- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-23
- Bylos Nr.
- I-5451-821/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00109-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Jolanta Malijauskienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos
- Trečiasis asmuo
- ECOVIS Proventus LAW
- Kategorijos
- 1.25pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjo atstovui (advokatui) A. J., atsakovo atstovei B. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovams Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims ECOVIS Proventus LAW advokatų kontorai Kvainauskas, Anziulytė ir partneriai ir advokatui K. K., dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2015-12-11 sprendimą Nr.3R-430-(2.13.-1) dalyje, kuria atmestas pareiškėjo skundas dalyje dėl advokato K. K. atlikto A. J. asmens duomenų tvarkymo (susipažinimo) Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke ir įpareigoti atsakovą Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dalyje dėl advokato K. K. 2014-10-07 atlikto pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo (susipažinimo) Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke; 2) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 134 Eur žalos, atsiradusios dėl valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veiksmų, užvilkinus 2015-03-30 skundo nagrinėjimą, atlyginimą.
Pareiškėjas nurodo, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija) praleidusi ADTĮ 49 straipsnyje nustatytus terminus bei praleidus patraukimo administracinėn atsakomybėn terminus, 2015-12-11 sprendimu nusprendė pripažinti pareiškėjo 2015-03-30 skundą pagrįstu dalyje dėl jo, kaip duomenų subjekto, teisės susipažinti su savo asmens duomenimis bei atmetė pareiškėjo 2015-03-30 skundą dalyje dėl Advokato atlikto pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo (susipažinimo) Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.
Pareiškėjas teigia, kad sprendimo dalis, kuria atmestas jo 2015-03-30 skundas dalyje dėl advokato K. K. atlikto pareiškėjo A. J. asmens duomenų tvarkymo (susipažinimo) Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke yra nepagrįsta ir naikintina.
Skundas grindžiamas tuo, kad Inspekcija priimdama sprendimą nevertino jos tyrimo medžiagoje esančių faktinių duomenų. Iš VĮ Registrų centro Saugos Įgaliotinio tarnybos 2015-04-14 raštu Nr. (1.1.66.)s-1771 pateikto vartojimo veiksmų protokolo, matyti, jog 2014-10-07 Advokatas atliko A. J. ir kitų fizinių asmenų (A. J., R. J., Ž. J., A. L.), taip pat fizinių asmenų asmens kodais (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) viso esamo ir buvusio nekilnojamojo turto su istorija paieškas, tuo pačiu formavo registro išrašus, t. y. juos iš duomenų bazių atspausdino tolimesniam naudojimui. Inspekcija iš VĮ Registrų centro Saugos įgaliotinio tarnybos neišreikalavo pilnų duomenų apie advokato K. K. laikotarpiu nuo 2014-10-07 13:48:45 iki 16:04:36 atliktas fizinių asmenų paieškas; asmenų teisių (į daiktus, registrus) paieškas; objektų paieškas pagal identifikatorius; registro išrašų formavimus.
Inspekcija taip pat nelygino nurodytų duomenų su internetiniame portale www.balsas.lt išspausdintame straipsnyje „STT pensininko nuotykiai“ publikuotais duomenimis, nevertino aplinkybės, kad Advokatas atspausdino ir kaupė konkrečius pareiškėjo asmens duomenis advokato archyve (duomenų bazėse), netikrino kokius dokumentus, liečiančius pareiškėją, Advokatas, vadovaudamasis 2014-10-01 advokato ir Kliento sutarties 3.1 punktu pateikė Klientui. Jeigu tokie duomenys buvo sunaikinti, neišreikalavo jų sunaikinimo aktų. Inspekcija netyrė visų šių faktinių aplinkybių, jų nevertino, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Pagal 2014-10-01 Sutartį Kliento atstovavimas ikiteisminiuose tyrimuose nenumatytas. Advokato teiginiai apie duomenų rinkimą pateikimui į ikiteisminio tyrimo bylą ir išgalvotų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo paneigti STT Klaipėdos valdybos 2015-06-11 ir 2015-06-29 raštais. Inspekcija netinkamai vertino, jog pagal 2014-10-01 sutarties, kurios tekste apie pareiškėją net nepasisakyta, sąlygas advokatas K. K. turėjo teisę rinkti ir disponuoti pareiškėjo duomenimis, ši sutartis su Klientu visiškai neįrodo ryšio dėl galimumo rinkti pareiškėjo asmens duomenis.
