- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-04
- Bylos Nr.
- 1-2132-738/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00192-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Birutė Drozdienė
- Ieškovas
- R. P.
- Kaltinamasis
- Ž. A.
Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nukentėjusiajai - civ. ieškovei R. P., kaltinamajai Ž. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) kepėja, gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, neteista,
kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 str. 1 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. A. 2014-03-14, apie 17.50 val., A. Mickevičiaus g. Kaune, vairuodama automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama nuo Miško g. link Laisvės al., sankryžoje su Kęstučio g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 162 punkto reikalavimus tuo, kad reguliuojamoje sankryžoje, degant leidžiamam važiuoti šviesoforo signalui, sukdama į kairę, nedavė kelio pėsčiajai R. P., kertančiai jos važiavimo krypties eismo juostą iš dešinės pusės pagal jos važiavimo kryptį, ją partrenkė ir sužalojo, padarydama nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji kalta prisipažino ir parodė, kad 2014-03-14, apie 17.50 val. vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo A. Mickevičiaus g. nuo Miško g. link Laisvės al. Kaune. Reguliuojamoje sankryžoje su Kęstučio g., degant leidžiamam šviesoforo signalui suko į kairę, t.y. į Kęstučio g., kur nepastebėjo ėjusios per sankryžą pėsčiosios nukentėjusiosios ir ją partrenkė. Moteris ėjo jai iš dešinės pusės pagal jos važiavimo kryptį. Moterį partrenkė antroje eismo juostoje. Po susidūrimo automobilį sustabdė iš karto už sankryžos. Moteris gulėjo nukritusi ant asfalto šalia automobilio. Moteris skundėsi kojos skausmais, todėl buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri moterį išvežė į gydymo įstaigą. Eismo įvykio metu kelio danga buvo sausa, oro sąlygos geros. Pripažįsta, kad dėl jos veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajai atlyginti jos prašomą žalą neturi galimybių, nes tiek pinigų, kiek prašo nukentėjusioji, neturi, pati dirba konditere-kepėja, augina du nepilnamečius vaikus, vyras nedirba dėl ligos, viena išlaiko šeimą. Nukentėjusiosios atsiprašė, gailisi nusikaltusi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja: kaltinamoji kalta prisipažino, tačiau teismas pasinaudoti LR BPK 273 str. numatytu pagrindu sutrumpinti įrodymų tyrimą byloje negali dėl to, kad kyla ginčas dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Dėl to buvo būtina apklausti nukentėjusiąją.
Nukentėjusioji R. P. parodė, kad 2014-03-14, apie 18 val. Kęstučio - A. Mickevičiaus g., Kaune, reguliuojamoje sankryžoje, degant leidžiamam šviesoforo signalui, jai einant per gatvę kartu su savo vyru S. P., ji buvo partrenkta kaltinamosios vairuojamo automobilio. Eismo įvykio metu buvo sužalota, lūžo abiejų kojų kaulai. Parodė, kad draudimas jai atlygino 5000 Lt neturtinės ir 3095.95 Lt turtinės žalos. Tačiau pati nukentėjusioji mano, kad ji sužalota sunkiai, nes dėl patirtos avarijos neteko sveikatos, kojose yra sudėti metalai, kurių dar negalima išimti, turi vartoti vaistus, bet to, dėl patirtų sužalojimų negali dirbti, yra priversta avėti keliais dydžiais didesnius batus, blogai jaučiasi, patiria diskomfortą, neteko galimybės laisvai bendrauti su kitais žmonėmis, todėl iš kaltinamosios ir draudimo bendrovės prašo priteisti 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad jai pakaktų, jei draudimas atlygintų 5000 eurų žalą.
Liudytojas S. P. parodė, kad 2014-03-14, apie 18 val. Kęstučio – A. Mickevičiaus g., Kaune, reguliuojamoje sankryžoje, degant leidžiamam šviesoforo signalui, jam einant per gatvę kartu su savo žmona R. P., ji buvo partrenkta kaltinamosios vairuoto automobilio bei sužalota. Iki eismo įvykio žmona buvo darbinga, o dabar ji dirbti negali, o jam sudėtinga ir dirbti keliuose darbuose, ir prižiūrėti žmoną.
Dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio teismas pasisako toliau, aptardamas jo pagrįstumą.
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr.G-833/14(02) konstatuota, kad R. P. eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl abiejų kojų kaulų lūžimų – dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio maleolų lūžimo, kairio blauzdikaulio ir šlaunikaulio krumplių lūžimo (b.l. 23).
Alkotesterio „Drager“ parodymais Ž. A. įvykio metu buvo blaivi (b.l.32).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2014-03-14 (b.l. 4-6).
Įvertindamas eksperto išvadą teismas konstatuoja, kad nepasitvirtino nukentėjusiosios parodymų dalis, jog eismo įvykio metu jai padarytas toks kūno sužalojimas (ekspertų įvertintas nesunkiu), kurį teismas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. (neturtinės žalos atlyginimas) galėtų įvertinti 25000 litų. Kartu teismas daro išvadą, kad draudikas įvertino ir atlygino nukentėjusiajai 5000 litų dydžio neturtinę nusikaltimu jai padarytą žalą yra nepakankamo dydžio. Nukentėjusioji dėl įvykio buvo gydoma ligoninės stacionare, jai lūžę abiejų kojų kaulai, buvo nedarbinga, iki šiol jaučia skausmus. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės nusikaltimu padarytos žalos tenkintinas iš dalies ir toliau aptariamų argumentų pagrindu mažintinas.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G-833/14 (02) matyti, kad R. P. konstatuotas abiejų kojų kaulų lūžimas - dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio maleolų lūžimas, kairio blauzdikaulio ir šlaunikaulio krumplių lūžimas (b.l. 23).
