Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamasis R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas, bausmę atlikęs 2023 m. lapkričio 7 d., yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė

R. S. 2024 m. balandžio 19 d. apie 1⁰⁰ val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu trenkė partnerei, su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, V. M. į kairį skruostikaulį, sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamojo (įtariamojo) R. S. paaiškinimais, užfiksuotais 2024 m. gegužės 8 d. apklausos protokole, kuriame nurodyta, kad su V. M. gyvena daugiau kaip 20 metų, veda bendrą ūkį ir turi bendrų vaikų. Dukra M. auga kartu, kiti vaikai auga šeimynose.

Kaltinamasis (įtariamasis) 2024 m. balandžio 19 d. grįžo namo neblaivus ir nuėjo miegoti. V. (M.) jau miegojo. Kaltinamasis (įtariamasis) prabudo naktį ir V. lyg prašė pinigų, nes norėjo padaryti „pachmielą“. V. pinigų nedavė, todėl supykęs vieną kartą trenkė kumščiu jai į veidą. Įvykio niekas nematė, nes namuose, be jų, nieko nebuvo. Po to kaltinamasis (įtariamasis) išėjo iš namų. Anot kaltinamojo (įtariamojo), gailisi dėl įvykio. Kol nevartoja alkoholio, tokių dalykų nebūna, yra gydęsis nuo priklausomybės alkoholiui. Nori susitaikyti su V. ir toliau gyventi kartu.

Nukentėjusiosios V. M. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole ir papildomos apklausos protokole, kuriuose teigiama, kad su R. S. veda bendrą ūkį ir gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Augina dukrą M. S., gimusią (duomenys neskelbtini) m. Kitų jų vaikų atžvilgiu iš jų atimtos globos (turėtų būti motinystės ir tėvystės) teisės. R. (S.) dažnai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, todėl buvo užsikodavęs nuo alkoholio. R. iki įvykio apie mėnesį vartojo alkoholį, todėl elgėsi neadekvačiai. Nukentėjusioji 2024 m. balandžio 19 d. apie 1⁰⁰ val. miegojo su neblaiviu R. R. nubudo ir jai pasakė, kad ji čia nemiegos, trenkė kumščiu vieną kartą jai į kairį skruostikaulį. Patirtą skausmą 10 balų sistemoje vertina 10 balų. Nukentėjusioji nedelsdama paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Išgirdęs, kad ji kviečia pareigūnus, R. apsirengė ir pabėgo iš namų. Įvykio metu kitame kambaryje buvo nukentėjusiosios serganti mama, bet ji konflikto nematė. Dukra M. (S.) miegojo nukentėjusiosios sesers namuose tame pačiame kaime. Nukentėjusioji medikų pagalbos atsisakė. Civilinio ieškinio nereikš. Tai ne pirmas kartas, kai R. prieš ją smurtauja. Ji jam vis atleidžia, susitaiko, tačiau jis užgeria ir vėl pradeda smurtauti. Blaivus būna geras, tylus, nesmurtauja. Nukentėjusioji nori susitaikyti su R., nes jis neseniai grįžo iš priklausomybės ligų centro, kuriame gydėsi dėl alkoholizmo. Nukentėjusioji viliasi, kad gydymas padėjo ir jos atžvilgiu nebesmurtaus.

Įvykio vietos apžiūros 2024 m. balandžio 19 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)), apžiūra.

Asmens apžiūros 2024 m. balandžio 19 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios V. M. kūno apžiūra. Ant nukentėjusiosios kairio skruostikaulio matyti apie 2 mm x 2mm įdrėskimas. Daugiau akivaizdžių išorinių kūno sužalojimų nėra. Apžiūrint fotografuota.

Kitų objektų apžiūros 2024 m. gegužės 30 d. protokole užfiksuota garso įrašo, nukentėjusiajai V. M. skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą, apžiūra.

Kitų objektų apžiūros 2024 m. birželio 7 d. protokolu, kuriame aprašyta policijos pareigūnų „Body“ kamerų darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2024 m. gegužės 13 d. specialisto išvada Nr. G 512/2024(04), kurioje nurodyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose V. M. kūne objektyvių sužalojimo žymių neužfiksuota.

