- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-10-18
- Bylos Nr.
- II-686-993/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01329-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Indrė Averkienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. L.
- Pareiškėjas
- R. L.
- Institucija
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas
- Advokatai
- Tomas Bukelis
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjai – administracinėn atsakomybėn patrauktai R. L. ir jos atstovui advokatui Tomui Bukeliui,
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir institucija) atstovėms J. Š., J. G. V. ir N. Y.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. L. atstovo advokato Tomo Bukelio skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir institucija) 2021 m. gegužės 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-42-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. L. institucijos 2021 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. VTPSI-ANR_N-42-2021 nubausta 100,00 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 354 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2021 m. kovo 19 d., atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad ant daugiabučio gyvenamojo namo, pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai atlikti įvažiavimo į vidinį kiemą tarpuvartės remonto darbai (iš abiejų tarpuvartės sienos pusių išardyta apatinė sienos dalis) tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas advokatas Tomas Bukelis pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti institucijos 2021 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. VTPSI-ANR_N-42-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Taip pat prašoma priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą administracinio nusižengimo byloje.
Skunde nurodoma, kad 2017 m. buvo parengtas „Kauno Naujamiesčio vertingųjų savybių požymių turinčio objekto, (duomenys neskelbtini), fasadų tvarkybos darbų projektas“, kuriame įvažos atžvilgiu buvo numatyta remontuoti-restauruoti įvažos sienų ir lubų mūrą ir tinką. Šio projekto pagrindu buvo gautas leidimas atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus. Šis projektas buvo iš dalies įgyvendintas, atlikti darbai buvo priimti 2018 m. sausio 9 d. darbų priėmimo aktu. UAB „D.“, atstovaujama V. Č. 2019 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš J. J. antrame namo, esančio (duomenys neskelbtini), aukšte esantį ketvirtą butą, bei negyvenamą palėpės patalpą. Įsigijusi minėtą turtą UAB „D.“ šiose patalpose pradėjo statybos darbus ir kiekvienoje iš patalpų pradėjo įrenginėti po du butus. Atlikti darbai sukėlė ir vis dar kelia kitų savininkų teisių pažeidimus ir ginčus, kurie nuo 2021 m. gegužės yra sprendžiami teismuose. 2019 m. birželio mėnesį UAB „D.“ pradėjo remontuoti įvažą – restauruoti įvažos sienų ir lubų mūrą bei tinką. Remonto metu darbininkai pradėjo ardyti apatinę įvažos mūro dalį, todėl tarp namo gyventojų ir V. Č. kilo konfliktas. Apie tai buvo pranešta Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriui, kurio atstovas pareikalavo nutraukti darbus. 2019 m. birželio 25 d. namo gyventojų susirinkime R. L. buvo įpareigota nuvykti į minėtą instituciją. 2019 m. birželio 27 d. institucija R. L. atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo nutarimą dėl statybos darbų, neturint tam leidimo ir paskyrė jai 150 Eur dydžio baudą bei įpareigojo iki 2019 m. gruodžio 31 d. atstatyti buvusią būklę arba įteisinti atliktus darbus. R. L. perdavė UAB „D.“ direktoriui reikalavimą atkurti buvusią įvažos būklę ir 2019 m. liepos 11 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo jai paskirtą baudą. UAB „D.“ pabaigė remonto darbus, perdažė įvažą, sutvarkė lubų mūrą ir tinką ir atkūrė įvažą. Dėl UAB „D.“ priklausančiose patalpose atliekamų remonto darbų tarp UAB „D.“ ir gyventojų pradėjo kilti konfliktai, gyventojai pradėjo skųsti UAB „D.“ VTPSI ir KPD Kauno skyriui. Todėl UAB „D.“ apskundė namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojus, melagingai nurodydama, kad būtent gyventojai išgriovė namo įvažos mūrą. O VTPSI paskyrė R. L., kaip minėto namo atstovei skundžiamą nuobaudą. R. L. nevykdė įvažos platinimo darbų, nepavedė jų vykdyti ir neorganizavo jų vykdymo. Šiuos darbus atliko UAB „D.