Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), įgijusi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), studijuojanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Kaltinamoji S. R. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad neneigia faktinių aplinkybių, jas vertinti palieka teismui. Ji neprisimena tikslios įvykio datos, važiavo į darbą sėdėdama dešinėje pusėje, automobilio gale, automobiliui sustojus nurodytu adresu, atsisukusi į vairuotoją negavo jokio ženklo, kad nesaugu išlipti iš automobilio. Ji tikėjosi, kad ją vežantis vairuotojas įspės, jog išlipti yra nesaugu. Kokia kalba kalbėjo ,, (duomenys neskelbtini)“ vairuotojas nežinojo. Ji pati nevairuojanti, KET nežino. Atvažiavus į kelionės tikslą, nenurodė vairuotojui, kur tiksliai sustoti, jis pats pasirinko sustojimo vietą. Prieš išlipdama ir atidarydama automobilio duris, apsižvalgė kiek galėjo, pasižiūrėjo pro automobilio šoninį langelį, nežinojo, kad automobilis sustojo ant dviračių tako ir kad vairuotojas pažeidė taisykles. Tamsusis lango kampas galimai užstojo matomumą, nukentėjusioji važiavo gana greitai. Išlipant iš automobilio, atvertos durelės užkliudė nukentėjusiosios dviračio rankeną, patyrė šoką, nieko nematė. Įvykus kontaktui nuskubėjo prie nukentėjusiosios ir bandė kelti ją ir jos daiktus, nukentėjusioji sąmonės praradusi nebuvo. Aplinkiniai žmonės iškvietė greitąją medicinos pagalbą, jos laukdama ji buvo įvykio vietoje. Ji nėra susipažinusi su dviračių eismo taisyklėmis, nors elementarius dalykus žino. Ji negali sakyti, jog lipdama iš automobilio neįsitikino, kad niekas nepravažiuoja, taip pat ji nėra tikra, ar toje gatvėje buvo dviračių takas. Ji negalėjo pamatyti, kad kažkas atvažiuoja su dviračiu, kaltu laiko vairuotoją. Į įvykio vietą atvyko nukentėjusiosios sūnus, jis buvo piktas. Įvykio dieną nukentėjusiajai paskambino, jos atsiprašė. Nukentėjusioji po poros mėnesių bendraudama su ja pasakė, kad jai neatleis. Šiuo metu ji pajamų neturi, nežino kaip atlygins civiliniame ieškinyje nurodytą žalą.

3. Nukentėjusioji R. B. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad rugsėjo 7 d. dviračių taku, su dviračiu važiavo į darbą (duomenys neskelbtini), kuris yra filmuojamas. Ją aplenkusi mašina sustojo ant dviračių tako. Su dviračiu važiavo gana greitai, tačiau greitį sumažino, kad galėtų prasilenkti. Tikslaus atstumo neprisimena, galimai atsitrenkė į automobilio dureles. Durelės atsidarė jai tiesiai prieš akis ir ji nugriuvo ant šaligatvio, koja galimai atsitrenkė į šaligatvio bortelį, patyrė stiprų skausmą. Kaltinamosios neprisimena, jautėsi sąmoninga, kalbėti negalėjo, tačiau paskambino sūnui. Greitoji pagalba ir policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko labai greitai. Nuvažiavus į ligoninę jai buvo nustatytas kojos kaulo lūžis. Sugipsavus koją ji sugrįžo į darbą, kadangi darbe vaikščioti nereikia. Visą laiką dirbo šokinėdama ant vienos kojos. Lūžus kojai, jos blauzdos raumenys buvo suplonėję 2 cm, todėl važiavo reabilituotis, visus metus jai buvo sunku, į komandiruotę važiavo su vežimėliu. Kaltinamoji ir teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę, tačiau atsiprašė. Jos emocinė būklė dėl įvykio buvo labai sunki, skausmas truko ne vieną mėnesį. Po įvykio pasikeitė jos gyvenimo būdas, judėti nebegali, nori užmiršti šį įvykį. Iš kaltinamosios nesulaukė jokios pagalbos ar nuoširdžios užuojautos. Morališkai yra linkusi atleisti, nepaisant atsiprašymo ar jo nebuvimo, juo labiau kaltinamoji jos jau atsiprašė. Dviratį ir laikrodį susitaisė, pretenzijų dėl turtinės žalos atlyginimo už šių daiktų sugadinimą neturi. Sumą priteisti dėl neturtinės žalos atlyginimo suskaičiavo pati.