Inspekcija vilkino skundo tyrimą, jį tyrė net 8 mėnesiu ir 11 dienų, tuo pažeisdama ADTAĮ 49 straipsnyje nurodytus terminus. Tai lėmė, kad Advokatui neduoti nurodymai dėl asmens apsaugos duomenų tvarkymo ir apsaugos, bei pasibaigus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui, įstatymų nustatyta tvarka nesurašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Inspekcijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymą turėjo veikti, tuo tiesiogiai padaryta žala pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams. Už pradelstas 134 dienas nagrinėjant 2015-03-30 skundą, pareiškėjas prašo priteisti 134 EUR žalos atlyginimą (po 1 EUR už kiekvieną pradelstą dieną).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu (b. l. 19-23) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Inspekcija paaiškina, kad pareiškėjo skundą nagrinėjo tik dėl pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo ir neturėjo jokio teisinio pagrindo nagrinėdama pareiškėjo skundą, vertinti ir kitų asmenų asmens duomenų, įskaitant ir asmens kodų, tvarkymo teisėtumą. Nagrinėjant pareiškėjo Skundą Inspekcija nenustatė, kad advokatas K. K. būtų teikęs pareiškėjo asmens duomenis tretiesiems asmenims, taip pat ir interneto portalui www.balsas.lt. Be to, net ir tuo atveju, jei VĮ Registrų centro išraše nurodyti duomenys ir sutaptų su interneto portale www.balsas.lt paskelbta informacija, savaime tai nebūtų įrodymas, jog šiuos duomenis paskelbė portale arba pateikė portalui advokatas K. K..
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalis nustato, kad draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Išnagrinėjus skundą nustatyta, kad advokatas K. K. 2014-10-07 rinko iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ir toliau naudojo gautus duomenis apie pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį ir priklausiusį nekilnojamąjį turtą tik teikdamas teisinę konsultaciją klientui. Atsižvelgiant į tai, kad tokia informacija sudaro advokato profesinę paslaptį, Inspekcija negalėjo įvertinti advokato K. K. 2014-10-07 atlikto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ir tolesnio gautų duomenų apie pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį ir priklausiusį nekilnojamąjį turtą naudojimo, teikiant klientui teisinę konsultaciją, teisėtumo. Be to, VĮ Registrų centro Saugos įgaliotinio 2015-04-14 rašte Nr. (1.1.66.)s-1771 (Inspekcijoje gauta 2015-04-17, reg. Nr. 1R-2831 (2.13.) nurodoma, kad advokatas K. K. 2014-10-07 pareiškėjui priklausančio ir priklausiusio nekilnojamojo turto duomenis peržiūrėjo atlikęs nekilnojamųjų objektų paiešką pagal identifikatorius. Tai nurodyta ir sprendime, todėl pareiškėjo teiginiai kad Advokatas vykdydamas sutartį su klientu galėtų rinkti asmens duomenis tik tuo atveju, jei asmens duomenų rinkimas apie konkretų asmenį būtų nurodytas advokato ir kliento sudarytoje sutartyje – nepagrįsti.
