Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-319/2008

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2008-09-16
Bylos Nr.: 2A-319/2008
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alė Bukavinienė, Rūta Mickevičienė, Gintaras Pečiulis
Ieškovas: Vilniaus miesto savivaldybės
Atsakovas: akcinei bendrovei „Lithun“, Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui

Kategorijos

44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
50.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-319/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.1, 50.8 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Mickevičienės ir Gintaro Pečiulio,

sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei,dalyvaujant ieškovo atstovei G. J.,atsakovų atstovams adv. Deividui Poškai, G. V., adv. Valdui Bliujui, P. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 7 d. papildomo sprendimo, kuriuo išspręstos advokato atstovavimo išlaidos, civilinėje byloje Nr. 2-11-51/2007 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Lithun“, Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui, likviduojamai 595 – jai Gyvenamųjų namų statybos bendrijai, 393 – jai Daugiabučių namų statybos bendrijai „Odminiai“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apskrities viršininko administracija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydamas:

1) pripažinti negaliojančia 1996 m. balandžio 16 d. atsakovų AB „Lithun“ ir gyvenamojo namo statybos bendrijos „Odminiai“ (šiuo metu – 393-ioji daugiabučių namų savininkų bendrija „Odminiai“, toliau – 393 DNSB „Odminiai“) sudarytą jungtinės veiklos sutartį Nr. 4-691 dalyje dėl skolos faktine statybos verte parduoti ieškovui Vilniaus m. savivaldybei 20 procentų žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), pastatyto gyvenamojo ploto perkėlimo atsakovui 393 DNSB „Odminiai“;

2) pripažinti negaliojančia 1999 m. rugsėjo 2 d. atsakovų AB „Lithun“ ir 595-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos (toliau – 595 GNSB) sudarytą sutartį Nr. 4494 dalyje dėl skolos faktine statybos verte parduoti ieškovui Vilniaus m. savivaldybei 20 procentų žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), pastatyto gyvenamojo ploto perkėlimo atsakovui 595 GNSB;

3) priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos nacionalinio dramos teatro (toliau – Teatras) ir AB „Lithun“ 2 689 259,41 Lt nuostolių, atsiradusių dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nuomos sąlygų nevykdymo, ieškovo naudai;

4) priteisti iš atsakovo AB „Lithun“ 3 178 515,71 Lt nuostolių, atsiradusių dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nuomos sąlygų nevykdymo, ieškovo naudai;

5) priteisti solidariai iš atsakovų Teatro ir AB „Lithun“ 1 666 800 Lt ieškovo naudai;

6) priteisti iš atsakovo AB „Lithun“ 1 339 355,40 Lt ieškovo naudai (t. 1 b.l. 2-12, t. 3 b.l. 77-83).

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 1992 m. birželio 15 d. raštu Nr. 76-06-406 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su prašymu leisti Vilniaus miesto valdybos urbanistikos ir architektūros skyriui nuomoti sklypą (duomenys neskelbtini) ne aukciono tvarka Teatrui ir draudimo kompanijai „Tukana“ kompleksiniam šio sklypo užstatymui. Ministras pirmininkas 1992 m. rugpjūčio 3 d. rezoliucija šį prašymą tenkino. Vilniaus miesto valdyba 1993 m. balandžio 8 d. potvarkiu Nr. 612V (toliau – Potvarkis) leido ne konkurso tvarka išnuomoti Teatrui 0,181 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei DK „Tukana“ 0,088 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gyvenamiesiems namams su visuomeninės paskirties patalpomis projektuoti ir statyti. Šiuo Potvarkiu buvo numatytos nuomos sąlygos – parduoti faktine statybos kaina 20 procentų pastatyto gyvenamojo ploto Vilniaus miesto valdybai (Potvarkio 1.1.1 p., 1.2.1 p.), vykdyti įsipareigojimus, nurodytus 1993 m. sausio 20 d. Teatro ir DK „Tukana“ raštuose. Šios sklypų nuomos sąlygos buvo įrašytos gyvenamųjų namų su visuomeninės paskirties patalpomis žemės sklypų pasuose atitinkamai Nr. 118, Nr. 117. Tuomet galiojęs Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymas (toliau – VSPĮ) bei vėliau galiojusios jo redakcijos numatė, kad savivaldybės organų sprendimai, priimti neviršijant jų kompetencijos, yra privalomi visoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, pareigūnams, gyventojams. Tačiau minėti nuomos sąlygų reikalavimai neįvykdyti iki šiol, nors galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią, ją privalu vykdyti sąžiningai ir tinkamai (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.).