5. Civilinės atsakovės AAS „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad remiantis Europos teismo sprendimu, jei žala yra padaryta keleivio, tai šią žalą privalo reguliuoti pagal privalomąjį draudimą, aplinkybių neleidžiančių atlyginti šią žalą nėra, todėl draudimo bendrovė yra pasiruošusi žalą atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas raštas, kad nukentėjusios pozicija buvo spręsti šį ginčą teisme. Dėl žalos atlyginimo ginčo nėra. Žalą atlygins iš karto.

6. Liudytojas R. J. V. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), naudojasi „(duomenys neskelbtini)“ programėle. Tą dieną gavo iškvietimą. Vežė kaltinamąją jos programėlėje nurodytu adresu. Jis (duomenys neskelbtini) Lietuvoje dirba jau (duomenys neskelbtini) metus. Bendras jo vairavimo stažas (duomenys neskelbtini) metų. Važiuodamas link programėlėje nurodyto keleivės išlaipinimo tikslo, jis matė, kad dviračių juosta važiuoja dviratininkė. Sustojęs galutinio tikslo adresu jis keleivei keletą kartų pakartojo „palauk, palauk“, tačiau keleivė staiga atidarė automobilio dureles ir kliudė dviračiu važiuojančią moterį. Jis žino, kad toje vietoje negalėjo sustoti, bet kadangi nekalba lietuviškai, negali klientams paaiškinti, kad sustos, kai bus galima tai padaryti. Jis stengiasi maksimaliai patogiai klientams sustoti. Išlaipinimas trunka ypač trumpai. R. J. V. P. nuomone, jis neįvažiavo į dviračių juostą, tačiau dėl šio įvykio yra nubaustas administracine tvarka. Jis suvokė, kad keleivė išlips tik dviratininkei pravažiavus, todėl nusprendė, kad toje vietoje išlaipinti keleivę yra saugu.

7. Iš 2021 m. spalio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio metu R. B. patyrė dešinės kojos šeivikaulio kulkšnies lūžį. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 38–41).

8. Iš 2021 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio vietoje panaudojus alkoholio kiekio iškvėptame ore nustatymo matuoklį (alkotesterį), buvo nustatyta, kad R. B. blaivi (1 t., b. l. 8).

9. Iš 2021 m. rugsėjo 7 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. eismo įvykis kilo (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Kelio važiuojamoji dalis šioje (duomenys neskelbtini) atkarpoje yra 10,8 metrų pločio. Ties kelio važiuojamosios dalies kraštais yra įrengtos apie 2,2 m pločio dviračių juostos, atskirtos nuo kitos važiuojamosios dalies horizontaliojo ženklinimo linija Nr. 1.2. („plati ištisinė linija“). Ties šia linija galima pastebėti ir kitą, mažiau ryškią, pilnai dar nenusitrynusią (nenutrintą) liniją, kuri anksčiau žymėjo mažesnio pločio dviračių juostą. Ties (duomenys neskelbtini) sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve yra įrengtas kelio ženklas Nr. 332 („Sustoti draudžiama“), nurodantis, kad važiuojant eismo kryptimi nuo sankryžos link (duomenys neskelbtini) gatvės draudžiama sustoti ir stovėti (duomenys neskelbtini) dešinėje pusėje. Taip pat įrengtas kelios ženklas, nustatantis, kad leistinas maksimalus greitis yra 30 km/h. (duomenys neskelbtini) kelio važiuojamosios dalies eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės, ties jos dešiniuoju kraštu, apie 20 m atstumu už (duomenys neskelbtini) sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, stovėjo automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priekine dalimi eismo kryptimi nukreiptas automobilis stovėjo dešinės pusės ratais įvažiavęs į ties važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu įrengtą 2,2 m pločio dviračių juostą. Nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato iki dešinio važiuojamosios dalies krašto buvo apie 1 m atstumas, o nuo dešinės pusės galinio rato – 1,1 m atstumas. Dviratis „Giant“ buvo pastatytas ant šaligatvio, ties automobiliu. Apžiūros metu ant automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkė – A. V. P., gim. (duomenys neskelbtini)) dešinės pusės galinių durelių išorinės pusės, ties lango stiklu, buvo rastas įlenkimas (deformacija). Dviračio „Giant“ apžiūros metu buvo nustatyta, kad buvo pažeista (nubrozdinta) jo kairės pusės stabdžių rankenėlė (1 t., b. l. 10–14; 15–17; 18, 19).

