- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- e2A-492-340/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02882-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- V. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui V. M. (V. M.) dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. M. 8 868,03 Eur negrąžinto kredito, 733,19 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 12 d.), 155,74 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 19 proc. (3 389,30 Eur) negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. balandžio 30 d.), 1 132,59 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 12 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. balandžio 30 d.), 51,34 Eur delspinigių, 15 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 323,00 Eur žyminio mokesčio ir 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 130 straipsnio 1 dalis), t. y. viešo paskelbimo būdu. Nustatytu 14 dienų terminu atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas priėmė sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutarė priteisti ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo V. M. (V. M.) 8 868,03 Eur skolos, 733,19 Eur mokėjimo palūkanų, 155,74 Eur tarpininkavimo mokesčio, 51,34 Eur delspinigių, 19 proc. – 3 389,30 Eur negautų pajamų skaičiuojamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2026 m. balandžio 30 d., 15 proc. (penkiolika) dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (13 197,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 481,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas iš sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų, ieškovė, sudarydama kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Sutartimi atsakovas sutiko mokėti tarpininkavimo mokestį, todėl ieškovės reikalavimą dėl 155,74 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo teismas tenkino.
5. Teismas taip pat nustatė, kad sutartis buvo nutraukta 2022 m. liepos 12 d., dėl ko ieškovė negavo tikėtinų gauti pajamų – palūkanų už laikotarpį iki sutarties termino pabaigos 2026 m. balandžio 30 d. Šių tikėtinų ir pagrįstų pajamų ieškovė negavo dėl atsakovo veiksmų (netinkamo sutartinių prievolių vykdymo), nulėmusio tai, kad ieškovė turėjo nutraukti su atsakovu sudarytą sutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo negautas pajamas, kurias sudaro 19 proc. (3 389,30 Eur) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2026 m. balandžio 30 d., nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, teismas tenkino.
6. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo, priteisti 1 132,59 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. liepos 12 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. balandžio 30 d.), nurodė, sutarties bendrųjų sąlygų pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties nustatė, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su sutarties sudarymu bei jos vykdymo kontrole ją sudarius. Sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo. Atsižvelgdamas į tai, ieškinio reikalavimo dėl 1 132,59 Eur priteisimo teismas netenkino.
7. Teismas nurodė, kad Sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal sutartį laiku, bendrovė turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo visos padelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, bet neilgiau kaip už 180 dienų. Ieškovė, vadovaudamasi minėta sutarties nuostata, iš atsakovo prašo priteisti 51,34 Eur delspinigius, kurie paskaičiuoti už 180 dienų. Ieškovės reikalavimą dėl 51,34 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo, teismas laikė pagrįstu, todėl jį tenkino.
8. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsniu iš atsakovo ieškovei priteisė 15 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą (13 197,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Ieškovė AB „NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-11-21 sprendimą: dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo ir priteisti Apeliantui, NEO Finance, AB iš atsakovo, V. M. 1132,59 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių apeliantui nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022-07-12) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2026-04-30); dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą spręsti, atsižvelgiant į pirmame prašyme nurodytą spendimą; kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-11-21 sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Apeliantas yra Lietuvos Respublikoje veikiantis tarpusavio skolinimo platformos operatorius, valdantis tarpusavio skolinimo platformą www.paskoluklubas.lt. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau –VKĮ) 253 straipsnio 6 dalyje numatyta tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisė gauti atlygį iš paskolos davėjo ir (arba) paskolos gavėjo, ir jam taikomus ribojimus. Minėta teisės norma numato, jog ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Taigi, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui yra draudžiama vienašališkai pritaikyti mokestį vartojimo kredito gavėjui iškart sudarius vartojimo kredito sutartį, ir bent 50 procentų tokio mokesčio turi būti išdalinama mėnesinėmis įmokomis. Apeliantas nurodo, kad jo taikomas tarpininkavimo mokestis ir laikomas atlygiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriui LR VKĮ 253 straipsnio 6 dalies prasme.