Vilniaus miesto valdyba ir DK „Tukana“ 1993 m. spalio 5 d. sudarė nuomos sutartis dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypų 290 kv. m ir 582 kv. m nuomos. 1994 m. lapkričio 25 d. DK „Tukana“ sudarė su AB „Lithun“ jungtinės veiklos sutartį, kuria sutarė bendrai veikti gyvenamųjų namų projektavime ir statyboje nuomojamuose žemės sklypuose. 1995 m. rugpjūčio 28 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo, šalys susitarė, kad AB „Lithun“ perima visas teises ir pareigas, susijusias su jungtinės veiklos sutarties nutraukimu. Vilniaus apskrities valdytojas 1995 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 450-01, atsižvelgdamas į šių bendrovių prašymus, nutraukė 1993 m. spalio 5 d. nuomos sutartis su DK „Tukana“ ir išnuomojo šiuos sklypus AB „Lithun“. Įsakyme pažymėta, kad šie sklypai išnuomojami minėtų nutrauktų nuomos sutarčių sąlygomis. Nuomos sutartį AB „Lithun“ pasirašė 1996 m. sausio 15 d., 1998 m. balandžio 21 d. su AB „Lithun“ buvo sudaryta papildomo 165 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis. Pastačius gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini), tenkinant AB „Lithun“ prašymą, Vilniaus apskrities viršininkas 2000 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 470-01 virš minėtas nuomos sutartis nutraukė. Gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) buvo priimti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1998 m. kovo 17 d. aktu.

Vilniaus miesto valdyba, remdamasi Potvarkiu, 1994 m. kovo 29 d. ir 1994 m. kovo 28 d. sudarė nuomos sutartis dėl žemės sklypų atitinkamai 609 kv. m ir 1076 kv. m (duomenys neskelbtini) nuomos su Teatru, o 1994 m. liepos 14 d. papildomai potvarkiu išnuomojo 42 kv. m žemės sklypą. Šiuose sklypuose pastatytas gyvenamasis namas. Vilniaus apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001 m. rugsėjo 18 d. akte šio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statytoju nurodytas Teatras. Tačiau pagal nekilnojamo turto registro duomenis Teatras patikėjimo teise valdo tik 40,07 kv. m patalpą (duomenys neskelbtini), visos kitos patalpos registruotos 595 GNSB vardu, dauguma jų perleista fiziniams ar juridiniams asmenims. Vienu iš 595 GNSB nuosavybės teisės atsiradimo pagrindų nurodyta 1997 m. balandžio 21 d. jungtinės veiklos sutartis tarp Teatro ir AB „Lithun“ gyvenamųjų namų statybai minėtuose sklypuose. Pagal šią sutartį Teatras suteikė žemės sklypą statybai, o AB „Lithun“ įsipareigojo sumokėti mokestį už inžinerinės infrastruktūros išvystymą, kitus mokesčius ir rinkliavas, atlikti namo projektavimo ir statybos darbus. Šioje sutartyje numatyta, kad Teatrui priklausys 40 kv. m patalpa, o AB „Lithun“ – likęs pastato plotas.

Dėl ieškinio reikalavimų pripažinti iš dalies negaliojančia 1996 m. balandžio 16 d. AB „Lithun“ ir 393 DNSB „Odminiai“ sudarytą jungtinės veiklos sutartį Nr. 4-691, nurodo, kad šia sutartimi AB „Lithun“ ir 393 DNSB „Odminiai“ įsipareigojo bendrai veikti gyvenamųjų namų AB „Lithun“ nuomojamuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), projektavime ir statyboje bei numatė suprojektuoti ir pastatyti gyvenamuosius namus su tarnybinėmis patalpomis ir garažais, kurių bendras plotas 2400 kv. m. Šalys sulygo, kad pastačius pastatus, pastatai nuosavybės teise priklausys taip: AB „Lithun“ 106,80 kv. m ploto patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, o 393 DNSB „Odminiai“ – 2293,20 kv m. Šia sutartimi AB „Lithun“ neteisėtai perkėlė bendrijai 393 DNSB „Odminiai“ nuomos sutartyse įtvirtintą jo įsipareigojimą (skolą) faktine statybos verte parduoti ieškovui 20 procentų šiuose sklypuose pastatyto gyvenamojo ploto, nes ieškovas sutikimo perleisti šią skolą 393 DNSB „Odminiai“ nedavė. Dėl to šios sutarties nuostatos yra niekinės.