10. Iš 2021 m. spalio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad buvo apžiūrėtas ties 2021 m. rugsėjo 7 d. eismo įvykio vieta esančio pastato (duomenys neskelbtini) įrengtos vaizdo stebėjimo kameros tyrimui aktualiu laiku nufilmuotas vaizdo įrašas. Apžiūros metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, buvo nustatyta, kad pastatas, ant kurio įrengta vaizdo stebėjimo kamera, yra kitoje (duomenys neskelbtini) kelio pusėje nei kilo įvykis (kamera nukreipta į tyrimui aktualaus automobilio kairįjį šoną ir galinę dalį). Įraše užfiksuota, kad 9 val. 42 min. 5 s. (kameros laikmatis) (duomenys neskelbtini) kelio dešinėje pusėje (žiūrint eismo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės), dešinės pusės ratais įvažiavęs į ties važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu įrengtą ir horizontaliojo ženklinimo linija atskirtą dviračių juostą, sustojo minėta eismo kryptimi važiavęs (duomenys neskelbtini) spalvos lengvasis automobilis (t. y. R. J. V. P. vairuotas automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Tuo metu dviračio juosta prie automobilio, šiam iš galinės dalies, artėjo (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi važiavęs moters (t. y. nukentėjusiosios R. B.) vairuojamas dviratis. 9 val. 42 min. 6 s. Dviratininkei laisvu dviračių juostos plotu, t. y. tarpu tarp automobilio dešinio šono ir šaligatvio, pradėjus važiuoti pro automobilį, dviratis buvo kliudytas iš vidaus pradarytomis automobilio dešinės pusės galinėmis durimis. Durys buvo pradarytos prieš pat dviratį. Po kontakto su automobilio durimis dviračiu važiavusi moteris nugriuvo. Po kiek laiko, iš automobilio, pilnai atidarius jo dešinės pusės galines duris, išlipo kita moteris (t. y. S. R.), kuri pasilenkė prie ties automobiliu nugriuvusios dviračio vairuotojos (1 t., b. l. 106, 107–110).

11. Iš AAS „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio 28 d. pranešimo dėl draudimo išmokos baudžiamojoje byloje Nr. 1-2468-1181/2022 nustatyta, kad draudimo bendrovė 2022 m. spalio 28 d. išmokėjo nukentėjusiajai R. B. 6 780,83 Eur dydžio draudimo išmoką, kompensuojant dėl 2021 m. rugsėjo 7 d. įvykio metu patirtą turtinę (1 780,83 Eur) ir neturtinę (5 000 Eur) žalą. Pridedamas mokėjimo nurodymas (2 t., b. l. 143–149).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

12. Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

13. Teismas pažymi, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo kvalifikavimui reikšmės neturi, ar tai buvo padaryta pažeidžiant bendrąsias, ar teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles. Inkriminuojant šią nusikalstamą veiką turi būti nustatyta, kad objektyviai kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Pažymėtina tai, kad ši veika padaroma tik neatsargia kaltės forma. BK 16 straipsnio 1 dalies pagrindu nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Šio straipsnio 3 dalyje nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: pirma, nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nustatyti padariniai, ir, antra, galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ar specialius darbų atlikimo reikalavimus, ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimą. Tuo tarpu galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius. Nusikalstamas pasitikėjimas apibūdinamas šio straipsnio 2 dalyje yra tada, kai kaltininkas numato abstrakčią galimybę, kad tokia veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, bet, turėdamas omenyje konkrečias aplinkybes, tikisi, kad šiuo atveju tokių padarinių bus išvengta, tačiau tas pasitikėjimas nepasitvirtina, pasirodo esąs lengvabūdiškas.

14. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (elgesio saugumo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) bei priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių.

15. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajai inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamosios parodymais.

16. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios S. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

17. Pažymėtina, kad kaltinamoji savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Nors kaltinamoji teigė, kad ji nevairuoja ir dėl to KET reikalavimai jai nėra žinomi, tačiau atkreiptinas kaltinamosios dėmesys į tai, kad KET nustato ne tik reikalavimus vairuotojams, jose taip pat nustatyti reikalavimai ir kitiems eismo dalyviams, be kita ko, ir keleiviams. Vienas iš KET įtvirtintų draudimų, taikomas visiems eismo dalyviams, ne tik transporto priemonių vairuotojams, kaip KET reikalavimus suvokia kaltinamoji – draudimas atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams (KET 148 punktas). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu teigė, kad ji įsitikino, jog sustojusio automobilio dureles atidaryti saugu, o dviratininkę jai galėjo užstoti automobilio kampas, per kurį ji nematė dviratininkės, tačiau teismo vertinimu, jeigu kaltinamoji būtų buvusi atidesnė ir dėjusi didesnes pastangas, įvykio, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji, buvo galima išvengti. Pirmiausia akcentuotina tai, kad kaltinamoji nesilaiko nuoseklios savo įvykių versijos, viena vertus ji teigia, kad dviratininkės nematė, kita vertus – nurodo, kad dviratininkė važiavo dideliu greičiu. Taigi, jei vis dėl to kaltinamoji gali įvertinti dviratininkės judėjimo greitį, darytina išvada, kad vis dėl to dviratininkę kaltinamoji pastebėjo ir turėjo pareigą laikytis KET numatyto draudimo atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, nes akivaizdu, kad atidarytos durelės, ypač jas atidarius visiškai prieš dviratininkę, kėlė pavojų dviratininkei, dėl to įvyko įvykis, kurio metu nukentėjusioji buvo sužalota. Kad vis dėl to kaltinamoji netinkamai įvykdė jai KET nustatytą pareigą įsitikinti, kad transporto durelių atidarymas nekliudys kitiems eismo dalyviams ir nesukels jiems pavojaus, patvirtina ir kaltinamosios teisiamojo posėdžio metu išsakytas lūkestis, kurį ji išreiškė transporto priemonės vairuotojui, t. y. kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji tikėjosi, jog vairuotojas įspės, kad transporto dureles atidaryti nesaugu, taigi, akivaizdu, kad kaltinamoji, nors ir teigia nežinanti KET reikalavimų, tačiau suvokė, kad turi elgtis atsakingai, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, tačiau savo iniciatyva nesiėmė jokių atsargumo priemonių, nesistengė savo jėgomis įsitikinti, kad atidaryti automobilio dureles yra saugu, o atsakomybę perkėlė transporto vairuotojui, tikėdamasi, kad jis ją perspės. Tačiau vien kaltinamosios klaidingas įsitikinimas, kad vairuotojas privalo ją įspėti, kada transporto priemones dureles atidaryti yra saugu, nešalina jos atsakomybės dėl KET 148 punkte numatyto draudimo pažeidimo ir dėl to įvykusio įvykio, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji.

