Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Jankausko ir Kristinos Latožienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jam paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, V. V. paskiriant galutinę bausmę – 8 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas V. V. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. sausio 2 d. 17 val. 40 min. iki 2025 m. sausio 3 d. 14 val. 56 min., t. y. 1 para, ją prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.

V. V. pripažintas recidyvistu.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai tenkinti ir iš V. V. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 145,71 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. V. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2025 m. sausio 2 d. apie 13.00 val. būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su sutuoktine E. V. metu, tyčia suduodamas kumščiu vieną smūgį E. V. į veido sritį, ją sužalojo, padarydamas E. V. kairės akies sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva akies vokuose, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžiu, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos narei – sutuoktinei E. V., sukėlė fizinį skausmą bei nesunkiai sutrikdė sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Teismo posėdyje V. V. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kadangi apeliantas V. V. skundžia nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako tik šiuo klausimu.

6. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė galima skirti bausmė – laisvės atėmimas iki 5 metų. Pirmosios instancijos teismas už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą V. V. skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė buvo sumažinta 1/3 dalimi ir V. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas8 mėnesiams.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs V. V. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas už minėto nusikaltimo padarymą V. V. teisingai parinko ir paskyrė bausmę, nustatė jos dydį bei sumažino 1/3 dalimi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendį ir švelninti V. V. paskirtą bausmę, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.

8. V. V. padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį smurtinio pobūdžio nusikaltimą prieš savo žmoną. Nustatyta, jog jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, o sunkina tai, kad ją padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui, bei būdamas recidyvistu. V. V. yra teisiamas trečią kartą – pirmąjį kartą jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (už nužudymą dėl savanaudiškų paskatų) bei 180 straipsnio 1 dalį (už plėšimą), o antrąjį – pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (už E. V. nežymų sveikatos sutrikdymą). Pažymėtina, kad ir nurodytas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors, bylos duomenimis, V. V. į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, tačiau nurodytos aplinkybės bei tai, kad apylinkės teisme jis neatvyko į pirmąjį posėdį, kadangi, kaip pats nurodė, buvo išgėręs, rodo jo polinkį piktnaudžiauti alkoholiu. Taip pat, iš bylos medžiagos matyti, kad V. V. yra du kartus baustas administracine tvarka, niekur nedirba ir Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Apklausiamas apylinkės teisme paaiškino, kad nurodytu laiku nenuvyko į Užimtumo tarnybą, todėl jo registracija buvo panaikinta. Teigia pragyvenantis iš atsitiktinių darbų.

9. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek pateiktame skunde, tiek teisme, V. V. ir jo gynėja aiškino, kad jo netinkamą elgesį nagrinėjamoje situacijoje išprovokavo pati nukentėjusioji. Tačiau, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, jokių duomenų apie provokuojantį ar rizikingą nukentėjusiosios E. V. elgesį įvykio metu, nėra. Vien tai, kad E. V. V. V. išvadino necenzūriniais žodžiais, arba kaip ji pati nurodė ikiteisminio tyrimo metu, pamačiusi, jog V. V. pradėjo vartyti gėlių vazonus, jį švelniai nustūmė nuo palangės ant lovos, kad nebūtų pridaryta dar daugiau žalos, nėra vertinama kaip provokacija ir nesudarė pagrindo V. V. jos atžvilgiu naudoti smurtinių veiksmų. Taigi, pripažinti, jog šiuo atveju egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jokio teisinio pagrindo.

10. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus už padarytą nusikaltimą įmanoma pasiekti V. V. skiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgus į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, asmenybę, švelnesnės bausmės jam skyrimas neatitiktų sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų reikalavimų, neužtikrintų visuomenės intereso, kad asmenys, padarę nusikalstamas veikas, būtų nubausti teisingomis bausmėmis. Šios išvados nekeičia tai, jog, kaip teigia V. V., jis su E. V. susitaikė. Pažeidimų, minėtą bausmę mažinant 1/3 dalimi, padaryta nebuvo.

11. Taip pat, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti V. V. BK 75 straipsnio nuostatų bei neatidėti paskirtos bausmės vykdymo. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nesiekia taisytis, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

12. 2025 m. rugsėjo 8 d. Panevėžio apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad baudžiamojoje byloje antrinę teisinę pagalbą V. V. teikė advokatė Lidija Blinkevičienė ir jo gynybos išlaidos sudaro 137,50 Eur, kurias prašoma priteisti valstybės naudai (2 t., 70-72 b. l.). Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad V. V. niekur nedirba, turės atlikti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei Valstybinei ligonių kasai atlyginti 145,71 Eur turtinę žalą, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš V. V. nepriteisti.