Dėl ieškinio reikalavimų pripažinti iš dalies negaliojančia 1999 m. rugsėjo 2 d. sutartį, nurodo, kad sutartimi AB „Lithun“ ir 595 GNSB susitarė pakeisti 1997 m. balandžio 21 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 4-2343, perleidžiant iš šios sutarties kylančias AB „Lithun“ teises, įsipareigojimus ir piniginius bei kitus įnašus 595 GNSB. AB „Lithun“ ir 595 GNSB sudarius sutartį Nr. 4494, 595 GNSB perėjo ne tik įsipareigojimai, bet ir teisė į žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), pastatytų gyvenamųjų namų visą gyvenamąjį plotą, o kartu įsipareigojimas faktine statybos verte parduoti ieškovui šiuose sklypuose 20 procentų pastatyto gyvenamojo ploto. Kadangi ieškovas nedavė sutikimo perkelti šią skolą 595 GNSB, nuosavybės teisę į visą žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), pastatytą gyvenamąjį plotą, AB „Lithun“ neteisėtai perkėlė jai 1997 m. balandžio 21 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. 4-2342 pagrindu atsiradusį įsipareigojimą faktine statybos verte parduoti ieškovui 20 procentų šiuose sklypuose pastatyto gyvenamojo ploto. Dėl to jungtinės veiklos sutarties Nr. 4494 nuostatos yra niekinės.

Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teisė į AB „Lithun“ nuomotuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), pastatytus gyvenamuosius namus (patalpas juose), taip pat nuosavybės teisė į Teatro nuomojamuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), pastatytą ir priimtą naudoti gyvenamąjį pastatą (patalpas jame), yra perduota tretiesiems asmenims. Todėl ieškovas prašo atlyginti jam nuostolius, atsiradusius dėl Teatro ir AB „Lithun“ žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nuomos sąlygų, numatytų Potvarkio 1.1.1 ir 1.2.1 punktuose, neįvykdymo - 20 procentų gyvenamųjų patalpų vidutinės rinkos vertės.

2007 m. gegužės 9 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akte (toliau – ekspertizės aktas) teismo ekspertė A. K. pateikė išvadą apie gyvenamųjų patalpų, esančių pastatuose (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę 2007 m. balandžio 18 d., todėl ieškovo prarasta turtinė teisė į 20 procentų gyvenamųjų patalpų, esančių pastatuose (duomenys neskelbtini), turi būti vertinama pagal jų vertę. 2007 m. balandžio 18 d. Ekspertizės akte pateikta išvada, kad gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), naudingo ploto vidutinė rinkos vertė yra 2 560 600 Lt, o (duomenys neskelbtini) – 3 196 500 Lt. Išvadoje yra kalbama ne apie faktinę statybos vertę, o rinkos vertę. Faktinė gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos vertė yra nurodyta 1998 m. kovo 17 d. akte Nr. 1950 dėl statinio priėmimo naudoti. Jame nurodyta, kad sąmatinė pastatų (duomenys neskelbtini) vertė pagal projektą yra 4 500 000 Lt, o faktinė – 4 464 518 Lt. Akte pažymėta, kad bendras pastatų plotas pagal projektą yra 3093,27 kv. m, o faktiškai – 3060,28 kv. m. Šie duomenys leidžia nustatyti 1 kv. m gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), faktinę statybos vertę, kuri yra 1 458,86 Lt (4 464 518x1/3060,28), taip pat visų gyvenamųjų patalpų naudingo ploto pastatuose (duomenys neskelbtini), faktinę statybos vertę 2 881 321,44 Lt bei 20 procentų gyvenamųjų patalpų naudingo ploto pastatuose (duomenys neskelbtini), faktinę statybos vertę 576 264,29 Lt. Todėl ieškovo patirti nuostoliai dėl AB „Lithun“ žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nuomos sąlygų neįvykdymo yra lygūs 3 178 515,71 Lt. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 1 kv. m faktinė statybos vertė yra 2 248,74 Lt, visų gyvenamųjų patalpų naudingo ploto faktinė statybos vertė – 3 300 902,96 Lt, 20 procentų gyvenamųjų patalpų naudingo ploto pastate faktinė statybos vertė – 660 180,59 Lt. Ieškovo patirti nuostoliai dėl atsakovų Teatro ir AB „Lithun“ žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nuomos sąlygų nevykdymo yra lygūs 2 689 259,41 Lt (3 349 440 – 660 180,59). Pareiga mokėti 2 689 259,41 Lt nuostolių, atsiradusių dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nuomos sąlygų nevykdymo, ieškovo naudai priklauso solidariai atsakovams Teatrui ir AB „Lithun“, o pareiga mokėti 3 178 515,71 Lt nuostolių, atsiradusių dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nuomos sąlygų nevykdymo, ieškovo naudai priklauso AB „Lithun“.