18. Kaltinamosios gynėjas teisiamojo posėdžio metu atkreipė dėmesį į tai, kad galbūt transporto priemonės vairuotojo veiksmai buvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga, nes jis įvažiavo į dviračių juosta. Tačiau teismas tokius kaltinamojo gynėjo samprotavimus vertina kaip nepagrįstus. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji matė sustojusį automobilį, prilėtino greitį ir būtų pravažiavusi, nepaisant to, kad automobilis iš dalies buvo sustojęs dviračių juostoje. Taigi, akivaizdu, kad nors transporto priemonės vairuotojas ir padarė tam tikrus KET pažeidimus, už kuriuos jis yra nubaustas administracine tvarka, tačiau akivaizdu, kad vien dėl transporto priemonės vairuotojo padarytų pažeidimų eismo įvykis nebūtų kilęs ir nukentėjusioji nebūtų buvusi sužalota, nes ir pati nukentėjusioji matė, kad pro sustojusią transporto priemonę pravažiuoti dviračiu ji tikrai gali. Ir tik kaltinamosios spontaniškas veiksmas – prieš pat dviratininkę atidarytos sustojusios transporto priemonės durelės – lėmė tai, kad dviratininkė nebeturėjo galimybės pasirinkti elgesio varianto, pvz., sustoti, apvažiuoti automobilį iš kitos pusės ar pan., ji buvo kliudyta automobilio durelėmis, dėl to griuvo ir patyrė sužalojimus. Todėl konstatuotina, kad eismo įvykio kilimo priežastis yra ne transporto priemonės padaryti KET pažeidimai, o būtent kaltinamosios veiksmai, kai ji, turėdama pareigą įsitikinti, kad transporto priemonės durelių atidarymas nekelia pavojaus ir (ar) nekliudo kitiems eismo dalyviams, šios pareigos nevykdė ir transporto priemonės dureles atidarė neįsitikinusi, kad tai padaryti saugu, todėl atidarytomis durelėmis buvo kliudyta dviračių taku tuo metu pro automobilį dviračiu važiavusi nukentėjusioji. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, konstatuotina, kad S. R. veiksmai atitinka BK 139 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį.

19. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad S. R. 2021 m. rugsėjo 7 d., apie 9.47 val., (duomenys neskelbtini), būdama (duomenys neskelbtini) paslaugas teikiančio R. J. V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), vairuojamo automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivė, pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, o taip pat nesudaryti kliūčių jų eismui, ir 148 punkto reikalavimą, numatantį draudimą atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams, tai yra, po to, kai R. J. V. P. vairuojamu automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo (duomenys neskelbtini) buvo važiuojama nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo automobilio dešinės pusės ratais įvažiavęs į ties (duomenys neskelbtini) kelio važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu įrengtą dviračių juostą, ji, prieš atidarydama galines dešinės pusės keleivio dureles ir išlipdama iš automobilio, buvo neatsargi ir neįsitikino, kad šiais veiksmais nebus sukliudyta kitiems eismo dalyviams, dėl to jai atidarius automobilio galines dešinės pusės dureles, į jas atsitrenkė dviračių juosta (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi dviračiu „Giant“ važiavusi R. B., gimusi (duomenys neskelbtini), kuriai dėl susidūrimo metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

20. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamosios S. R. veika kvalifikuotina pagal 139 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

21. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji S. R. ir jos gynėjas prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą S. R. nutraukti. Tokį prašymą motyvavo tuo, kad yra visos būtinos sąlygos, prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. Nukentėjusioji patvirtino, kad kaltinamoji jos atsiprašė, jos atsiprašymą priėmė, nurodė, kad pretenzijų kaltinamajai neturi, civilinį ieškinį atlygino draudimo bendrovė. Prokuroras su pateiktu prašymu sutiko, nurodė, kad yra visos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius sąlygos.

22. BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

23. S. R. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 139 straipsnio 1 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalyje). Nukentėjusioji ir jos atstovas tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek sudarydami susitarimą dėl susitaikymo baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 151–152) patvirtino, kad nukentėjusiajai padarytą žalą vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis atlygino R. J. V. P. vairuotos transporto priemonės draudikas. Kaltinamoji S. R. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to, nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamoji jos atsiprašė, nukentėjusioji jos atsiprašymą priėmė, kaltinamoji ir nukentėjusioji susitaikė. Taigi, egzistuoja formalios sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, atleisti S. R. nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąją R. B.

