- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- I2-3074-279/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00030-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- O. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3Žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas O. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos AVPK), priteisti 3102,98 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyriausioji patrulė 2018 m. gruodžio 21 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau- ANK ) 420 straipsnio 2 d., t. y. vairuodamas automobilį, iš chuliganiškų paskatų, tyčia staigiai akseleruodamas privertė automobilio galinę dalį slysti į priešingą važiavimui kryptį, dėl to sukėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui ir administraciniu nurodymu pasiūlė iki 2019 m. sausio 5 d. savo noru sumokėti 225,00 Eur baudą bei grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus atitinkamai institucijai (sutikti su specialiosios teisės atėmimu) 12 mėnesių.
Pareiškėjas teigė, jog 225,00 Eur baudą sumokėjo 2018 m. gruodžio 21 d. Pareiškėjo advokatė 2018 m. gruodžio 28 d. Lietuvos kelių policijos tarnybai pateikė prašymą panaikinti O. V. surašytą administracinį nurodymą ir administracinio nusižengimo protokolą siųsti nagrinėti Molėtų rajono policijos komisariatui, nes pareiškėjas mano nepadaręs jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo. Lietuvos kelių policijos tarnyba 2019 m. sausio 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad administracinio nusižengimo protokolas 2019 m. sausio 9 d. išsiųstas Utenos AVPK Molėtų rajono policijos komisariatui nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Utenos AVPK Molėtų rajono policijos komisariatas, atsakydamas į pakartotinį advokatės 2019 m. vasario 5 d. prašymą, 2019 m. vasario 13 d. raštu Nr. 89-S-1460 informavo, kad administracinis nurodymas yra įvykdytas, todėl administracinio nusižengimo byla nebus nagrinėjama. Pareiškėjo advokatė 2019 m. kovo 1 d. Utenos AVPK Molėtų rajono policijos komisariatui pateikė skundą dėl atsisakymo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. 2019 m. kovo 5 d. nutarimu Utenos AVPK Molėtų rajono policijos komisariatas atsisakė tenkinti skundą. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi skundą patenkino, panaikino Utenos AVPK Molėtų rajono policijos komisariato 2019 m. kovo 5 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžino Molėtų rajono policijos komisariatui atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. birželio 17 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutartį paliko nepakeistą. Molėtų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2019 m. liepos 12 d. priėmė nutarimą, kuriuo pareiškėjui pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskyrė 500 Eur piniginę baudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones 18 mėnesių. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Utenos AVPK Molėtų rajono policijos komisariato 2019 m. liepos 12 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną O. V. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje , nutraukė, nesant pareiškėjo veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių. Pareiškėjo teigimu, Utenos AVPK pareigūnų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, vilkindami bylos nagrinėjimą ir priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje nesilaikė ANK 617 straipsnio, 618 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, pažeidė tiek procesines, visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Be pagrindo nuo 2018 m. gruodžio 27 d. Administracinių nusižengimų registre buvo įregistruotas O. V. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Pareiškėjas teigė turtinę žalą patyręs dėl to, kad netekus vairuotojo pažymėjo, darbdavys pakeitė darbo sutartį, nustatė 180 Norvegijos kronų darbo užmokestį per valandą vietoje iki tol buvusio 190 Norvegijos kronų, todėl darbo užmokestis sumažėjo 1345,46 euro, sumokėjo 461,8 eurų už bilietus, pirktus kelionei į teismo posėdžius, 195,72 eurus už dokumentų vertimą iš norvegų į lietuvių kalbą, buvo priverstas kreiptis teisinės pagalbos į advokatą, dėl ko patyrė 500 eurų išlaidų už atstovavimą administracinio nusižengimo byloje ir 600 eurų byloje dėl žalos atlyginimo, sumokėjo 30 eurų žyminį mokestį. Iš viso patyrė 3102,98 eurų turtinę žalą. Pareiškėjo teigimu, dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų jis patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, pablogėjo sveikatos būklė, dėl nervinės įtampos sutriko miegas, jautė nerimą, įtampą, ir visą tai tęsėsi daugiau nei devynis mėnesius. Dėl nurodytų aplinkybių jis patyrė 3000 eurų neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybės atstovas Utenos AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad nors Utenos apylinkės teismas administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu panaikino, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių, tačiau tai nepatvirtina policijos pareigūnų atliktų veiksmų neteisėtumo. Utenos AVPK Molėtų rajono policijos komisariatas iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo patikrino ar nebuvo įvykdytas paskirtas administracinis nurodymas. Nustatyta, kad iki nurodyto termino - 2019 m. sausio 5 d., O. V. 2018 m. gruodžio 27 d. paskirtą piniginę baudą sumokėjo, tačiau vairuotojo pažymėjimo negrąžino. Nurodė, kad administracinio nusižengimo padarymo metu iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusioje LR ANK 610 straipsnio 5 d. redakcijoje buvo įtvirtinta, kad asmeniui per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą baudą, o kai numatyta - ir grąžinus specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus atitinkamai institucijai, laikoma, kad administracinis nurodymas įvykdytas. Asmeniui įvykdžius administracnį nurodymą, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia. Nuo 2019 m. sausio 1 d. aktualioje LR ANK redakcijoje buvo atsisakyta teisenos užtikrinimo prievartos priemonės - vairuotojo pažymėjimo paėmimo, įvedant naują teisenos užtikrinimo prievartos priemonę - teisės vairuoti transporto priemonės sustabdymą. Todėl buvo vertinama, kad administracinis nurodymas įvykdytas. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi skundą patenkino, panaikino Utenos AVPK Molėtų rajono policijos komisariato 2019 m. kovo 5 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžino Molėtų rajono policijos komisariatui atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Utenos AVPK Molėtų rajono policijos pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir patraukdamas pareiškėją administracinėn atsakomybėn, veikė teisėtai ir savo kompetencijos ribose, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Nėra jokių duomenų, kad pareigūnai veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovo nuomone, nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo panaikintas ir administracinė teisena pareiškėjo atžvilgiu nutraukta tik dėl policijos pareigūnų ir teismo skirtingo bylos faktinių aplinkybių vertinimo, o ne dėl pareigūnų procesinių pažeidimų, aplaidumo atliekant pareigas, ar kitų subjektyvaus pobūdžio aplinkybių. Konstatuojant neteisėtus veiksmus , būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir ( ar) pareigūnai neveikė taip , kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nenustačius valdžios institucijos ar pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Lietuvos valstybės pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, vilkinant bylos nagrinėjimą ir skiriant jam administracinę nuobaudą.
Administracinės bylos, bei apžiūrai pateiktų Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų administracinio nusižengimo bylų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) medžiaga nustatyta, kad Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyriausioji patrulė 2018 m. gruodžio 21 d surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad pareiškėjas O. V. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK ) 420 straipsnio 2 d., t.y. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, tyčia staigiai akseleruodamas privertė automobilio galinę dalį slysti į priešingą važiavimui kryptį, dėl to sukėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui ir administraciniu nurodymu pasiūlė iki 2019 m. sausio 5 d. savo noru sumokėti 225,00 Eur baudą bei grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus atitinkamai institucijai (sutikti su specialiosios teisės atėmimu) 12 mėnesių ( b. l. 6). O. V. 225,00 Eur baudą sumokėjo 2018 m. gruodžio 21 d., tačiau iki mokėjimo nurodyme nurodytos datos specialiąją teisę patvirtinančio dokumento negrąžino. Pareiškėjo advokatė 2018 m. gruodžio 28 d. Lietuvos kelių policijos tarnybai pateikė prašymą panaikinti O. V. surašytą administracinį nurodymą ir administracinio nusižengimo protokolą siųsti nagrinėti Molėtų rajono policijos komisariatui, nes pareiškėjas mano nepadaręs jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo. Lietuvos kelių policijos tarnyba 2019 m. sausio 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad administracinio nusižengimo protokolas 2019 m. sausio 9 d. išsiųstas Utenos AVPK Molėtų rajono policijos komisariatui nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Utenos AVPK Molėtų rajono policijos komisariatas, atsakydamas į pakartotinį advokatės 2019 m. vasario 5 d. prašymą, 2019 m. vasario 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad administracinis nurodymas yra įvykdytas, todėl administracinio nusižengimo byla nebus nagrinėjama. Pareiškėjo advokatė 2019 m. kovo 1 d. Utenos AVPK Molėtų rajono policijos komisariatui pateikė skundą dėl atsisakymo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. 2019 m. kovo 5 d. nutarimu Utenos AVPK Molėtų rajono policijos komisariatas atsisakė tenkinti skundą, paliko galioti 2018 m. gruodžio 21 d. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi skundą patenkino, panaikino Utenos AVPK Molėtų rajono policijos komisariato 2019 m. kovo 5 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžino Molėtų rajono policijos komisariatui atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. birželio 17 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutartį paliko nepakeistą. Molėtų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2019 m. liepos 12 d. priėmė nutarimą, kuriuo pareiškėjui pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskyrė 500 Eur piniginę baudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones 18 mėnesių. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Utenos AVPK Molėtų rajono policijos komisariato 2019 m. liepos 12 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną O. V. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, nutraukė, nesant pareiškėjo veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių.