Inspekcija nustačiusi ADTAĮ pažeidimą, turi diskrecijos teisę nuspręsti kokią poveikio priemonę už nustatytą pažeidimą taikyti: surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba duoti nurodymą. Pareiškėjo teiginiai, kad Advokatui nebuvo duotas nurodymas ir nesurašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas būtent dėl ilgo pareiškėjo skundo nagrinėjimo termino nepagrįsti. Paaiškina, kad Inspekcijos 2015-12-11 sprendime nustatyta, kad advokatas K. K., įgyvendindamas pareiškėjo teisę susipažinti su savo asmens duomenimis, pateikė ne visą jo prašytą pateikti informaciją ir taip tinkamai neįgyvendino ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 25 straipsnyje įtvirtintos pareiškėjo, kaip duomenų subjekto, teisės susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi. Nustačius šį pažeidimą ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas apie jo asmens duomenų tvarkymą buvo informuojamas nurodytu sprendimu, nuspręsta advokatui K. K. nurodymo neduoti. 2015-12-21 raštu Nr. 2R-7407(2.13.) Inspekcija apie skundo nagrinėjimo rezultatus ir nustatytą pažeidimą informavo ECOVIS Proventus LAW advokatų kontorą Kvainauskas, Andziulytė ir partneriai. Kitų pažeidimų pareiškėjo skundo Inspekcijai apimtyje, pagal Inspekcijos kompetenciją, nenustatyta. Nenustačius kitų pažeidimų, negalėjo būti duodami ir nurodymai.
Inspekcija teigia, kad ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama per įmanomai trumpiausią laiką ištirti skundą ir priimti motyvuotą bei pagrįstą sprendimą, tačiau dėl nuo Inspekcijos nepriklausančių priežasčių - laiku negavus skundo nagrinėjimui reikalingos informacijos be kurios neįmanomas visapusiškas skundo išnagrinėjimas ir motyvuoto bei pagrįsto sprendimo priėmimas, skundo nagrinėjimas užtruko. Inspekcija nuolat informavo pareiškėją apie skundo nagrinėjimo eigą bei priežastis, dėl kurių nėra galimybės išnagrinėti Skundą. Pažymi, kad pastaruoju metu skundų skaičius ženkliai išaugo, jų pobūdis sudėtingėja, skundams ištirti ir sprendimams priimti reikia daugiau žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Didelis darbo krūvis sąlygoja ilgesnius skundų nagrinėjimo terminus.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo K. K. atsiliepimu (b. l. 18) prašo skundą atmesti. Nesutikimo motyvų nenurodo.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovė B. J. prašė skundą dėl sprendimo dalies panaikinimo ir žalos atlyginimo atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais.
Tretieji suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies
Ginčas administracinėje byloje kilo dėl Inspekcijos 2015-12-11 sprendimo Nr.3R-430-(2.13.-1) dalies (2 punkto), kuriuo nuspręsta atmesti Pareiškėjo skundą dalyje dėl Advokato atlikto pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo (susipažinimo) Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis, jis reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita. Įstatymas nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis (ADTAĮ 1 straipsnio 1, 2 dalys). ADTAĮ vykdymą prižiūri ir kontroliuoja Inspekcija, kurios svarbiausi veiklos tikslai yra prižiūrėti duomenų valdytojų veiklą tvarkant asmens duomenis, kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, užkirsti kelią duomenų tvarkymo pažeidimams, užtikrinti duomenų subjekto teisių apsaugą (ADTAĮ 36 straipsnis).
Remiantis ADTAĮ 42 straipsniu, asmuo turi teisę pateikti Inspekcijai skundą dėl duomenų valdytojo veiksmų (neveikimo), kuriais pažeidžiamos šio įstatymo nuostatos. ADTAĮ 40 straipsnio 3 punktas numato, kad Inspekcija šio įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja asmenų skundus ir pranešimus, pagal juos tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą ir priima sprendimus dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų. Inspekcija, atlikusi tyrimą, priima motyvuotą sprendimą pripažinti skundą pagrįstu; atmesti skundą ar nutraukti skundo tyrimą, o Inspekcijos sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui (ADTAĮ 51 straipsnis).