“, atstovaujamos V. Č., darbininkai. Be to, dėl tos pačios įvažos remonto R. L. atžvilgiu 2019 m. birželio 27 d. jau buvo surašytas administracinio nusižengimo nutarimas, kuriuo R. L. buvo paskirta 150 Eur dydžio bauda, kuri yra sumokėta.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į minėtą skundą prašo jo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą. Nurodė, jog institucijos pareigūnas gauto skundo pagrindu 2021 m. kovo 19 d. atliko patikrinimą vietoje ir nustatė, kad ties buto Nr. 2 langais savavališkai įrengtos metalinės žaliuzės, savavališkai atlikti įvažiavimo į kiemą tarpuvartės remonto darbai. Nustačius savavališkos statybos faktą, institucijos atstovas surašė savavališkos statybos aktą, kuriame konstatuota, kad neturint statybą leidžiančio dokumento buvo atliktas neypatingojo statinio kategorijos daugiabučio namo paprastasis remontas. 2021 m. kovo 30 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų. 2021 m. balandžio 1 d. statytojai buvo surašytas privalomasis nurodymas iki 2021 m. rugsėjo 30 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2021 m. balandžio 21 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriu konstatuota, kad R. L. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 354 straipsnio 7 dalyje. 2021 m. gegužės 26 d. buvo priimtas administracinio nusižengimo nutarimas, kuriuo R. L. buvo paskirta 100 Eur dydžio bauda. Institucijoje 2021 m. birželio 15 d. ir 2021 m. birželio 16 d. buvo gautas skundas su priedais dėl nutarimo panaikinimo. Pareigūnas, priėmęs nutarimą, nustatė visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias administracinio nusižengimo padarymo faktą ir asmens kaltę, nutarimas yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti. Remiantis 2021 m. kovo 30 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis daugiabutis namas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, kadangi buvo keičiama pastato išvaizda, šiam remontui buvo reikalinga gauti leidimą. Statyba be galiojančio, statybą leidžiančio dokumento yra draudžiama. Taigi, daugiabučio namo paprastajam remontui statytoja privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka parengti daugiabučio namo paprastojo remonto aprašą ir gauti leidimą atlikti daugiabučio namo paprastąjį remontą. Įvertinus byloje esančius duomenis institucija tinkamai nustatė, kad R. L. yra tinkamas subjektas atsakyti pagal ANK 354 straipsnio 7 dalį, nes buvo nustatyta, jog ji yra subjektas, kuris sumokėjo už savavališką statybą. 2019 m. birželio 27 d. nutarimu R. L. buvo nubausta už kitą administracinį nusižengimą – įstatymuose nustatytų kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimą – už kurį atsakomybė numatyta ANK 314 straipsnio 1 dalyje, o skundžiamu nutarimu ji yra nubausta už ANK 354 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – neypatingo statinio savavališką paprastąjį remontą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje ar pajūrio juostoje.
Pareiškėja R. L. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. gegužės 25 d. kaimynas pasakė, kad buvo atvykę paveldo darbuotojai įvažos darbams sustabdyti. Po jų atvykimo ji išsiaiškino, kas ne taip padaryta, jai buvo paaiškinta, kad turi atstatyti plytas ir perdažyti sienas. Remonto darbus iniciavo ir vykdė V. Č., todėl jis geranoriškai sutiko viską atstatyti. Kadangi viskas buvo atstatyta, kultūros paveldas ją nubaudė minimalia 150 Eur bauda. 2020 m. pradžioje jos ir V. Č. interesai pradėjo skirtis ir jis parašė skundą Statybos inspekcijai, kurio pagrindu jai buvo surašytas dar vienas protokolas. Šį skundą vertina kaip savotišką spaudimą, kerštą. Statybos inspekcija iš pradžių ją nubaudė 50 Eur bauda, o vėliau nutarimu paskyrė 100 Eur baudą ir nebuvo jokio įpareigojimo atstatyti tai, kas buvo pakeista. Skundžiamas nutarimas yra surašytas dėl tapačių veiksmų, dėl kurių ją jau buvo nubaudęs Kultūros paveldo departamentas. Po V. Č. atlikto įvažos sutvarkymo, kultūros paveldas jokių pažeidimų nebenustatė. Ji nebūtų mokėjusi kultūros paveldo paskirtos baudos, jei būtų žinojusi, kad bus pateikta dar skundų. Šiuo metu įvaža yra sutvarkyta, o kultūros paveldas jokių pretenzijų neturi, jokie papildomi remonto darbai po atstatymo nebuvo atlikti. Įvaža dabar atrodo taip pat, kaip sutvarkė V. Č.. 2019 m. ji buvo nubausta kaip namo įgaliotinė, tačiau visus veiksmus atliko V. Č.. Ji prisėmė kaltę, nes V. Č. sutiko viską atstatyti.
