- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-30
- Bylos Nr.
- 2-2666-877/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-25843-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Suinteresuotas asmuo
- G. D. R.
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal G. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių palikimo priėmimo faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo G. D. R., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad M. R. po savo sutuoktinio Jono G. R. mirties 1996-01-18 priėmė jo palikimą, pradėjusi turtą faktiškai valdyti; G. R. po motinos M. R. mirties 2007 m. sausio 23 d. priėmė jos palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjas teigia, kad palikimo priėmimo faktą nustatyti reikalinga paveldėjimo tikslu. Pareiškėjas nurodė, kad santuokoje Jono G. R. ir M. R. įgytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo registruotas Jono G. R. vardu, be to, jam mirties dieną priklausė teisė atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini). Po Jono G. R. mirties sutuoktinė M. R. liko gyventi bute, juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, o kiti galimi įpėdiniai- vaikai dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties į notarą nesikreipė, neprieštaravo, kad tėvui priklausiusį palikimą priimtų M. R., t.y. Jono G. R. palikimą priėmė jo sutuoktinė M. R., faktiškai pradėdama jo turtą valdyti. Po M. R. mirties teisę paveldėti jos turtą pagal įstatymą turėjo sūnus G. R. ir duktė G. D. R.. Dėl paveldėjimo vaikai per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą į notarą nesikreipė, tačiau G. R. gyvena tėvų bute, jį prižiūri, moka mokesčius, darė einamąjį remontą, rūpinasi turtu, naudojasi bendrais buvusiais namų ūkio daiktais, t.y. aiškiai išreiškė valią valdyti turtą kaip savo. G/ D. R. gyvenamoji vieta yra nežinoma nuo tėvo Jono G. R. mirties, ji į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl pareiškėjas priėmė savo motinos palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Suinteresuotam asmeniui G. D. R. procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai 2016-02-08 (38 b.l.), ji atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1996 m. sausio 19 d. mirė Jonas G. R. (8 b.l.), kuris buvo M. R. (pavardė iki santuokos- Čepukaitytė) sutuoktinis (10 b.l.), pareiškėjo G. R. (12 b.l.) ir suinteresuoto asmens G. D. R. (33 b.l.) tėvas. Po Jono G. R. mirties Kauno m. 15-ajame notaro biure paveldėjimo byla neužvesta (20 b.l.). M. R. mirė 2007 m. sausio 23 d. (9 b.l.). Po M. R. mirties Kauno m. 15-ajame notaro biure paveldėjimo byla neužvesta (22 b.l.). Testamentų registro duomenimis nėra įregistruotų Jono G. R. ir M. R. testamentų (42,43 b.l.).
VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, M. R. vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. Jono G. R. vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą – pagal 1992-04-16 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 19-1095 įgytas butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (14 b.l.). VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis Jonui G. R. neįregistruotos daiktinės teisės į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini)., unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurių yra priimti 2005-02-22 Apskrities viršininko sprendimas Nr. 69-16944 ir įsakymas Nr. 02-07-1245 (15-18 b.l.).
Jono G. R. ir M. R. santuoka sudaryta 1959 m. liepos 11 d. (10 b.l.). Pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, buvo laikomas bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas ir įregistruotas viešajame registre. Sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo prezumpcija gali būti paneigta tik pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles įrodinėjant, kad santuokos nutraukimo metu nepadalintas turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Jokių įrodymų, kad ši įstatyminė prezumpcija yra nuginčyta, byloje nėra. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), įgytas santuokoje, t.y. Jonui G. R. ir M. R. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda, įsigaliojus 2000 m. Civiliniam kodeksui, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Palikimo, atsiradusio 1996 m. sausio 19 d., priėmimo faktui nustatyti taikytinos paveldėjimo teisinius santykius reglamentavusios 1964 m. Civilinio kodekso normos. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi iš 1964 m. CK 587 straipsnio išplaukia, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pagal šiuo metu galiojančios redakcijos 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis reglamentavimas numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad M. R. iki sutuoktinio Jono G. R. mirties ir jam mirus gyveno jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties M. R. faktiškai pradėjo valdyti ir sutuoktiniui priklausiusią turto dalį, laikė save viso šio turto savininke, toliau prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, mokėjo už jį mokesčius. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas ir reiškia tolesnį gyvenimą tame name, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad M. R. po sutuoktinio Jono G. R. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
Taip pat teismas nustatė, kad iki motinos M. R. mirties ir jai mirus pareiškėjas gyveno bute (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties G. R. faktiškai pradėjo valdyti motinos turtą, laikė save viso šio turto savininku, toliau prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, mokėjo už jį mokesčius. Įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame bute, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno bei rūpinosi palikėju, kai kiti įpėdiniai patys ten neapsigyveno, nereiškė pretenzijų palikimu faktiškai besinaudojančiam įpėdiniui yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (2000 m. CK 5.51 straipsnis). Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad G. R. po motinos M. R. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis; CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai pareiškėjui G. R. sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjo reikalavimai laikytini pagrįstais ir tenkintini (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš pareiškėjo išieškotina pašto išlaidų valstybei suma – 1,90 Eur - yra mažesnė, nei Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtinta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ji iš pareiškėjo valstybei nepriteistina ir neišieškotina (CPK 92, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50, 5.51 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio Jono G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 1996-01-18 priėmė jo palikimą, pradėjusi turtą faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2007 m. sausio 23 d. priėmė jos palikimą, pradėjęs turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.