9.2. Apeliantas atlygį apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui, preziumuodamas, jog paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai. Taip pat, apeliantas, atsižvelgdamas į vartotojo teises bei interesus, ir siekdamas neperkelti mokesčio mokėjimo naštos vartotojui, visą taikytiną tarpininkavimo mokestį išdalina mėnesinėmis įmokomis, taip suteikdamas galimybę vartotojui mokestį išmokėti kartu su paskola per ilgesnį laiką. Tokiu būdu apeliantas be kita ko nepastato savo interesų aukščiau paskolos davėjų ir taip išlaiko visų suinteresuotų šalių interesų pusiausvyrą.
9.3. Vilniaus apygardos teismas 2022-06-21 civ. byloje Nr. e2A-1442-656/2022 pripažino, kad tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį tarpusavio skolinimo platformos operatorius gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas viso kreditavimo proceso metu, nes administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Apeliantas apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai iki jos galiojimo termino pabaigos.
9.4. Apeliantas tarpusavio skolinimo veikloje turi teisę į gautiną užmokestį, kurį apeliantas įvardija tarpininkavimo mokesčiu, taikomu paskolos gavėjui. Apeliantui nėra leidžiama užmokestį gauti vienu mokėjimu sutarties sudarymo metu, kuris galėtų būti suprantamas kaip apelianto pajamos visu sutarties laikotarpiu. Be to, apeliantas, siekdamas vartotojo interesų pusiausvyros, išdėsto dalimis vartotojui ne 50 procentų taikomo mokesčio, o jį visą. Todėl nepagrįsta yra teigti, jog tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas, ir tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su apelianto pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo.
9.5. Apeliantas, savo ruožtu, jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovui netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams ir apeliantas negauna jokių nuostolių atlyginimo. Dėl šios priežasties, apeliantas prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra tiesioginiai ir vieninteliai apelianto patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo.
9.6. Kaip matyti iš specialiųjų kredito sutarties sąlygų, tarpininkavimo mokestis yra 9,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos. Bendra vartojimo kredito suma, kurią kredito gavėjas turės sumokėti yra 16797,56 Eur (suma, susidedanti iš 9820,00 Eur suteiktos paskolos, 5464,40 Eur visų mokėtinų palūkanų ir 1513,16 Eur tarpininkavimo mokesčio). Todėl tarpininkavimo mokestis buvo įtrauktas į bendrą kredito kainą, vykdant mokėjimus pagal grafiką tarpininkavimo mokestį ieškovė būtų gavusi. Taigi tarpininkavimo mokesčio paskaičiavimo taisyklės yra nustatytos aiškiai Sutarties bendrosiose sąlygose. Taip pat aiškiai nurodyta ir tarpininkavimo mokesčio suma yra specialiosiose sąlygose. Visas tarpininkavimo mokestis įtrauktas yra į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdėstytas mokėjimais dalimis kartu su mėnesinėmis įmokomis.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimo už akių dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo.
13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė su atsakovu 2021-04-09 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K684488394 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 9820,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 5464,40 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 19,00 proc.), 1513,16 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2026-04-30. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, ieškovė 2022 m. liepos 7 d. pranešimu nutraukė Sutartį nuo 2022 m. liepos 12 d.
14. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad Tarpininkavimo mokestis, kaip negautos pajamos, yra vieninteliai ir tiesioginiai ieškovės patirti nuostoliai dėl Sutarties neįvykdymo. Pagal teisinį reguliavimą tarpusavio skolinimo platformos operatorius turi teisę į užmokestį, vadinamą tarpininkavimo mokesčiu. Kadangi pagal įstatymus ieškovei draudžiama visą užmokestį gauti sutarties sudarymo metu, šis užmokestis išdėstomas dalimis, siekiant vartotojo interesų pusiausvyros. Netesybos ir palūkanos tenka paskolos davėjams, o ieškovė negauna jokio nuostolių atlyginimo. Tarpininkavimo mokestis, kaip negautos pajamos, yra vieninteliai ir tiesioginiai ieškovės patirti nuostoliai dėl Sutarties neįvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.
15. Pagal VKĮ 2 straipsnio 14 dalį tarpusavio skolinimo platformos operatorius – juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.5 punktą vartojimo kredito davėjas arba Bendrovė – AB „NEO Finance“, įrašyta į Lietuvos banko tvarkomus viešąjį vartojimo kredito davėjų ir viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašus. Vartojimo kredito gavėjas – fizinis asmuo, su kuriuo Bendrovė sudarė vartojimo kredito sutartį. Šiuose santykiuose Bendrovė veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovė pripažintina tarpusavio skolinimo platformos operatore.