Atsiliepimas
Institucijos atstovė J. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytas aplinkybes. 2021 m. vasario 25 d. gavus UAB „D.“ skundą 2021 m. kovo 19 d. buvo atliktas patikrinimas. Skunde buvo nurodyta, kad buvo atlikti įvažiavimo į kiemą-bromo griovimo darbai išgriaunant sienas. Vadovaujantis statybos techniniu reglamentu darbai pakeičiant pastato fasadą yra priskirti paprasto remonto darbams, tačiau statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas, kuomet pastatas yra paveldo teritorijoje. Šis pastatas yra atitinkantis reglamentavimus ir patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įvažiavimo į kiemą darbai atlikti 2 metrų aukštyje nuo žemės paviršiaus, matuojant visą pastato plotį, 10 cm išdaužant plytas ir tinką, taip praplatinant įvažiavimą. Buvo surinkti namo gyventojų paaiškinimai, kurių metu buvo pasakyta, kad namo gyventojai buvo nusprendę perdažyti bromą, o V. Č. paprašė, kad dalis sumos butų sumokėta. Statybos užsakovas yra laikomas asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą. Kadangi į statybą investavo gyventojai, buvo nuspręsta, kad už griovimo darbus turi atsakyti R. L., kuri buvo namo įgaliotinė. Protokolas buvo surašytas už statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimus ir jis surašytas R. L., nes V. Č. skunde nurodė, kad darbai buvo atlikti namo pirmininkės nurodymu. 2019 metais R. L. buvo nubausta už namo tarpuvartės platinimo darbus, tačiau iš esmės R. L. vienu veiksmu padarė du pažeidimus, todėl 2021 metais ji buvo nubausta ne už Kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimus, o už Statybos įstatymo pažeidimus. Be to 2019 m. ir 2021 m. nutarimai yra priimti skirtingų institucijų.
Institucijos atstovė J. G. V. teismo posėdžio metu parodė, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktas nurodo, kada turi būti gaunami leidimai darant remontą. Šiuo atveju buvo būtinas leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą. Pagal statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 9 punktą privalomas yra ir statinio remonto aprašas-projektas. Pareigūnui, kuris 2021 m. kovo 19 d. atvyko atlikti patikrinimą, nebuvo pateikti atitinkami dokumentai. Pati pareiškėja taip pat neneigia, kad savavališka statyba buvo atlikta. Norint praplatinti įvažą, kas buvo atlikta šiuo atveju, dviejų metrų aukštyje praplatinant kiekvienoje pusėje po 10 centimetrų, darbai yra traktuojami kaip paprastojo remonto darbai, kuriems reikia gauti leidimą ir pateikti projektą. 2019 m. R. L. buvo nubausta už Kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimus, o pažeidimo esmė yra nurodyta protokole, kur nurodyta, jog neturint statybą leidžiančio dokumento ir kultūros paveldo pritarimo buvo atlikti tarpuvartės platinimo darbai. Statytoju laikomas asmuo, kuris investuoja savo lėšas. R. L. investavo ne viena, tačiau yra namo gyventojų atsakymas, kuriame nurodyta, kad kiekvienas gyventojas yra sumokėjęs už darbus ir yra aplinkybė, jog R. L. užsakė V. Č. darbus. Kai name yra ne vienas patalpų savininkas, leidimų gavimu rūpinamasi pagal susitarimą. Konstatavus savavališkos statybos faktą, aiškinamasi, kas yra statytojas, neradus statytojo, ieškomi savininkai ir t. t. Yra baigtinis subjektų sąrašas, kam gali būti surašytas savavališkos statybos aktas. R. L., kaip atsakingas asmuo buvo nustatyta įvertinus visas aplinkybes ir vadovaujantis vidiniu įsitikinimu.