Asmuo, manydamas, kad duomenų valdytojas tvarkydamas jo asmens duomenis pažeidė ADTAĮ nuostatas, turi teisę skundu kreiptis į Inspekciją, o pastarajai įstatyme pavesta išsamiai ir visapusiškai ištirti skundą ir priimti motyvuotą, teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl galimo ADTAĮ pažeidimo, tvarkant asmens duomenis. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu: duomenų subjektas duoda sutikimą (1 punktas); sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas (2 punktas); pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis (3 punktas); siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus (4 punktas); įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys (5 punktas); reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni (6 punktas).
Pareiškėjas 2015-03-30 Inspekcijai pateikė skundą su pridedama medžiaga (b. l. 24-40) prašydamas iš VĮ Registrų centras gauti informaciją, kurią advokatas K. K. kaip pagrindą (Lietuvos advokatūros 44 str. 1 d.) nurodė rinkdamas jo asmens duomenis, iš advokato gauti informaciją kokiu tikslu šis tvarkė jo asmens duomenis ir kur juos panaudojo bei pagal kompetenciją priimti sprendimus dėl nustatytų pažeidimų. Atsakovas, ištyręs Pareiškėjo skundą ir surinkęs informaciją iš VĮ „Registrų centras“ (b.l. 55-67), advokatų kontoros ECOVIS Proventus LAW advokatų kontorą Kvainauskas, Andziulytė ir partneriai (b.l. 46-54, 68-70, 77, 83, 88-98, 100), LR Specialiųjų tyrimų tarnybos (b.l. 73-74, 79-80), 2015-12-11 priėmė sprendimą Nr.3R-430-(2.13.-1) (b.l. 103-106), kurio 1 punktu Pareiškėjo skundą pripažino pagrįstu dalyje dėl jo, kaip duomenų subjekto teisės susipažinti su savo asmens duomenimis, 2 punktu netenkino Pareiškėjo skundo dalyje dėl Advokato atlikto Pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo (susipažinimo) Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.
Pareiškėjas kelia administracinį ginčą dėl Inspekcijos 2015-12-11 sprendimo dalies, kuria jo skundas buvo atmestas pagrįstumo ir teisėtumo. Todėl byloje turi būti įvertinta, ar šioje dalyje Inspekcijos sprendimas atmesti Pareiškėjo skundą atitinka ADTAĮ, Viešojo administravimo įstatymo, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ir kitų teisės aktų reikalavimus, be kita ko, ar jis pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), ar jį priimant, nebuvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ar jis yra motyvuotas (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, ADTAĮ 51 straipsnis).
Pareiškėjo skundo tyrimo metu buvo nustatyta, kad Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) bei nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) duomenis 2014-10-07 peržiūrėjo advokatas K. K., atlikęs nekilnojamųjų objektų paiešką pagal indentifikatorius (Pareiškėjo vardą ir pavardę) (b.l. 55,56,58).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Pareiškėjas į Inspekciją kreipėsi dėl savo asmens duomenų tvarkymo, nurodydamas, jog 2015-02-09 raštu pasikreipus į advokatą K. K. dėl rinktų jo asmens duomenų jam nebuvo pateikti duomenys įrodantys prašomų pateikti dokumentų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Tačiau skunde teismui Pareiškėjas jau teigia, jog Inspekcija iš VĮ Registrų centro neišreikalavo pilnų duomenų apie advokato K. K. laikotarpiu nuo 2014-10-07 13:48:45 iki 16:04:36 atliktas pareiškėjo ir kitų fizinių asmenų duomenų paieškas. ADTAĮ 40 straipsnyje numatyta, kad Inspekcija nagrinėja asmenų skundus ir priima sprendimus dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimo. 2015-03-30 skundą Inspekcijai pateikė Pareiškėjas, todėl Inspekcija pagrįstai administracinę procedūrą atliko tik dėl Pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl informacijos apie kitų asmenų duomenis neišreikalavimo ar kitų asmenų asmens duomenų tvarkymo neištyrimo, yra nepagrįsti ir šiais argumentais ginčijamos sprendimo naikinti nėra pagrindo.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog nuo 2014-10-07 iki skundo pateikimo dienos kaip fizinis asmuo nedalyvauja jokiuose civiliniuose, baudžiamuosiuose ar kituose procesuose, todėl mano, jog advokato K. K. atsakyme nurodyta informacija, kad jis „susipažino“ su Pareiškėjo duomenimis Lietuvos advokatūros įstatyme nurodytu pagrindu gali neatitikti tikrovės, taip pat mano, kad advokato tvarkyti asmens duomenys galėjo būti perduoti tretiesiems asmenims ir panaudoti internetiniame tinklalapyje www.balsas.lt publikuotame straipsnyje „STT pensininko nuotykiai“.