Taip pat BIRT ataskaitų žiūrykle; greitosios medicinos pagalbos 2024 m. balandžio 19 d. kvietimo kortele; nukentėjusiosios V. M. 2024 m. balandžio 19 d. protokolu – pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įvertinęs surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai, 2024 m. balandžio 19 d. fiziškai smurtavus prieš partnerę, su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, ir sukėlus jai fizinį skausmą, įrodyti visiškai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose.

IV. Bausmės skyrimo ir kiti su tuo susiję klausimai

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų (BK 140 str. 2 d.).

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikinti kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali. Nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.). Nedirba, bet turi oficialaus darbo stažo nuo 1999 m. sausio 11 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. Nuo 2018 m. vasario 15 d. registruotas Užimtumo tarnyboje. Nuo 2004 m. spalio 9 d. įtrauktas į (duomenys neskelbtini). Paskutinis apsilankymas 2024 m. balandžio 24-30 d. Nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). 2023 m. liepos 7 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad kontrolės metu pateikė nežymėtą elektroninį bilietą; 2024 m. birželio 4 d. – nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę. 2023 m. rugsėjo 25 d. baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti atimta. Informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. 2004 m. gruodžio 27 d. teistas už vagystę; 2013 m. vasario 15 d. baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutraukta BK 38 straipsnio pagrindu (susitaikius su ta pačia nukentėjusiąja V. M.); 2013 m. balandžio 24 d. teistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos prieš tą pačią nukentėjusiąją V. M.); 2013 m. rugsėjo 30 d. – pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (prieš tą pačią nukentėjusiąją); 2014 m. lapkričio 17 d. – pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (prieš tą pačią nukentėjusiąją V. M.); 2016 m. rugsėjo 20 d. – pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (prieš tą pačią nukentėjusiąją V. M.); 2017 m. lapkričio 21 d. – pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (prieš tą pačią nukentėjusiąją V. M.); 2018 m. vasario 12 d. – pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (3 veikos); 2023 m. gegužės 30 d. – pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (prieš tą pačią nukentėjusiąją V. M.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 p. ir 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastis, eigą, būdą, trukmę, fizinio smurto intensyvumą, dislokaciją, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatęs po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė už nusikalstamą veiką galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, jo dydį parinkdamas mažesnį už sankcijos vidurkį (BK 49 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, arešto bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo 3 mėn. iki 1 m. ir skirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Su intensyvia priežiūra teismas gali skirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5-6 dalyse nustatytas pareigas.

Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/ 2012).

Kaip minėta, kaltinamasis 2013-2017 m. penkis kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas prieš tą pačią nukentėjusiąją, linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, nedirba. Teismas nemato perspektyvų koreguoti kaltinamojo elgesį neizoliuojant jo nuo visuomenės, bet prižiūrimą, todėl netaiko arešto bausmės vykdymo atidėjimo.

Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 9 mėnesių trukmės, išskyrus arešto laiką, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip tolerancija, pagarba, atjauta ir ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu – taikomos tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė, po to panaikinamos (BPK 139 str. 3 d.).

V. Dėl daiktinių įrodymų

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: skaitmeninio garso įrašo kopija iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus; policijos pareigūnų „Body“ kamera įvykio vietoje daryto vaizdo ir garso įrašas, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti prie bylos (IBPS); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinami su byla (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 30 parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 30 parų arešto bausmę sumažinti trečdaliu iki 20 parų arešto.

Išaiškinti R. S., kad Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3-5 dalys numato, jog nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės (aptariamu atveju į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą adresu Trakų g. 10, Šiauliai). Jeigu jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki minėto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje turėtų atlikti arešto bausmę (Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo darbo laikas: pirmadienį-ketvirtadienį nuo 7³⁰ val. iki 16³⁰ val., penktadienį nuo 7³⁰ val. iki 15¹⁵ val., tel. Nr. 8-41-430921), administracijai ir susiderinti kitą datą, kada atvyks atlikti arešto bausmę. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. S. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, jeigu to prireiktų.

Skirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 9 mėnesius, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, išskyrus arešto laiką, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

R. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė; vėliau panaikinti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: skaitmeninio garso įrašo kopiją iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus; policijos pareigūnų „Body“ kamera įvykio vietoje darytą vaizdo ir garso įrašą, palikti saugoti prie bylos (IBPS); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Išaiškinti R. S., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar dydžiu, kitomis sąlygomis, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.