Liudytoja E. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra vieno iš keturių butų savininkė. R. L. ji pažįsta, ji bendravo su visais kaimynais, kaimynai yra bendruomeniški, draugiški. V. Č. įsigijo 4 butą ir iškart pasiūlė rekonstruoti namo antrą aukštą, kelti laiptinę ir palėpėje įrengti atskirus butus. Šio pasiūlymo jie greitai atsisakė, nes suprato, kad būtų padaryta žala pačiam namui. Tuomet iš V. Č. prasidėjo teroras. Tuomet V. Č. pradėjo viską daryti pats vienas. Jo butas yra virš R. L., todėl jis nuolat ieškojo priežasčių prie jos prisikabinti. V. Č. nusprendė praplatinti bromą. Bromas buvo netvarkytas keletą metų, trupėjo tinkas. Todėl V. Č. norėjo padaryti įvažiavimą į kiemą tvarkingesnį. 2019 m. jie darė susirinkimą namo rekonstrukcijos klausimais. Kai buvo atvykęs kultūros departamentas ji iš R. L. gavo skambutį, kad buvo inspektoriai ir darbai turėjo būti sustabdyti. Jie klausė V. Č., kas vyksta su statybos darbais, aiškino, kad namas yra paveldosaugos objektas. V. Č. patikino, kad jis viską sutvarkys ir viskas bus gerai, jiems nereikia nerimauti. Tačiau R. L. nuėjo į kultūros departamentą išsiaiškinti kas nutiko ir gavo baudą. V. Č. bromą griovė savavališkai. O sutvarkė pagal reikalavimus. Daugiau jokių remonto ar griovimo darbų brome nebuvo daroma.
Liudytojas J. V. teismo posėdžio metu parodė, kad jis gyvena priešais aptariamą namą. Jis taip pat turi naudotis įvažiavimu į bromą, kad galėtų patekti į savo kiemą. Ilgą laiką bromas buvo neprižiūrėtas ir gana apleistas. Bromas buvo pradėtas tvarkyti tuomet, kai atsikraustė V. Č., kuris pasisiūlė sutvarkyti kiemą ir bromą. Po truputį jie susitvarkė kiemą, vėliau V. Č. sutvarkė bromą. Bromą tvarkė 2019 m. vasarą. Vėliau sužinojo, kad buvo atvykę kultūros paveldo pareigūnai, kurie nurodė, kad reikia atstatyti bromą. O dar vėliau jie sužinojo, kad R. L. nuvyko į kultūros paveldo departamentą, kur jai išaiškino, kad bromą reikės atstatyti, sutvarkyti ir padaryti, kad jis būtų toks, koks buvo. V. Č. darbuotojai viską atstatė ir sutvarkė. Viskas buvo atstatyta tą pačią vasarą. Po 2019 metų vykusių darbų, brome daugiau nebuvo nieko daroma.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2019 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. KPD-ANR_N-11-2019, ROIK: 19102799483, R. L. nubausta už tai, kad 2019 m. birželio 25 d. apžiūrėjus gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad neturint statybą leidžiančio dokumento ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus pritarimo buvo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tarpuvartės platinimo darbai, kurių metu buvo nuardyta dalis vidinių sienų mūro, tokiu būdu padarant administracinį nusižengimą, numatytą ANK 314 straipsnio 1 dalyje. 2019 m. birželio 26 d. reikalavimu R. L. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo įpareigota atkurti namo, adresu (duomenys neskelbtini), tarpuvartės (prieš 2019 m. birželio 25 d. atliktus savavalius ardymo darbus) buvusią būklę arba įteisinti atliktus darbus. Įvaža buvo sutvarkyta dar 2019 m. ir iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų bei pareiškėjos parodymų akivaizdu, kad po įvažos sutvarkymo ten nebuvo atliekami jokie kiti remonto darbai.
R. L. jai paskirtą 150 Eur baudą sumokėjo 2019 m. liepos 11 d., tačiau nepaisant to, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. VTPSI-ANR_N-42-2021, ROIK: 21132141181, ji buvo nubausta pagal ANK 354 straipsnio 7 dalį, už tai, kad 2021 m. kovo 9 d. atlikus patikrinimą, nustatyta, kad daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai atlikti įvažiavimo į vidinį kiemą tarpuvartės remonto darbai (iš abiejų tarpuvartės sienos pusių išardyta apatinė sienos dalis, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ANK yra įtvirtintas draudimas bausti du kartus už tą pačią veiką (ANK 2 straipsnio 5 dalis), taip pat negalimas kartotinis administracinių nusižengimų teisenos procesas dėl to paties fakto, t. y. pagal ANK 591 straipsnio 8 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi ANK 591 straipsnio 8 punkte yra įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką du kartus traukti administracinėn atsakomybėn.