24. Vertinant, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kad S. R. neteista, dėl jos galbūt padarytų nusikalstamų veikų nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. S. R. turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, atsiprašė nukentėjusiosios. Pažymėtina, kad kaltinamoji yra ypač jauno amžiaus ir nagrinėjamą nusikalstamą veiką lėmė ne jos sąmoningai pasirinktas priešingas teisei elgesys, o spontaniškas, neapgalvotas ir ypač neatsargus poelgis. Iš S. R. parodymų ir kitų baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamoji dėl padarytos veikos apgailestavo, iškart po įvykio, nors ir pati būdama stresinėje situacijoje, tačiau pagal savo suvokimą stengėsi nukentėjusiajai padėti – norėjo pakelti ją ir jos daiktus nuo žemės, liko įvykio vietoje, kol į įvykio vietą atvyko medikai. Teisiamojo posėdžio metu akivaizdžiai matęsi, kad kaltinamoji dėl įvykio labai pergyvena. Taigi, akivaizdu, kad S. R. nėra linkusi nusikalsti, taip pat nėra pagrindo išvadai apie susiformavusias jos antivisuomenines nuostatas, o padarytas nusikaltimas yra padarytas dėl neatsargumo. S. R. administracine tvarka nors ir bausta, tačiau už mažareikšmius administracinius nusižengimus (2 t., b. l. 28). Šiuo metu kaltinamoji studijuoja. Manytina, kad baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos S. R. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, kad S. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

25. Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkei ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.

26. BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

27. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad S. R. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikalstamų veikų, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamosios elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (stengėsi padėti nukentėjusiajai, ypač jauną kaltinamosios amžių ir teigiamą jos asmenybę, daro išvadą, kad šiuo atveju taikyti S. R. baudžiamojo poveikio priemones nėra tikslinga.

V. Dėl civilinio ieškinio

28. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąją nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 107 straipsnyje numatyta, kad įtariamasis ar kaltinamoji arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

29. Nukentėjusioji R. B. šioje baudžiamojoje byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti 2 213,63 Eur turtinę ir 6 000 Eur neturtinę žalą, priteisti iš civilinių atsakovų faktines proceso išlaidas (1 t., b. l. 48–75). Teismo posėdžio metu R. B. teigė, kad dėl įvykio patyrė tiek fizinius, tiek moralinio pobūdžio, tiek finansinius nepatogumus, ilgą laiką negalėjo vaikščioti. Ieškinyje R. B. nurodė, kad dėl sveikatos sutrikdymo buvo priversta ilgai gydytis, turėjo apriboti savo profesinę veiklą ir laisvalaikio bei buities tvarkymo galimybes, patyrė didelį diskomfortą tiek buityje, tiek darbinėje veikloje, turėjo pakankamai dideles nenumatytas išlaidas, susijusias su gydymu, buities ir darbo organizavimu.

30. Draudimo bendrovė AAS „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kurioje vairuotojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta R. J. V. P. vairuota transporto priemonė, 2022 m. spalio 28 d. nukentėjusiajai išmokėjo 6 780,83 Eur dydžio draudimo išmoką, t. y. 1 780,83 Eur turtinei žalai ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tiek nukentėjusioji, tiek jos atstovas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusiajai visa padaryta žala, tiek turtinė, tiek neturtinė, yra atlyginta, pretenzijų nei kaltinamajai, nei draudimo bendrovei nukentėjusioji neturi.

31. Atsižvelgus į išdėstytus motyvus, įvertinus tai, kad nukentėjusiajai jos prašoma žala yra atlyginta, civilinis ieškinys netenkinamas ir procesas dėl žalos atlyginimo nutraukiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304–307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

S. R., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajai ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Netenkinti R. B. civilinio ieškinio ir procesą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.