Pareiškėjas nurodo, kad jo neteisėtu patraukimu administracinėn atsakomybėn patirtą 3102,98 eurų turtinę žalą sudaro - 1345,46 eurais sumažėjęs darbo užmokestis, jis sumokėjo 461,8 eurų už bilietus, pirktus kelionei į teismo posėdžius, sumokėjo 195,72 eurus už dokumentų vertimą iš norvegų į lietuvių kalbą, buvo priverstas kreiptis teisinės pagalbos į advokatą, dėl ko patyrė 500 eurų išlaidų už atstovavimą administracinio nusižengimo byloje ir 600 eurų byloje dėl žalos atlyginimo, sumokėjo 30 eurų žyminį mokestį. Neturtinę žalą, kurią jis įvertino 3000 eurų, sudaro jo patirtas stresas, neigiami išgyvenimai, nepatogumai, pažeminimas, pablogėjusi sveikatos būklė, dėl nervinės įtampos sutriko miegas, jautė nerimą, įtampą,
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 2 dalies (2011 m. lapkričio 24 d. sprendimas administracinėje byloje A858-3321/2011), todėl atsižvelgus į Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad būtinumas atlyginti žalą yra konstitucinis principas, į tai, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala gali būti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas (2011 m. liepos 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2176/2011).
Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikytinos CK 6.271 straipsnio, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t.y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Taigi CK 6.271 straipsnio prasme policijos institucijos yra „valdžios institucijos“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad eismo priežiūros pareigūnų veikla, vykdant įstatymo jiems suteiktas eismo priežiūros funkcijas, atitinka viešojo administravimo sampratą (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1907/2008).
Kaip jau buvo minėta, viena iš valstybės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – veikos neteisėtumas. Veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti patenkintas nustačius neteisėtus Utenos AVPK Molėtų r. PK policijos pareigūnų veiksmus, žalos padarymo pareiškėjui faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos veiksmų ir pareiškėjui atsiradusios žalos.
Pareiškėjas O. V. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su, jo teigimu, neteisėtu ir nepagrįstu patraukimu administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjo teigimu, policijos pareigūnai, surašydami protokolą, nagrinėdami administracinio nusižengimo bylą bei priimdami 2019 m. liepos 12 d. nutarimą, nesiekė visapusiško, pilnutinio ir objektyvaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, tai yra, policijos pareigūnai nesilaikė ANK 617 straipsnio ir 618 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, nesurinko visų įrodymų, nevykdė pareigos visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėti visas eismo įvykio aplinkybes, dėl to pareiškėjas buvo neteisingai apkaltintas dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodyto pažeidimo padarymo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (žr., pvz., LVAT 2014 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-538-624/2018).
Taigi, administracinio nusižengimo bylos nutraukimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to valstybei ar savivaldybei kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011, 2008 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-116/2008, 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-308/2013, 2017 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016). Tuo atveju, jei pareigūnas surinko įrodymus ir buvo įsitikinęs (o įsitikinimas buvo pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-632/2014, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2513-502/2015, 2017 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-314-662/2017).
