- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-02
- Bylos Nr.
- 2-1688-810/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01439-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Pareiškėjas
- R. Z., L. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui nedalyvaujant
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. Z. ir L. N. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai R. Z. ir L. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė palikimą po J. N. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdami jį valdyti. Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime bei patvirtintais teismo posėdžio metu: (duomenys neskelbtini) d. mirė pareiškėjų motina J. N.. Po motinos mirties liko įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai: pareiškėjai R. Z. ir L. N.. Kitų įstatyminių ar testamentinių įpėdinių po J. N. mirties nėra. Po motinos mirties pareiškėjai į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą nesikreipė, tačiau po motinos mirties pareiškėja faktiškai priėmė motinos palikimą – liko gyventi tame pačiame kaime, prižiūrėjo ir prižiūri motinai priklausantį nekilnojamąjį turtą: dirba motinai priklausančius žemės sklypus, sodina juose daržus, šienauja žolę, prižiūri ir tvarko vaismedžius ir vaiskrūmius, atlieka visus reikalingus ūkinius darbus žemės sklypuose, t. y. priėmė motinos palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjai R. Z., L. N. bei jų atstovas adv. padėjėjas J. L. prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 51). Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad teismui nustačius, kad yra visos aplinkybės, leidžiančios nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus, kad pareiškimas būtų patenkintas (b. l. 41).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
P. R. Z ir L. N. paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjų motina J. N. mirė (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 8, 10, 11, 12, 14). J. N. po mirties testamento nepaliko, po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir paveldėjimo liudijimas neišduotas (b. l. 16, 17).
Pareiškėjų motina mirė (duomenys neskelbtini) d., todėl pareiškimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėtinas remiantis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą, 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. 1964 m. CK nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, todėl R. Z. ir L. N. įgijo teisę paveldėti po savo motinos J. N. atsiradusį palikimą (CK 573 str. 1 d. 1 p., 1964 m. CK redakcija).
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 587 str. 2 d., 1964 m. CK redakcija). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 569 str. 1 d., 1964 m. CK redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 str. 3 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. J. N. testamento nepaliko, jos vaikai R. Z. ir L. N. iš karto po palikėjos J. N. mirties priėmė jos palikimą, nes nekilnojamuoju turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo kaip savo, t. y. palikimą priėmė pradėję faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėn. nuo palikėjos mirties. Šias aplinkybes taip pat patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. A.. J. N. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 str. 2 d., 1964 m. CK redakcija).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjams nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad R. Z. ir L. N. mirusios motinos J. N. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą, pradėję faktiškai jos paliktą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-29 Senato nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas). CK yra įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlygomis ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjų R. Z. ir L. N. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po motinos J. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.