Dėl Potvarkio 1.1.2 ir 1.2.2 punktų vykdymo nurodo, kad 1993 m. sausio 20 d. raštais Teatras ir DK „Tukana“ (pastarosios teises ir pareigas vėliau perėmė „Lithun“) buvo įsipareigoję dalyvauti miesto inžinerinių tinklų infrastruktūros vystymo finansavime, skiriant 30 procentų objekto statybos montavimo darbų sąmatinės vertės. Tačiau nei Teatras, nei DK „Tukana“ ar jos teises vėliau perėmusi AB „Lithun“ žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nuomos sąlygų neįvykdė – nesumokėjo 30 procentų objektų statybos montavimo darbų sąmatinės vertės ieškovui. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001 m. rugsėjo 18 d. akto Nr. 957 matyti, kad (duomenys neskelbtini) statybos ir montavimo darbų sąmatinė vertė 5 556 000Lt, taigi, 30 procentų – 1 666 800 Lt. Sumokėti šią sumą turi atsakovai Teatras ir AB „Lithun“ solidariai. Tos pačios tarnybos 1998 m. kovo 27 d. akte Nr. 1950 statybos ir montavimo darbų (duomenys neskelbtini) sąmatinė vertė užfiksuota 4 464 518 Lt, taigi, 30 procentų – 1 339 355,40 Lt. Sumokėti šią sumą už šiuos sklypus turi AB „Lithun“.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, įpareigojo ieškovą Vilniaus miesto savivaldybę sumokėti 1 552 Lt ekspertizės išlaidų į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą, priteisė iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės 219,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei, sprendimui įsiteisėjus nurodė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovo akcinės bendrovės „Lithun“ atžvilgiu (Turto arešto aktas Nr. 0105002607). Teismas nurodė, kad ieškovas savo reikalavimus grindžia Potvarkio bei vėliau sudarytų su atsakovais nuomos sutarčių sąlygų netinkamu vykdymu, tarp atsakovų sudarytų jungtinės veiklos sutarčių daliniu neteisėtumu. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 1992 m. birželio 15 d. raštu Nr. 76-06-406 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su prašymu leisti Vilniaus miesto valdybos urbanistikos ir architektūros skyriui nuomoti sklypą (duomenys neskelbtini) ne aukciono tvarka Teatrui ir DK „Tukana“ kompleksiniam šio sklypo užstatymui. Teismo teigimu, iš šio rašto matyti, kad dar 1980 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 362 Akademiniam dramos teatrui buvo skirtas žemės sklypas, tačiau dėl lėšų trūkumo statybos darbai nepradėti. Minėtu sprendimu Nr. 362 skiriant žemės sklypą jokie papildomi įpareigojimai tuometiniam Akademiniam dramos teatrui nebuvo nustatyti (t. 1, b. l. 20). Ministras pirmininkas, atsižvelgdamas į minėtame ministerijos rašte nurodytas aplinkybes, 1992 m. rugpjūčio 3 d. rezoliucija leido išnuomoti valstybei priklausančią žemę ne konkurso tvarka, bet ir šia rezoliucija jokių papildomų įpareigojimų žemės nuomininkui taip pat nebuvo numatyta. Teismas sprendė, kad įpareigojimus parduoti 20 proc. gyvenamojo ploto Vilniaus miesto valdybai bei vykdyti įsipareigojimus, nurodytus 1993 m. sausio 20 d. Teatro ir DK „Tukana“ raštuose, Potvarkiu nustatė tik pati Vilniaus miesto valdyba. Tuomet galiojusi VSPĮ 25 straipsnio 1 dalis nustatė, kad savivaldybės organų sprendimai, priimti neviršijant kompetencijos, yra privalomi visoms jos teritorijoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, taip pat pareigūnams ir gyventojams. Teismo teigimu, tokia įstatyminė nuostata imperatyviai nurodė savivaldos organams