- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-19
- Bylos Nr.
- 2-539-671/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- E. U.
- Atsakovas
- Telšių rajono savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- E. B.
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja A. A., sekretoriaujant R. U., dalyvaujant ieškovei E. U., jos atstovui advokatui M. M., atsakovo Telšių rajono savivaldybės atstovei R. D., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. U. ieškinį atsakovui Telšių rajono savivaldybei, trečiajam asmeniui E. B. dėl teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas lengvatine tvarka pripažinimo, bei nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė ieškiniu ir patikslintais ieškiniais, vadovaudamasi LR CK 4.68 – 4.71str., 4.47str., bei Butų privatizavimo įstatymu, prašė pripažinti ieškovei E. U. teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas: 2-1 (3,66 kv.m.), 2-2 (8,70 kv.m.), 2-3 (2,14 kv.m.), 2-4 (14,85 kv.m.), 2-5 (2,67 kv.m.), 2-6 (9,69 kv.m.), 2-7 (13,25 kv.m.), esančius (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis. Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad ieškovė E. U. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į sandėliuką 3I¹p (12,2 kv.m.),unikalus Nr. 7891-0001-1065, ir kiemo rūsį 4I¹b (11,60 kv.m.), unikalus Nr.7891-0001-1043, esančius (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Ieškinyje ir patikslintuose ieškiniuose nurodė, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 1986 metų. Ji atsikėlė gyventi pas giminaitę Z. S., kuri ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buvo įgijusi 1961 09 09 - paveldėjimo liudijimo pagrindu. Z. S. 1976 metais pasistatė sandėliuką 3I¹p ir kiemo rūsį 4I¹b. Apie tai patvirtina inventorinė kortelė namų valdai. Šiuo metu sandėliukui ir kiemo rūsiui nuosavybės teisės neįregistruotos, jų valdymo valstybė neperėmė, jais naudojasi ieškovė kaip savo nuosavybe, todėl įgijo pagal įgyjamąją senatį. Po Z. S. mirties – 1988m., ieškovė su šeima apsigyveno visame Z. S. bute. 1991 05 02 Telšių rajono valdybos potvarkiu Nr.102-v, jai pagal orderį Nr.75 buvo skirtas šis trijų kambarių butas su atskira virtuve, esantis (duomenys neskelbtini). 1992 metais prasidėjus nekilnojamojo turto privatizavimo procesui, ji kreipėsi į Telšių rajono valdybos privatizavimo tarnybą su prašymu leisti išsipirkti nuomojamas patalpas. Ieškovei buvo leista išsipirkti patalpas, buvo priimtas sprendimas, ir raginimas susimokėti už išperkamą butą. Ji sumokėjo į taupomojo banko sąskaitą 1218 rub. grynais pinigais, 8764 rub. investiciniais čekiais, 50 rub. bankui valstybinio mokesčio ir 75 rub. už dokumentų rengimą. Tai patvirtina įmokų kvitai. Dėl nežinomų ieškovei priežasčių sutarties su ja atsakovas nesudarė. Telšių apskrities archyve duomenų apie Telšių rajono valdybos sprendimą leisti ieškovei privatizuotą nuomojamą butą, nerasta. Kadangi ieškovė laiku, įstatymo nustatytu terminu, kreipėsi dėl buto privatizavimo ir tokią teisę turėjo iki 1998 07 01, remiantis galiojusiu Butų privatizavimo įstatymu, ši jos teisė nebuvo įgyvendinta ne dėl jos kaltės, todėl prašė ieškinį tenkinti.
Ieškovė E. U. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ji ginčo bute apsigyveno 1986 metais pas giminaitę Z. S.. Po jos mirties – 1988 metais, liko gyventi bute ir 1991 metais gavo orderį šiam butui. Kai prasidėjo privatizacija, kreipėsi į Savivaldybę. Ten parašė pareiškimą, jai išrašė dokumentus, pagal kuriuos liepė susimokėti už privatizuojamą butą. Buvo priimtas sprendimas leisti jai išsipirkti butą. Ji patalpų inventorinius matavimus ir susimokėjo reikalaujamas įmokas. Nurodytą dieną, kai ji su kvitais atvyko į Telšių rajono valdybą, notarinės sutarties su ja nesudarė. Niekas jai negalėjo paaiškinti, kodėl buto nepardavė. Girdėjusi lyg jis avarinės būklės, tačiau oficialiai jokio pranešimo negavo. Pinigų jai niekas negrąžino ir šio klausimo nesprendė. Kadangi pagal galiojančius tuo laiku įkainius ji buvo pilnai sumokėjusi už butą, mano, kad papildomai jai susimokėti neturi būti reikalaujama, nes ne dėl jos kaltės nebuvo išpirktas butas. Kiemo rūsiu ir sandėliuku ji naudojasi nuo Z. S. mirties. Ji pati inventorizavo šiuos pastatus. SĮ Telšių butų ūkis už šiuos pagalbinius pastatus nuomos mokesčio nemokėjo, jie sutartyje neminimi.