Žemesnės instancijos teismas
ANK 589 straipsnio 1 dalies 49 punktas nustato, kad policijos pareigūnai administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo dėl šio kodekso inter alia 420 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo. ANK 608 straipsnio 1 dalis nustato, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Reikalavimai ANP turiniui yra nustatyti ANK 609 straipsnyje. Kai nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, pareigūnas į administracinio nusižengimo protokolą įrašo administracinį nurodymą. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Taigi Lietuvos kelių policijos tarnybos vyriausioji patrulė Ž. M. 2018 m. gruodžio 21 d. O. V. surašydama administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už chuliganišką vairavimą ir įrašydama administracinį nurodymą iki 2019 m. sausio 5 d. savo noru sumokėti 225,00 Eur baudą bei grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus atitinkamai institucijai (sutikti su specialiosios teisės atėmimu), veikė savo kompetencijos ribose, turėjo teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą dėl pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Teismas sprendžia, kad policijos pareigūnė administracinio nusižengimo protokolą surašė, vykdydama jai patikėtas funkcijas ir nagrinėjamu atveju, nėra jokio pagrindo nuspręsti, kad ji šioje konkrečioje situacijoje veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, jog neįvykdžius administracinio nurodymo iki 2019 m. sausio 5 d., byla bus nagrinėjama 2019 m. sausio 21 d. 9 val. Molėtų rajono policijos komisariate. ANK 669 straipsnyje reglamentuota administracinių nurodymų vykdymo tvarka. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu vienu administraciniu nurodymu asmeniui pasiūlyta sumokėti baudą ir grąžinti specialiąją teisę patvirtinantį dokumentą, administracinis nurodymas laikomas įvykdytu tik tuo atveju , kai įvykdytos abi sąlygos. Jeigu įvykdyta tik viena sąlyga , administracinis nurodymas laikomas neįvykdytu, o administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ir nutarimas byloje priimamas šiame kodekse nustatyta bendra tvarka. ANK 669 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administracinio nurodymo vykdymo savanoriškumo principas, t.y. administracinio nurodymo vykdymas priklauso nuo asmens valios. Asmeniui įvykdžius nurodymą, administracinė teisena yra baigiama. Administracinio nurodymo neįvykdžius, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ANK numatyta tvarka. Administracinio nurodymo įvykdymas leidžia spręsti , kad asmuo pripažįsta tiek administracinio nusižengimo padarymo faktą, tiek ir savo kaltę. Administracinio nurodymo institutas įtvirtina pažeidėjo ir valstybės susitaikymo galimybę. Jis skirtas tam , kad su pažeidimu sutinkantis ir jo padarymo fakto neginčijantis asmuo, kurio teisinė padėtis lengvinama paskiriant mažesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą , ją operatyviai įvykdytų ir taip administracinio nusižengimo byla būtų baigta. Administracinis nurodymas negali būti įvykdomas ir negali būti susitaikoma su valstybe priverstinai prieš pažeidėjo valią.
Bylos medžiaga nustatyta, kad O. V. 225,00 Eur baudą sumokėjo 2018 m. gruodžio 21 d. , tačiau iki mokėjimo nurodyme nurodytos datos specialiąją teisę patvirtinančio dokumento negrąžino, t. y, mokėjimo nurodymo neįvykdė. 2018 m. gruodžio 28 d. O. V. advokatė , vadovaudamasi ANK 613 straipsnio 2 dalimi , Lietuvos kelių policijos tarnybai išsiuntė prašymą panaikinti O. V. surašytą administracinį nurodymą ir administracinio nusižengimo protokolą siųsti nagrinėti Molėtų rajono policijos komisariatui. Lietuvos kelių policijos tarnyba 2019 m. sausio 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad O. V. administracinio nurodymo neįvykdė, o administracinio nusižengimo protokolas 2019 m. sausio 9 d. išsiųstas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariatui.