neviršyti kompetencijos, t. y. akivaizdžiai nustatė pareigą veikti griežtai prisilaikant įstatymų. To paties įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalys nustatė, kad savivaldybės nuosavybė – tai turtas, priklausantis savivaldybei, kurį jos vardu valdo, naudoja ir disponuoja atitinkama Taryba arba kiti jos įgalioti juridiniai ar fiziniai asmenys, savivaldybės nuosavybės teisės objektai gali būti: komunalinis butų fondas, miesto (gyvenvietės) ūkio objektai ir įrenginiai, savivaldybės įmonių pagrindinis ir apyvartinis kapitalas, infrastruktūros objektai, į akcijas ir kitus vertybinius popierius investuotas savivaldybės kapitalas. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustatė, kad savivaldybės valdyba skiria žemės sklypus <...> įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (1992 m. gegužės 19 d. redakcija) 14 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad valstybinės žemės fondu disponuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savivaldybės ir kiti valstybės įgaliotieji organai, kurie tą žemę įstatymų nustatyta tvarka gali išnuomoti, parduoti ar kitaip naudoti. Vyriausybės priimto Nutarimo Nr. 89 2.1 punkte miesto (rajono) valdybai buvo suteikta teisė atstovauti valstybę parduodant (nuomojant) žemę, o 20 punkte buvo numatytas iš esmės baigtinis nuomos sutarties sąlygų sąrašas. Teismas nurodė, kad jokių įpareigojančių nuomos sąlygų, analogiškų Potvarkyje nurodytiems įpareigojimams, nei šiame nutarime, nei 1964 m. CK, taip pat ir nuo 1994 m. galiojusiame Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatyme (4 straipsnis) ar kituose teisės aktuose nėra nurodyta. Todėl, įvertinę minėtą savivaldos organų veiklos bei žemės sklypų nuomos ne konkurso tvarka teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad miesto valdyba, atstovaudama šiuose santykiuose valstybę, neturėjo teisinio pagrindo nei reikalauti iš žemės nuomininko prisiimti teisės aktuose nenumatytų įpareigojimų, nei nustatyti nuomininkams sau palankius įpareigojimus vienašališkai, nes ji negalėjo turėti daugiau teisių nuomojant valstybei priklausančią žemę negu jų galėjo turėti (turėjo) pats jos atstovaujamasis – valstybė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog Potvarkis, kaip viešojo administravimo subjekto administracinis aktas, ta apimtimi, kuria savivaldos organas, išnuomojant valstybei priklausančią žemę, nustatė minėtus įpareigojimus nesant jokio Vyriausybės nurodymo ar kito teisinio pagrindo dėl jų nustatymo viršijo savivaldos organų kompetenciją, prieštaravo Nutarimo Nr. 89 nuostatoms, todėl laikytinas niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 str. 1 d.). Teismas taip pat nurodė, kad nors šiuo atveju reikalavimas pripažinti šioje dalyje Potvarkį niekiniu nėra pareikštas ieškinio forma, tačiau atsakovai nuo pat bylos pradžios reiškė savo nesutikimą su ieškiniu inter alia dėl šios Potvarkio dalies niekinio pobūdžio, be to, teismas niekinio sandorio faktą gali konstatuoti ir ex officio (CK 1.78 str. 5 d.), niekinis sandoris negalioja nuo pat sudarymo momento, nesvarbu, ar yra pareikštas reikalavimas pripažinti jį negaliojančiu (CK 178 str. Komentaras, psl. 177). Teismo teigimu, netgi nekonstatavus minėtos Potvarkio, kaip administracinio akto, dalies niekine, pagal esamus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti, kad nustatyti