Atsiliepimas
Telšių rajono savivaldybė su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsiliepime nurodė, kad iš pateiktų dokumentų galima daryti išvadą, kad ieškovei buvo leista privatizuoti ½ dalį pastato, adresu (duomenys neskelbtini) - pirmo aukšto patalpas. Gyvenamųjų patalpų privatizavimo procesas buvo pradėtas, tačiau neužbaigtas. Savivaldybė dėl nenustatytų priežasčių nesudarė šių patalpų pirkimo-pardavimo sutarties. Savivaldybėje nėra išlikusių dokumentų dėl šių patalpų privatizavimo, t.y. ieškovės prašymo ir sprendimo dėl šių patalpų privatizavimo. Vadovaujantis LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiam namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12str.4d. – Savivaldybės vykdomosios institucijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaro ir tais atvejais, jeigu gyventojai pagal Butų privatizavimo įstatymą nustatytu laiku buvo pateikę prašymus privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas ir įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas sprendimas dėl privatizavimo, ir jeigu yra sumokėję nustatyto dydžio įmokas, tačiau nesudarę pirkimo-pardavimo sutarties. Savivaldybė sutiktų sudaryti su ieškove sutartį, jeigu ieškovė nusistatytų juridinį faktą, kad buvo pateikusi prašymą dėl privatizavimo ir buvo priimtas sprendimas dėl leidimo privatizuoti, priešingu atveju mano, kad ieškinys atmestinas.
Atsakovo atstovė paaiškino, kad nėra žinoma, kodėl ieškovei nebuvo užbaigtas privatizavimo procesas, nes jokie duomenys apie tai savivaldybėje nėra išlikę. Realiai nėra aišku ar sudarant su ieškove pirkimo pardavimo sutartį butas nebus perkainuotas. Pagalbinės patalpos pagal Butų privatizavimo įstatymą neprivatizuotinos, kodėl jos nebuvo įregistruotos Telšių rajono savivaldybės vardu ji negali paaiškinti. Palaikė atsiliepime nurodytus motyvus ir prašė jais remtis.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepareiškė, gautas prašymas bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš Nekilnojamo daikto Kadastrinių matavimų bylos matyti, kad ½ dalis namo valdos, esančios (duomenys neskelbtini), nuo 1961 12 28 priklausė Z. S. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu; Kiemo rūsys 4I¹p ir sandėliukas 3I¹p buvo pastatyti namų valdą valdant Z. S. (b.l. 7-11). Iš 1991m. orderio Nr.75, ir Telšių rajono valdybos rašto matyti, kad ieškovei 1991 05 02 potvarkiu Nr.12-v skirtas butas (duomenys neskelbtini) (b.l.31-32). Iš Įkainavimo akto matyti, kad Telšių rajono valdybos privatizavimo tarnyba įkainavo E. U. butą, esantį (duomenys neskelbtini) bendro ploto 57,13 kv.m. 9982 rub., ir įpareigojo E. U. 1992 09 30 atvykti į Telšių rajono valdybą su savimi turėti asmens dokumentus ir kvitus su nurodytomis įmokomis sumokėtomis už butą: 1218 rub. grynais pinigais; 8764 investiciniais čekiais, 50 rub. valstybės mokesčių, ir 75 rub. už dokumentų rengimą (b.l.24-26). Iš Kvitų matyti, kad ieškovė nustatytu terminu visas reikalaujamas sumokėti sumas pagal įkainavimo aktą – sumokėjo (b.l.27-30). Iš Telšių apskrities archyvo atsakymo matyti, kad sprendimas dėl leidimo E. U. privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), nerastas (b.l.6). Iš Buto perdavimo ir priėmimo akto ir nuomos sutarties matyti, kad 2008 01 15 SĮ Telšių butų ūkis ir E. U. sudarė nuomos sutartį (b.l. 12-19). Iš pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad E. U. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) nuo 1991 08 01 (b.l.22). Iš Nekilnojamo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad ½ dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) priklauso Telšių rajono savivaldybei – juridinis įregistravimo pagrindas : priėmimo perdavimo aktas 1996 07 17, remiantis LRV 1995 09 20 nutarimu Nr.1251; E. U. įregistruota kaip šios pastato dalies nuomininkė; nuosavybės teisės į pastatą-sandėlį unikalus Nr.7891-0001-1032, ir kiemo rūsį, unikalus Nr. 7891-0001-1065 – nėra įregistruotos (b.l.34-37). Iš Telšių rajono savivaldybės administracijos atsakymo į paklausimą matyti, kad savivaldybė negali duoti sutikimo E. U. privatizuoti nuomojamą butą. Nurodė, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos gali būti privatizuotos tik teismui pripažinus šią teisę (b.l.20).
