ją prie lovos ir pasodino ant jos. Po to jis ją paleido ir su rankų delnais pradėjo nestipriai smaugti jos kaklą, norėdamas ją sudrausminti. Galiausiai su ranka sugriebė už jos galvos plaukų ir jos galvą pradėjo daužyti į lovos minkštąją dalį, dėl ko ji galėjo patirti fizinį skausmą. Kelis kartus sudavė jos galvą per lovos minkštąją dalį, nurodyti negali, nes buvo afekto būsenoje. Po to jis pradėjo rinktis savo daiktus, o sugyventinė J. G. išėjo į bendrą koridorių. Po kelių minučių į butą atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Į įvykio vietą medikai atvykę nebuvo. Šio šeimyninio ginčo liudytojų nėra, nes bute buvo tik jie dviese ir mažametis vaikas, kuris miegojo ir nieko nematė. Su jam pareikštu įtarimu pilnai sutinka, savo kaltę pilnai pripažįsta ir labai gailisi dėl savo netinkamo elgesio (b.l. 50).

Motyvuojamoji dalis

Be D. S. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b.l. 7-10), byloje esančiu pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (b.l. 12-15), nukentėjusiosios J. G. parodymais (b.l. 34), kitų objektų apžiūros protokolu (b.l. 64) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013).

BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nors kaltinamasis D. S. ir nukentėjusioji J. G. nėra sutuoktiniai ir nėra įstatymų nustatyta tvarka įregistravę partnerystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 9 punktas), tačiau jie nusikalstamos veikos padarymo metu gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, todėl nors kaltinamasis ir nukentėjusioji bendrai gyveno įstatymais nustatyta tvarka neįregistravę nei santuokos, nei partnerystės, pagal įstatymą (BK 248 straipsnio 2 dalis), nukentėjusioji J. G., kaip kaltinamojo D. S. sugyventinė, turi būti laikoma nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nare.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad D. S. 2020 m. sausio 8 d., apie 22.20 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, panaudojo smurtą savo sugyventinės atžvilgiu ir taip jai sukėlė fizinį skausmą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus D. S. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 100).

Skiriant bausmę D. S. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo panaudotas fizinis smurtas ir sukeltas fizinis skausmas šeimos nariui – sugyventinei, kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas užsienio valstybėse, baustas administracine tvarka. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, D. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas D. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. sausio 8 d., 23.00 val., iki 2020 m. sausio 9 d., 17.08 val., kas atitinka 2 laisvės apribojimo dienas (b.l. 57).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, saugomas prie galinio bylos viršelio, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107, 420 - 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. S. skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje.

D. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. sausio 8 d., 23.00 val., iki 2020 m. sausio 9 d., 17.08 val., kas atitinka 2 laisvės apribojimo dienas.

Paskirti D. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant jį pradėti vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, saugomą prie galinio bylos viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti D. S., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.