Pareiškėjui skunde teigiant, kad advokato surinkti konkretūs asmens duomenys apie pareiškėjo turimą ir turėtą nekilnojamąjį turtą galėjo būti perduoti tretiesiems asmenims ir nurodžius aplinkybes, kurios galimai patvirtina šį faktą, atsakovui kaip institucijai, prižiūrinčiai ir kontroliuojančiai, kaip vykdomas ADTAĮ, kilo pareiga išsamiai ir visapusiškai ištirti, kokiu tikslu buvo rinkti Pareiškėjo asmens duomenys, ar jie buvo perduoti tretiesiems asmenims.
Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnis numato, kad prieš priimant administracinės procedūros sprendimą, asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, taip pat kiti asmenys gali būti apklausiami siekiant išsiaiškinti ginčijamo klausimo esmę ir su juo susijusias aplinkybes. ADTAĮ 50 straipsnis suteikia atsakovui įgaliojimus pareikalauti iš duomenų valdytojų ir kitų juridinių ir fizinių asmenų informaciją, dokumentus, sudaryti sąlygas susipažinti su visais duomenimis, įranga, susijusia su asmens duomenų tvarkymu.
Inspekcija tyrimo metu nustatė ir skundžiamame sprendime nurodė, kad Advokatas 2014-10-07 duomenis apie Pareiškėjo nekilnojamąjį turtą iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko rinko ir toliau juos naudojo teikdamas teisines paslaugas – teisinę konsultaciją klientams, kurių tapatybė neatskleidžiama, pagal su klientu pasirašytą sutartį (2015-09-03 Inspekcijai pateiktos nuasmenintų 2014-10-01 sutarčių kopijos, b.l. 88-98). Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakydamas į Inspekcijos paklausimus, Advokatas dėl Pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo nurodė, jog duomenys rinkti 2014-09-05 Nekilnojamojo turto registro duomenų teisimo sutarties 7 punkto pagrindu, teisinių paslaugų teikimo tikslais ir buvo panaudoti rengiant kliento pareiškimus (b.l. 68). Taip pat nurodoma, jog ikiteisminis tyrimas dėl galimai nusikalstamų veiksmų įsigyjant nekilnojamąjį turtą pradėtas Pareiškėjo tėvo atžvilgiu, o Pareiškėjo duomenys peržiūrėti dėl baudžiamojo poveikio priemonių institutų (b.l. 83).
Advokatūros įstatymas Advokatų teikiamas teisinės paslaugas apibrėžia kaip teisės konsultacijas (patarimus teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimą, atstovavimą teisės klausimais, gynybą bei atstovavimą bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą (2 straipsnio 1 dalis). Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys.
Pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, jog Inspekcija nevertino aplinkybės, kad 2014-10-07 Advokatas formavo registro išrašus, taip pat netyrė, ar jie buvo pateikti klientui. Kaip matyti iš ginčijame sprendime Atsakovo padarytų išvadų, jame nustatyta, kad Advokatas duomenis rinko ir toliau juos naudojo teikdamas teisines paslaugas. Siekdamas nustatyti kaip šie duomenys buvo panaudoti Atsakovas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą prašydamas nurodyti ar minėti duomenų banko išrašai buvo pateikti į ikiteisminio tyrimo bylą. Taip pat Advokato prašė pateikti informaciją apie tai, ar duomenys buvo teikti tretiesiems asmenims, tame tarpe ir skunde minimam interneto portalui, nurodyti, ar Advokatas kreipėsi į klientą dėl galimybės išimtinai Inspekcijai atskleisti kliento tapatybę. Teisėjų kolegija pažymi, jog tik Advokatui nurodžius, jog visa galima informacija jau yra pateikta, o klientas nesutinka atskleisti savo tapatybės (2015-10-26 raštas, b.l. 100), Inspekcija pripažino, jog tolesni tyrimo veiksmai nėra galimi ir priėmė byloje ginčijamą sprendimą. Pažymėtina, jog sprendime Inspekcija nekonstatavo, kad nagrinėjamu atveju duomenys buvo rinkti teisėtai, o pripažino, jog pagal tyrimo metu surinktą medžiagą negali įvertinti 2014-10-07 Atlikto Pareiškėjo asmens duomenų rinkimo ir tolesnio duomenų naudojimo, teikiant klientui teisinę konsultacija, teisėtumo. Įvertinus Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl advokatų profesinės paslapties, byloje nustatytas aplinkybes ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-10-07 nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.2AT-46-2014 pateiktus išaiškinimus dėl advokato profesinę paslaptį sudarančio informacijos, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Pareiškėjo teiginiais, jog atsakovas visiškai netyrė, nevertino ir nesiaiškino Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su Pareiškėjo argumentais, jog Inspekcija netyrė dokumentų formavimo išrašų aplinkybių. Kaip matyti iš 2014-09-05 Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutarties 2 Priedo (b.l. 66), jame nurodoma paslauga „vieno registro duomenų peržiūrėjimas ekrane“, t.y. šioje sutartyje numatytai paslaugai ir yra atliekamas registro formavimo veiksmas, o tolesni veiksmai (atspausdinimas, išsaugojimas) nėra detalizuojami ir fiksuojami, todėl Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, jog Atsakovas tyrimo metu iš VĮ Registrų centro surinko ne visus duomenis, nepagrįsti.
Skunde taip pat nurodoma, jog Inspekcija nelygino nurodytų duomenų su internetiniame portale www.balsas.lt išspausdintame straipsnyje „STT pensininko nuotykiai“ publikuotais duomenimis.
Nagrinėjant pareiškėjo Skundą Inspekcija nenustatė, kad advokatas K. K. būtų teikęs pareiškėjo asmens duomenis tretiesiems asmenims, taip pat ir interneto portalui www.balsas.lt. Pažymėtina, jog Advokatas iš dalies nurodė aplinkybes, kuriomis buvo renkami Pareiškėjo duomenys. Advokato paaiškinimai dėl aplinkybių, kuriomis buvo renkami Pareiškėjo duomenys, skundo tyrimo metu nors ir ne pilnai, bet buvo patvirtinti kitais įrodymais (teisinių paslaugų teikimo sutartimi). Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas advokatas A. J. patvirtino advokato paaiškinime nurodytus teiginius paaiškindamas, jog minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas jo atžvilgiu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Atsakovas tyrimo metu atliko visus įmanomus veiksmus, siekdamas nustatyti Pareiškėjo asmens duomenų rinkimo ir tolesnio panaudojimo aplinkybes ir dėl pareikėjo ginčijamos skundo dalies (2 punkto) priėmė Viešojo administravimo įstatymo, ADTAĮ ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkantį ir tinkamai motyvuotą sprendimą. Tolesnio tyrimo metu Atsakovas neturi objektyvių galimybių nustatyti tyrimui reikšmintų aplinkybių.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Inspekcija vilkino skundo tyrimą, jį tyrė net 8 mėnesius ir 11 dienų, tuo pažeisdama ADTAĮ 49 straipsnį, ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, 134 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Įstatymo 49 straipsnyje nustatyta, kad skundas turi būti ištirtas ir pareiškėjui atsakyta per 2 mėnesius nuo skundo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai dėl skunde nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos apimties ar skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio būtina skundo tyrimą pratęsti. Šiais atvejais skundo tyrimo terminas pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiais. Visas skundo tyrimo terminas negali būti ilgesnis negu 4 mėnesiai. Apie Inspekcijos sprendimą pratęsti skundo tyrimo terminą informuojamas pareiškėjas. Skundai turi būti ištirti per įmanomai trumpiausią laiką.