16. Pažymėtina, kad nei bendrose Civilinio kodekso nuostatose, reglamentuojančiose kredito ir vartojimo kredito sutartis, nei VKĮ nėra tiksliai apibrėžta skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio sąvoka, taip pat nėra detaliai reglamentuota šio atlygio mokėjimo tvarka ir terminai. Dėl to pagrindinę reikšmę, sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo priteisti tarpininkavimo mokesčio dalį, pripažįstant ją negautomis pajamomis, pagrįstumo, turi su atsakovu sudarytos Sutarties sąlygos.
17. Pagal VKĮ 25 straipsnio 2 dalį vartojimo kredito gavėjas turi būti informuotas apie vartojimo kredito tarpininkui mokamą atlygį. Susitarimas dėl šio atlygio turi būti sudarytas raštu patvariojoje laikmenoje prieš sudarant vartojimo kredito sutartį. Vartojimo kredito tarpininkas apie vartojimo kredito gavėjo mokamą atlygį už jo paslaugas praneša vartojimo kredito davėjui, kad šis atlygį įtrauktų į bendros vartojimo kredito kainos metinę normą (VKĮ 25 straipsnio 3 dalis).
18. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestį sudaro 9,90 proc. nuo kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos, tarpininkavimo mokesčio suma – 1513,16 Eur, bendra vartojimo kredito suma, kurią gavėjas turės sumokėti – 16797,56 Eur. Atsakovui pateiktoje informacijoje apie vartojimo kredito gavėjo, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir paskolos davėjo teises ir pareigas buvo pateikta dalinių įmokų mokėjimo ir paskirstymo tvarka, pagal kurią atsakovas turėjo mokėti po 25,21-25,22 Eur preliminaraus tarpininkavimo mokestį kiekvieną mėnesį iki Sutartyje numatyto termino pabaigos.
19. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punktą tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktą ir 5.3.1 papunktį tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas.
20. Sutartyje pateiktas tarpininkavimo mokesčio apibrėžimas ir jo apskaičiavimo taisyklės patvirtina, kad šis mokestis yra susijęs su ieškovės atliekamais veiksmais Sutarties sudarymo ir vykdymo metu. Tuo tarpu galimi ieškovės veiksmai po Sutarties nutraukimo į 1.29 punkte pateiktą apibrėžimą nepatenka. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji taip pat turi vykdyti aktyvų ikiteisminį bei teisminį skolos išieškojimą, kreiptis į antstolius, kad paskolų davėjai atgautų savo investuotas pinigines lėšas, gautų sulygtas pelno palūkanas, negautas pajamas bei visus akcesorinius reikalavimus, kurie priklauso paskolų gavėjams. Tačiau Sutarties sąlygose šie ieškovės veiksmai ir atlygis už juos nėra aptarti. Be to, vykdymo proceso išlaidos yra reglamentuojamos CPK 609 straipsnyje, jos yra apibrėžtos teisės normų, todėl negali būti numatytos vartojimo kredito sutartimi.
21. Pažymėtina, kad pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punktą vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir delsiant atlikti mokėjimą daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, Bendrovė turi teisę kreiptis į skolos išieškojimo įmonę dėl tarpininkavimo susigrąžinant įsiskolinimą, o vartojimo kredito gavėjas įsipareigoja sumokėti skolų išieškojimo įmonės administravimo ar kitą mokestį, kuris yra nurodomas vartojimo kredito gavėjui siunčiamame dokumente. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė duomenų, kad dėl atsakovo skolos būtų kreipusis į skolos išieškojimo įmonę ir dėl to būtų patyrusi išlaidų.
22. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktą vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku, Bendrovė turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punktą vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl Bendrovei pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, kad vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 15 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.
23. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punktą vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą Sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra. Palūkanos, apskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos Bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias Bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui vartojimo kredito sutartį vykdant tinkamai. Vartojimo kredito gavėjas įsipareigoja šiuos Bendrovės nuostolius padengti.