Teismas tai laiko duomenimis, leidžiančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. nustatyta tvarka spręsti nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, mažinant nukentėjusiosios civilinį ieškinį.
Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamoji padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytą nusikalstamą veiką, yra kalta ir baustina. Veika kvalifikuojama pagal LR BK 281 str. 1 d., nustačius aplinkybę, kad kaltinamoji padarė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą,
Kaltinamosios atsakomybę lengvina aplinkybė, kad ji prisipažino kalta ir nuoširdžiai gailisi nusikaltusi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji nusikalto pirmą kartą, todėl jai skirtina švelnesnė bausmės rūšis, numatyta LR BK 281 str. 1 d. sankcijoje – laisvės apribojimas, jo trukmę parenkant, atsižvelgus į visas šiame nuosprendyje aprašytas ir aptartas aplinkybes. Teismas neskiria kaltinamajai bausmės – baudos, atsižvelgadamas į aukščiau aptartas aplinkybes (kaltinamoji šeimoje viena dirba, išlaiko du nepilnamečius vaikus ir nedirbantį sergantį vyrą (b.l. 118-122). Kaltinamoji pažeidė kelių eismo taisykles, būdama blaivi, todėl jai netaikytinas specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad specialioji teisė jai būtina darbui.
Dėl neturtinės žalos: nukentėjusioji pareiškė kaltinamajai ir draudimo bendrovei 25 000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“ išmokėjo nukentėjusiajai 5000 litų neturtinei nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, tai yra draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajai apie tris kartus mažesnę žalą, nei maksimalus Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytas neturtinės žalos atlyginimas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinę žalą, šiuo atveju žalą, nukentėjusiosios patirtą dėl nusikaltimo, kaltinamosios padaryto dėl neatsargumo, pinigais įvertina teismas.
Pačios nukentėjusiosios parodymų, specialisto išvados, psichologinės išvados pagrindu (b.l. 75), atsižvelgus į tai, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai R. P. padaryti sužalojimai gydomi iki šiol. Gydytojo rekomenduotas pakartotinis reabilitacinis gydymas, ryškėja liekamieji reiškiniai, numatoma nukreipti ją darbingumo lygiui nustatyti. R. P. po sužalojimo negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, dirbti, bendrauti, judėti, jautė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, šiuo metu negali judėti, dėl pakitusių pėdų, priversta avėti ortopedinius batus. Todėl teismas įvertina nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą 17.264 Lt (5000 eurų) konstatuodamas, kad neatlygintoji neturtinės žalos dalis yra 12.264 Lt (iš 17.264 litų atėmus 5000 litų, kuriuos jau atlygino draudimo bendrovė, lieka 12.264 Lt). Nukentėjusiajai priteistini 12.264 Lt (3551.90 eurų) iš draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“. Priimdamas tokį sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio, teismas vadovaujasi teismų praktika, aptarta Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-21 „Teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga“ Nr. 29 ir sprendimais, priimtais analogiškose bylose, kartu aptardamas šiame nuosprendyje nustatytas aplinkybes.
Dėl turtinės žalos: nukentėjusioji pareiškė 1687.10 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Draudimo bendrovė „If P &C Insurance AS“ sumokėjo nukentėjusiajai 3095.95 Lt turtinei žalai atlyginti, iš jų 1735,48Lt- atlygintos gydymo išlaidos pagal nukentėjusiosios pateiktus tai pateisinančius dokumentus. Draudimo bendrovė „If P &C Insurance AS“ informavo R. P. (b.l.108), kad kompensacijos dėl žalos atlyginimo bus mokamos ir toliau, jeigu bus pateikti papildomi dokumentai, įrodantys eismo įvykio metu padarytos žalos dydį, kadangi gydymas tęsiamas ir šiuo metu. Todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, priteisiant jį iš kaltinamosios ir draudimo bendrovės –paliktinas nenagrinėtu.
Kartu teismas pastebi, kad po nuosprendžio priėmimo pasikeitus nukentėjusiosios sveikatos būklei, nukentėjusioji gali pareikšti civilinį ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str. 3 d. pagrindu. Tai numatyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 str. 2 d.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Daiktas, turėjęs reikšmės šiai nusikalstamai veiktai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu (b.l. 17), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, toliau – LR BPK) 94 str.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str. - 307 str., 313 str.
nusprendžia:
Ž. A. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d., ir skirti bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Nukentėjusiosios R. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos patenkinti iš dalies: priteisti R. P. iš draudimo bendrovės „IF P&C Insurance AS“, 12.264 Lt (dvylika tūkstančių du šimtus šešiasdešimt keturis litus), atitikmuo eurais - 3551.90 eurų (tris tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt vieną eurą devyniasdešimt euro centų) neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios R. P. 1687.10 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, pareikštą kaltinamajai Ž. A. ir draudimo bendrovei „IF P&C Insurance AS“- palikti nenagrinėtu.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veiktai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu (b.l. 17), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą. Nuosprendžio apskundimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.