Byloje nustatyta, kad Pareiškėjo skundas buvo pateiktas 2015-03-30, skundo nagrinėjimo terminas buvo pratęstas 2015-05-25 nurodant tyrimo pratęsimo motyvus ir apie taip informuojant Pareiškėją (b.l. 71). Ginčijamas sprendimas priimtas 2015-12-11, t.y. 4 mėnesiais praleidus įstatyme numatytą maksimalų 4 mėnesių skundo tyrimo terminą. Iš Įstatymo 49 straipsnio nuostatų matyti, kad tiriant skundą dėl Įstatymo pažeidimų ypatingas dėmesys skiriamas operatyvumui ir greitam skundo ištyrimui. Minėtoje teisės normoje yra įtvirtinti pagrindai, kuriais vadovaujantis skundo ištyrimo terminas gali būti pratęsiamas dar 2 mėnesiais. Terminas gali būti pratęsiamas dėl aplinkybių sudėtingumo, informacijos apimties ir skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio. Matyti, kad teisės normoje galimybė pratęsti terminą siejama su faktinės situacijos, skundžiamų veiksmų pobūdžiu ir sudėtingumu. Nagrinėjamu atveju, Inspekcija pagrindė 49 straipsnyje numatytą termino pratęsimą, tačiau teismas sutinka su Pareiškėju, jog tyrimas tęsėsi nepagrįstai ilgą laiką ir sprendimas buvo priimtas beveik per dvigubai ilgesnį, nei numatyta įstatyme maksimalus terminą.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Byloje nustatyta, kad sprendimas dėl Pareiškėjo skundo buvo priimtas beveik per dvigubai ilgesnį, nei numatyta įstatyme maksimalus terminą.
Pareiškėjas, prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, priteisti 134 Eur dydžio neturtinę žalą. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sutiktina, jog dėl ilgai užtrukusio tyrimo Pareiškėjas patyrė tam tikrų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad jie buvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, kad būtų pagrindas juos įvertinti pinigais. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl Inspekcijos tyrimo jis patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, kad dėl to kilo neištaisomų pasekmių jo teisių gynimo galimybėms ir pan.
Dėl išvardintų priežasčių pripažintina, kad dėl Inspekcijos darbuotojų veiksmų tiriant Pareiškėjo skundą buvo pažeista pareiškėjo teisė į skundo išnagrinėjimą ADTAĮ 49 straipsnyje nustatytais terminais, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Todėl šioje dalyje Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Taigi, byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei aukščiau išdėstytų teisės aktų nuostatų pagrindu, darytina išvada, kad Inspekcija laikėsi ADTAĮ nuostatų, ginčijamas sprendimas (sprendimo dalis) yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, sprendime nurodyti sprendimo priėmimo pagrindai, taigi jis yra teisėtas bei pagrįstas. Dėl Pareiškėjo reikalavimo priteisti žalos atlyginimą, pripažintina, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1,4 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pareigūnų veiksmų tiriant Pareiškėjo 2015-03-30 skundą buvo pažeista jo teisė į skundo išnagrinėjimą ADTAĮ 49 straipsnyje nustatytais terminais.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.