24. Nurodytuose Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1, 6.6 ir 8.6 punktuose yra aiškiai apibrėžta vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ir ieškovės nuostolių, kuriuos sudaro netesybos ir 15 proc. dydžio procesinės palūkanos, bei negautų pajamų, kurias sudaro palūkanos, apskaičiuotos po Sutarties nutraukimo dienos, dydžio nustatymas ir mokėjimo terminas. Tuo tarpu tarpininkavimo mokestį atsakovas turi mokėti tik už Sutarties laikotarpį, o įmokos, apskaičiuotos po Sutarties nutraukimo iki Sutartyje numatyto jos termino pasibaigimo, Sutarties 8.6 punkte nėra įtrauktos į ieškovės negautas pajamas.
25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovės dėmesį, kad aptartose Sutarties sąlygose nurodyta, kad būtent ieškovei vartojimo kredito gavėjas (atsakovas) turi mokėti pelno, kompensuojamas palūkanas ir netesybas. Ieškovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kokią paskolos dalį ieškovė atsakovui yra suteikusi savo lėšomis, o kokią – kiti kredito davėjai, taip pat kokie yra ieškovės, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorės, ir kitų kredito gavėjų tarpusavio įsipareigojimai. Dėl to ieškovės apeliacinio skundo teiginys, kad iš tikrųjų ji negaunanti nei palūkanų, nei netesybų ir jokie jos nuostoliai nėra atlyginami, pripažintinas nepagrįstu.
26. Pagal VKĮ 253 straipsnio 6 dalį ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 61 dalyje nurodytu atveju. Pagal VKĮ 253 straipsnio 61 dalį šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos.
27. Pažymėtina, kad cituotos VKĮ 253 straipsnio 6 ir 61 dalių nuostatos reglamentuoja santykius tiek tarp tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir kredito gavėjo, tiek tarp tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir kredito davėjų. Dėl to įvertinti, ar ieškovė tarpininkavimo mokesčio mokėjimą išdėstė dalimis tik dėl įstatymo reikalavimo, galima būtų tik turint visus duomenis apie ieškovės teisinius santykius su kitais kredito davėjais, jų tarpusavio įsipareigojimus, įnešamų savo lėšų skolinant dydį. Tokių duomenų ieškovė teismui nėra pateikusi. Be to, įstatymo nuostatose nėra aiškiai įvirtinta operatoriaus teisė reikalauti viso likusio tarpininkavimo mokesčio po vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
28. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytoje priežiūros institucijos – Lietuvos banko – nuomonėje dėl vartojimo kredito rinkos dalyvių pateiktų klausimų, susijusių su vartojimo kredito įstatymo, vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimų aiškinimu ir taikymu, 65 punkte yra aiškiai nurodyta, kad operatoriui mokamas atlygis (arba jo dalis) skaičiuojamas tik nuo faktiškai vartojimo kredito gavėjo paskolos davėjui grąžintos (sumokėtos) įmokos.
Žemesnės instancijos teismas
29. Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi Nr. e2A-1442-656/2022 ir Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-862-638/2022, kuriose buvo pripažinta, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti jai iš vartojimo kredito gavėjo tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą už laikotarpį po vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki sutartyje numatyto jos pasibaigimo termino.
30. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 punktą teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas nutartis priėmę apygardų teismai nėra aukštesnės instancijos teismai Vilniaus apygardos teismui, todėl minėtose nutartyse padarytos išvados jam nėra privalomas.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors teismų praktika šiuo klausimu ir nėra vieninga, tačiau didžioji dalis apeliacinės instancijos teismų pripažįsta tik ieškovės teisę į tą tarpininkavimo mokesčio dalį, kuri yra apskaičiuota už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, tuo tarpu ieškovės reikalavimas priteisti, kaip negautas pajamas ir tarpininkavimo mokesčio dalį, apskaičiuotą už laikotarpį po vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki sutartyje numatyto jos pasibaigimo termino, atmetamas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1687-258/2021; 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2626-560/2021; 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3049-643/2021; 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-803/2022; 2022 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022; 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-718-933/2022; 2022 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-771-855/2022; 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-875-640/2022; 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1265-936/2022; 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1425-577/2022; kt.).
32. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, neturi pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės AB „NEO Finance“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.