Teisės principas non bis in idem reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Šis principas įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Lietuvos Respublikos teisėje principas non bis in idem įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje bei ANK 591 straipsnio 8 punkte. Tarptautiniu lygmeniu principas non bis in idem įtvirtintas kelių tarptautinių sutarčių normose, tarp kurių nagrinėjamos bylos kontekste svarbiausia yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnis, kuris aiškinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje. Tiek nurodytos teisės normos, tiek Lietuvos Respublikos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, jog principo non bis in idem pažeidimas iš esmės nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį) (kasacinės nutartys Nr. 2K-152/2006, Nr. 2K-686/2007, Nr. 2K-102/2008, EŽTT sprendimas S. Z. prieš Rusiją (S. Z. v. Russia, no. 14939/03, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 82).
Šioje byloje nustatyta, kad nors 2019 m. birželio 27 d. Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos nutarimu R. L. buvo nubausta pagal ANK 314 straipsnio 1 dalį, o 2021 m. gegužės 26 d. valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos nutarimu buvo nubausta pagal kitą ANK straipsnį ir nutarimus priėmė skirtingos institucijos, tačiau iš teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų paaiškinimų bei byloje esančių duomenų matyti, kad abu nutarimai yra priimti dėl to paties teisiškai reikšmingo veiksmo – įvažos remonto, neturint statybą leidžiančio dokumento (leidimo). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir EŽŽT praktika principo, kad niekas negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, ANK 2 straipsnio 5 dalis), pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Minėto principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). Europos žmogaus teisių teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą konstatavo, kad, sprendžiant draudimo bausti antrą kartą už tą patį nusikaltimą principo problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum, o ne idem crimen (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje K. prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje S. ir S. prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje M. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-788/2019). Atsižvelgiant į minėtą teismų praktiką, vien tai, kad 2021 m. gegužės 26 d. nutarimą priėmė kita institucija, nei 2019 m. birželio 27 d. nutarimą ir R. L. buvo nubausta pagal skirtingus ANK straipsnius, nepaneigia išvados, kad administracinėn atsakomybėn patraukta R. L. buvo patraukta antrą kartą dėl to paties fakto, esant įsiteisėjusiam Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos nutarimui nubausti R. L..
Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, atsižvelgiant į tai, kad negalimas kartotinis administracinių nusižengimų teisenos procesas dėl to paties fakto (ANK 591 straipsnio 8 punktas), darytina išvada, kad Institucijai 2019 m. birželio 27 d. priėmus nutarimą nubausti R. L. pagal ANK 314 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 150 Eur dydžio baudą, dėl įvažos ardymo darbų, visi kiti administracinio nusižengimo protokolai ar priimti nutarimai dėl tų pačių įvažos remonto darbų, tame tarpe ir 2021 m. gegužės 26 d. nutarimas yra vertintini kaip neteisėti, todėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. VTPSI-ANR_N-42-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21132141181, kuriuo R. L. nubausta 100 Eur dydžio bauda, naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu nutrauktina.
Pareiškėjos atstovas advokatas Tomas Bukelis pareiškėjos vardu pateikdamas skundą paprašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos. Kaip matyti iš byloje pateikto 2021 m. birželio 7 d. pinigų priėmimo kvito R. L. advokatui Tomui Bukeliui sumokėjo 800 Eur (b. l. 43). Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Nors šiuo metu galiojanti BPK 106 straipsnio redakcija nenumato galimybės išteisintiems asmenims išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažino, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020 m. liepos 3 d., Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Todėl šiuo atveju turi būti svarstomas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.
Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje pateiktas skundas yra išsamus, paremtas teismine praktika bei susijęs su besitęsiančiais ginčais ir sudėtingais klausimais, remiantis teismine praktike bei faktine situacija, laikytina, kad pareiškėjos atstovo advokato Tomo Bukelio prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas, todėl jis tenkintinas iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos priteisiant 800 Eur bylinėjimo išlaidas pareiškėjai R. L..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
R. L. atstovo advokato Tomo Bukelio skundą tenkinti.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 26 d. priimtą nutarimą Nr. VTPSI-ANR_N-42-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21132141181, kuriuo R. L. nubausta 100 Eur dydžio bauda, panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.
Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidas R. L. naudai.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.