Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-03 · Civilinė byla Nr. 2-841/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-03
Bylos Nr.
2-841/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Gailiūnas, Vytas Milius, Egidijus Žironas
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-841/2011Procesinio sprendimo kategorija 99.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo 2-osios metalinių garažų bendrijos „Kernavė“ bei 258 metalinių garažų savininkų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-5624-603/2010 pagal ieškovų 2-osios metalinių garažų bendrijos „Kernavė“ ir jos narių J. S., S. U. ir kt. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai buvo atmestas prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas, ar ieškovai atleistini nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Šalies argumentai

Ieškovai 2-oji metalinių garažų bendrija ,,Kernavė“ (toliau tekste – bendrija) ir jos 258 nariai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir prašė teismo priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės 4 667 025 Lt žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai sumokėjo 350 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios dalies sumokėjimo prašė atleisti. Savo prašymą grindžia bendrijos narių socialine sudėtimi: daug narių yra pensininkai, priešpensijinio amžiaus žmonės, invalidai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010-11-11 nutartimi prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad į bylą nepateikta pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima ieškovus atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Iš teismui pateiktos pažymos apie bendrijos narių socialinę sudėtį negalima nustatyti ieškovų finansinės padėties, kadangi dokumente tik išvardinti pirmos ir antros darbo grupių invalidai, pensininkai bei jaunesni negu 55 metų amžiaus žmonės. Už pareikštą 4 667 025 Lt turtinį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 39 540 Lt. Ieškinį pareiškė 259 ieškovai. Taigi padalinus žyminio mokesčio sumą iš 259, vienam asmeniui mokėtina žyminio mokesčio dalis yra 152,66 Lt. Laikytina, kad ši suma nėra didelė, todėl ieškovų prašymas juos atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo netenkintinas, ieškovai įpareigoti iki 2010-11-29 sumokėti trūkstamą, t. y. 39 190 Lt, žyminio mokesčio dalį.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas 2-osios metalinių garažų bendrijos „Kernavė“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – dalinai atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba taikyti bendrijos žmonėms CPK 84 arba 86 straipsnius. Skunde išdėsto ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, nurodo, kad didelė dalis ieškovų fizinių asmenų yra senyvo amžiaus, pensininkai, sunkiai sergantys, tačiau bendrija neturi teisės be jų sutikimo skelbti duomenų tiek apie šių žmonių sveikatos būklę, tiek apie turtinę padėtį. Taip pat nurodo, kad per trumpą laiką sudėtinga visus ieškovus surasti, išaiškinti jiems, jog yra įpareigoti sumokėti po 152,66 Lt jiems didelę žyminio mokesčio sumą. Bendrijos narys pirmininkas Juozapas Adomaitis sumokėjo 152,66 Lt žyminio mokesčio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas ir yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. Įtvirtindamas šią sąlygą įstatymų leidėjas siekia kelių tikslų, kurie yra svarbūs viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt.

Kartu pažymėtina, kad reikalavimas sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį neturi paneigti teisės į teisminę gynybą. Todėl įstatymų leidėjas atleidžia nuo žyminio mokesčiu subjektus, kuriuos preziumuoja esant labiau socialiai pažeidžiamus. Be to, teismas gali konkrečioje atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.), jei laiko, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis jam gali būti per sunki našta. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat pažymos apie kredito įstaigose esančias pinigines lėšas, turto ir pajamų deklaracijos, taip pat kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai. Todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui svarbu nustatyti, ar į bylą pateikti įrodymai yra pakankami, kad būtų galima spręsti, jog ieškovams pareiga sumokėti CPK nustatyto dydžio žyminį mokestį yra per sunki finansinė naštą ir todėl, ieškovų neatleidus nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, būtų paneigta jų teisė į galimai pažeistų teisių gynybą teisme.

Įvertinus byloje esančius įrodymus bei atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog į bylą nepateikta pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad ieškovai dėl sunkios turtinės padėties atleistini nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Į bylą pateikta 2010 m. balandžio 13 d. pagal bendrijos narių asmeninės registracijos korteles ir registracijos žurnale esančius duomenis parengta pažyma apie bendrijos narių socialinę sudėtį (kiek bendrijos narių yra pirmos ir antros darbo grupės invalidų, kiek pensininkų, apytikslis priešpensijinio amžiaus nedirbančių asmenų skaičius, taip pat jaunesnių negu 55 metų amžiaus žmonių skaičius), kaip teisingai vertino apygardos teismas, neįrodo, kad ieškovų finansinė padėtis yra sunki ir dėl to ieškovai atleistini nuo dalies žyminio mokesčio. Įvairiausios socialinės padėties asmenys gali turėti daug turto, gauti pakankamas žyminiam mokesčiui sumokėti pajamas. Nesant byloje įrodymų apie jų turtinę padėtį, nėra pagrindo juos atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas taip pat nepreziumuoja, jog aplinkybė, kad asmuo yra pensininkas, ieškinio padavimo metu bedarbis ar priešpensijinio amžiaus žmogus, yra pagrindas konstatuoti jo sunkią materialinę padėtį ir pagrindą jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Sunkią padėtį kiekvienoje byloje turi įrodyti ieškovai, kurie siekia būti atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Šių duomenų byloje ne tik, kad nėra, bet atskirajame skunde nurodyta, jog bendrija neturi nei teisinės nei moralinės šiuos duomenis pateikti.

Byloje nėra pakankamai įrodymų ne tik apie ieškovų fizinių asmenų turtinę padėtį, bet ir apie ieškovo (bendrijos) turimas lėšas (bendrijos įstatų 3 dalis). Pagal bendrijos įstatų 3. 1.5 bendrijos visuotinis susirinkimas nustato mokėtinas įmokas, sudarančias bendrijos lėšas.

Taigi apygardos teismo išvada, kad neįrodytos aplinkybės, galinčios būti pagrindu atleisti ieškovus nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 178 str.), yra pagrįsta.

Byloje neįrodyta ir CPK 84 straipsnio taikymo faktinis pagrindas, t.y. kad bendrijos narių finansinė padėtis yra sunki, tačiau yra duomenų, rodančių, kad iki bylos išnagrinėjimo pagerės. CPK 86 straipsnis, reguliuoja žyminio mokesčio primokėjimo klausimus, kurie nebuvo spręsti skundžiama nutartimi, todėl nėra apeliacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 320 str.).

Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių vertinimu, taip pat byloje nesančių asmenų atlyginimų dydžiais, atskirojo skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, bei Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovams naują terminą iki 2011 m. kovo 31 d. sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

Teisėjai Algirdas GailiūnasVytas MiliusEgidijus Žironas