Įstatymų leidėjui nuo 2019 m. sausio 1 d. pakeitus ANK 669 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr.XIII-1862, įsigaliojęs nuo 2019 m. sausio 1 d.), tuo atveju, kai administraciniu nurodymu pažeidėjui pasiūloma per nustatytą terminą sumokėti baudą ir sutikti su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu ANK 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam terminui, pažeidėjui grąžinti specialiąją teisę patvirtinantį dokumentą administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai nebereikia, kadangi teisė vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2019 m. sausio 1 d. vykdomas įrašant duomenis apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą į Administracinių nusižengimų registrą ( ANK 682 straipsnis). Pagal naują ANK redakciją administracinis nurodymas sumokėti baudą , taip pat sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu įvykdomas laiku sumokant nurodyto dydžio baudą į administraciniame nurodyme nurodytą sąskaitą ( ANK 669 straipsnio 1 dalis). Tačiau pagal O. V. administracinio nusižengimo protokolo metu galiojusią ANK redakciją sutikimui su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu buvo prilyginamas specialiąją teisę patvirtinančio dokumento grąžinimas protokolą surašiusiai institucijai.
Utenos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartyje Molėtų rajono policijos komisariato pareigūnų elgesį , kuomet jie gautos administracinio nusižengimo bylos 2019-01-21 neišnagrinėjo, o tik atsirašinėjo, motyvuodami, kad nurodymas įvykdytas, vertino, kaip nesuprantamą. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. birželio 17 d. nutartyje konstatavo, kad institucija (Molėtų rajono policijos komisariatas) neturėjo jokio teisinio pagrindo pripažinti administracinį nurodymą pilnai įvykdytą. O. V. su padarytu nusižengimu kategoriškai nesutiko, norėjo, kad būtų atliktas administracinio nusižengimo tyrimas, tokiu būdu O. V. neišreiškė noro susitaikyti su valstybe, šią jo poziciją institucija dėl nesuprantamų priežasčių ignoravo, tokiu būdu neleistinai suvaržydama asmens teisę gintis nuo jam inkriminuoto administracinio nusižengimo atliekant jo tyrimą bendra tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Molėtų rajono policijos komisariato pareigūnai, nepradėdami O. V. administracinio nusižengimo tyrimo, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, veikė pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tai sudaro pagrindą konstatuoti Molėtų rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų neteisėtumą.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjui dėl aukščiau konstatuotų Molėtų rajono policijos komisariato pareigūnų, neteisėtos veikos neigiamos pasekmės galėjo kilti tik laikotarpiu nuo 2019 m. sausio pradžios, kai Lietuvos kelių policijos tarnyba 2019 m. sausio 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad administracinio nusižengimo protokolas 2019 m. sausio 9 d. išsiųstas Utenos AVPK Molėtų rajono policijos komisariatui nagrinėti iki Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarties priėmimo. Kaip jau buvo minėta pareiškėjas nurodo, kad jo patirtą 3102,98 eurų turtinę žalą sudaro - 1345,46 eurais sumažėjęs darbo užmokestis, jis sumokėjo 461,8 eurų už bilietus, pirktus kelionei į teismo posėdžius, sumokėjo 195,72 eurus už dokumentų vertimą iš norvegų į lietuvių kalbą, buvo priverstas kreiptis teisinės pagalbos į advokatą, dėl ko patyrė 500 eurų išlaidų už atstovavimą administracinio nusižengimo byloje. Tačiau bylos duomenimis nenustatyta, kad darbo užmokesčio sumažėjimas, kelionės išlaidos ir išlaidos už dokumentų vertimą iš norvegų kalbos yra priežastiniame ryšyje su minėtais neteisėtais pareigūnų veiksmais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išplėstinės kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020, kurioje taip pat buvo nagrinėjamas ginčas dėl turtinės žalos, kurią sudarė atstovavimo išlaidos, patirtos nutrauktoje administracinio nusižengimo byloje, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių ginčo teisinį santykį, taikymo, be kita ko, pažymėjo: „<...> kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublika Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose, Konstitucija ir įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį. Taigi teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.
Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio (ne)buvimas, būtina visapusiškai išanalizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes, įvertinti deliktinės atsakomybės apimtį, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės. Pareiškėjas teigia, kad jis dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų patyrė stresą, neigiamas emocijas, išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, buvo sutrikdyti jo šeimos bei darbo planai. Tačiau šiems savo argumentams pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, t.y. nepateikė duomenų, kad jis dėl kilusių sveikatos problemų būtų kreipęsis į medikus ir psichologus, kad jam būtų buvę paskirti kokie nors vaistai stresui, nerimui gydyti, nepateikė duomenų, kad buvo sutrikdyti jo šeimos bei darbo planai. Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo patirtos neturtinės žalos yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nepatvirtintais jokiais objektyviais įrodymais, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė jai kilusios neturtinės žalos fakto. Net ir konstatavus, jog pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, teismas aukščiau aptartų argumentų pagrindu nenustatė priežastinio ryšio tarp konstatuotų policijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo galimai patirtų neigiamų išgyvenimų.
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad nėra pagrindo pareiškėjui priteisti turtinę ir neturtinę žalą, nenustačius priežastinio ryšio tarp konstatuotų Molėtų rajono policijos komisariato pareigūnų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos.
Pareiškėjas, pagrįsdamas skundo reikalavimus, teigia, kad pareigūnai, tyrę eismo įvykį, nesilaikė ANK 617 straipsnio , 618 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, ANK 617 straipsnyje yra nurodytos aplinkybės, nustatytinos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, o ANK 618 straipsnyje yra reglamentuotas ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys. Pareiškėjas savo skunde nekonkretizavo, kokių reikalavimų, įtvirtintų ANK 617 straipsnyje ir 618 straipsnio 2 dalyje buvo nesilaikyta.
Pareigūnas , atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Institucija ( pareigūnas) , kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes ( ANK 567 straipsnio 1 dalis )
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių , ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes , administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais , kuriais asmenys , kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais , liudytojų , nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais , daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylą nagrinėjanti institucija ( pareigūnas ) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą , pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmiau paminėtų ANK normų analizė suponuoja išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau pažymėtina tai, kad vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis institucijos (pareigūno) subjektyvus įsitikinimas, nuojauta ar nuomonė, o įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, pagrįsta išvada, kai įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą nustatomi bylai reikšmingi faktai bei jų pagrindu konstatuojamos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nustatytinos aplinkybės.
Tuo atveju, jei pareigūnas surinko įrodymus ir buvo įsitikinęs (o įsitikinimas buvo pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-632/2014; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2513-502/2015; 2017 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-314-662/2017).
Nustatyta, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. J. , išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, 2019 m. liepos 12 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo O. V. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskyrė 500 Eur baudą su specialiosios teisės atėmimu ( teisės vairuoti transporto priemones) 18 mėn.( b.l. 28 ). Kaip matyti iš bylos medžiagos O. V. kaltė priimant minėtą nutarimą iš esmės buvo grindžiama administracinio nusižengimo protokolu, policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu ir vaizdo medžiaga, bei policijos pareigūno vidiniu įsitikinimu, vertinant surinktus įrodymus.
Iš Utenos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimo matyti, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2019 m. liepos 12 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, buvo panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena O. V. atžvilgiu nutraukta, konstatavus, kad byloje nėra surinkta pakankamų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių O. V. kaltę. Minėtoje administracinio nusižengimo byloje teismas nenustatė jokių neteisėtų Molėtų rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų vykdant administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu, iškeliant bei nagrinėjant pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą ir vykdant teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas. Šioje byloje nebuvo nustatyti pareigūnų veiksmų prieštaravimai teisės aktų reikalavimams, apibrėžiantiems patraukimą administracinėn atsakomybėn, taip pat bendro pobūdžio pareigų nevykdymas, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog Molėtų rajono policijos komisariato pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus buvo įpareigoti veikti.
Šios aplinkybės patvirtina, kad Molėtų rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmai tiriant administracinio nusižengimo bylą atitiko bendruosius ATPK reikalavimus, nustatytus tokio pobūdžio bylų tyrimams.
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad byloje nenustatyta Molėtų rajono policijos komisariato pareigūnų aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, kas savo ruožtu lemia, kad yra neįrodyti šios institucijos darbuotojų neteisėti veiksmai CK 6.250, 6.271 straipsnių taikymo aspektu, dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Nenustačius vienos iš sąlygų, būtinų viešajai atsakomybei atsirasti, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities VPK, nekyla prievolė atlyginti pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą, todėl šie pareiškėjo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo O. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.