1991m. gegužės 21d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose ir bendrabučiuose. Šiame įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sąlygos ir tvarka. Įstatymo 4str.1d. (1991m. gruodžio 20d. įstatymo Nr.I-2128 redakcija) buvo nustatyta, kad pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989m. lapkričio 3d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai arba jų šeimos nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Įstatymas galiojo iki 1998m. liepos 1d. Pasibaigus įstatymo galiojimui galima įgyvendinti tik teisę, kuri buvo įgyta įstatymo galiojimo metu ir pagal įstatymą ir kuri buvo pažeista. Lietuvos Aukščiausiasis teismas aiškindamas Butų privatizavimo įstatymo nuostatas suformavo praktiką, kad sprendžiant dėl ieškovo teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti tokias šiame įstatyme įtvirtintas privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Buto privatizavimo įstatymo 4str.), 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 str.), 3) ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo subjektų santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 03 04 nutartis Nr.3K-3-394/2002; 2009 12 08 nutartis Nr.3K-3-548/2009 ir kt.). Šioje nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad ginčo butas, galiojant Butų privatizavimo įstatymui priklausė valstybiniam butų fondui, ieškovė teisėtai gyvena ginčo patalpose (duomenys neskelbtini), nuo 1991 05 02. Ieškovės iniciatyva buvo parengta buto techninė inventorinė byla. Tos aplinkybės, kad ieškovei buvo pateiktas įkainavimo aktas ir ieškovė sumokėjo nustatyto dydžio įmokas, patvirtina, kad ieškovė laiku – galiojant Butų privatizavimo įstatymui, kreipėsi į atsakovą dėl buto privatizavimo ir ne dėl ieškovės kaltės, butas nebuvo jai parduotas. Visuma byloje esamų įrodymų patvirtina, kad ieškovė turi teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) pagal Butų privatizavimo įstatymą (LR CK 4.47str.1p., Valstybės paramos būstui įgyti ar išnuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12str.1d., 1p).
Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą pripažinti nuosavybės teisę į 9duomenys neskelbtini) esančius: pastatą-sandėlį unikalus Nr. 7891-0001-1065, žymimą 3I1p, (12,20 kv.m.) ir Kiemo rūsį, unikalus Nr.7891-0001-1043, žymimą 4I1b (11,60 kv.m.), įgytą įgyjamosios senaties būdu. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovės valdomos pagalbinės patalpos nepriklauso valstybiniam butų fondui, todėl negalėjo ir negali būti privatizavimo objektas. Nuosavybės teisė į pastatus: Sandėlį, unikalus Nr. 7891-0001-1065, žymimą 3I1p, ir Kiemo rūsį, unikalus Nr.7891-0001-1043, žymimą 4I1b nėra įregistruotos ir atsakovui nepriklauso (b.l.34-37). Iš Byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad minėti pastatai buvo pastatyti: Kiemo rūsys – 1963 metais, o Sandėlis -1976 metais. Kaip kad paaiškino ieškovė, šiuos ūkinius pastatus statė jos giminaitė Z. S., ką patvirtina įrašai inventorinėje byloje (b.l.10). Šiais ūkiniais pastatais ieškovė naudojasi nuo 1988 metų, po Z. S. mirties, iki pat šiol. Ieškovė pati sutvarkė juridinius dokumentus - šiuos pastatus inventorizavo. Iš paminėtų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė nuo 1988 metų, daugiau kaip dešimt metų sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai nuosavybės teise valdė ir valdo pastatus Sandėlį, unikalus Nr. 7891-0001-1065, žymimą 3I1p, ir Kiemo rūsį, unikalus Nr.7891-0001-1043, žymimą 4I1b, esančius (duomenys neskelbtini), todėl teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos pripažinti, kad ieškovė šiuos pastatus įgijo įgyjamosios senaties būdu (LR CK 4.47str.11p., 4.68str.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93str.1d.), tačiau ieškovė nuo patirtų bylinėjimosi išlaidų atsisakė ir jų priteisti neprašė (LR CPK 98str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
pripažinti ieškovei E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas: 2-1 (3,66 kv.m.), 2-2 (8,70 kv.m.), 2-3 (2,14 kv.m.), 2-4 (14,85 kv.m.), 2-5 (2,67 kv.m.), 2-6 (9,69 kv.m.), 2-7 (13,25 kv.m.), esančias (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymą, lengvatinėmis sąlygomis.
Pripažinti ieškovei E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) esančius pastatus: pastatą-sandėlį unikalus Nr. 7891-0001-1065, žymimą 3I1p, (12,20 kv.m.) ir kiemo rūsį, unikalus Nr.7891-0001-1043, žymimą 4I1b (11,60 kv.m.), įgytus įgyjamosios senaties būdu.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.