įpareigojimai galėtų būti laikomi nuomos sutarčių sudėtine dalimi, iš kurios kildinama atsakovų atsakomybė. Tiek analizuojant nuomos sutarčių nuostatas, tiek ir ikisutartinius ketinimus, teismo manymu, nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad minėti įpareigojimai tarp šalių buvo suderinti ir turėjo būti vykdomi. Potvarkis priimtas 1993 m. balandžio 8 d., nuomos sutartys su DK „Tukana“ pasirašytos tik po pusmečio – 1993 m. spalio 5 d., su Teatru po metų – 1994 m. kovo 29 d. Potvarkio 2 punktas numatė, kad smulkesnės nuomos sutarties sąlygos bus išdėstytos žemės sklypų pasuose bei nuomos sutartyse, o 4 punktu nustatyta, kad į žemės sklypų nuomos sutartį turi būti įrašytos visos su nuomininkais suderintos nuomos sąlygos ir apribojimai. Potvarkis sutartyse yra nurodomas tik įžanginėje dalyje kaip dokumentas, suteikiantis teisę į žemės sklypo nuomą, t. y. ne kaip nuomos sutarties sąlyga, o kaip pagrindas sutarčiai sudaryti. Ieškovo argumentą, kad Potvarkis esąs sudėtinė nuomos sutarties dalis, teismas atmetė motyvuodamas tuo, jog tai, kad Potvarkis pridėtas kaip priedas prie pirminių sutarčių neleidžia teigti, kad jame numatyti įpareigojimai yra nuomos sutarties sąlygos, nes, pirma, minėta, jog pačiame Potvarkyje nurodyta, kad visos suderintos nuomos sutarties sąlygos turėjo būti įtrauktos į nuomos sutartį, antra, Potvarkis minimas tik įžanginėje sutarčių dalyje, todėl priede pridėtas kaip dokumentas, pagrindžiantis Vyriausybės leidimą miesto valdybai išnuomoti žemę ne aukciono tvarka. Teismas, vertindamas Potvarkiu nustatytus įpareigojimus, nurodė, kad galima būtų manyti, jog Teatras ir DK „Tukana“ tam tikra prasme – prieš sudarant nuomos sutartis – turėjo ketinimų dalyvauti miesto inžinerinių tinklų infrastruktūros vystymo finansavime (tai galima spręsti iš jų rašytų minėtų 1993 m. sausio 20 d. raštų), tačiau tokiu atveju, netgi darant ieškovo nurodomą prielaidą, kad šios sutarties šalys, o vėliau – AB „Lithun“ ar 595 - ji Gyvenamųjų namų statybos bendrija, 393-ji Daugiabučių namų statybos bendrija „Odminiai“ tai turėjo vertinti kaip nuomos sutarties vieną iš sąlygų, ieškovo ieškinys dėl šio įpareigojimo negalėtų būti tenkinamas. Teismo teigimu, iš šių raštų turinio matyti, kad lėšos bus pervedamos kas metai statybos eigoje pagal miesto valdybos nurodymą organizacijoms, kurios suteiktų atitinkamą akcijų skaičių lėšas priėmusios įmonės kapitale, t. y. šiuo atveju minėtas dalyvavimas šiame finansavime nebuvo neatlygintinas., ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad laikotarpyje per visus statybos metus būtų bent vieną kartą davęs tokius nurodymus. Teismo manymu, pats ieškovas visiškai nesidomėjo tokio įpareigojimo vykdymu, kas dar kartą patvirtina, kad jis pats minėto įpareigojimo nelaikė nuomos sutarties sąlyga. Taip pat teismas nurodė, kad dėl kito įpareigojimo – 20 proc. gyvenamojo ploto pardavimo – į bylą nėra pateikta apskritai jokių įrodymų apie DK „Tukana“ ir kitų atsakovų netgi ikisutartinius ketinimus tai daryti. Nors gyvenamieji namai jau seniai pastatyti, ieškovas iki pat ieškinio pareiškimo nereiškė niekam jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl neva sutartinių nuostatų nevykdymo. Ieškovo atstovės aiškinimą, kad ieškovas tokį ilgą laiko tarpą nežinojęs apie baigtas pastatų statybas, teismas atmetė, motyvuodamas, tuo, jog toks argumentas negalėtų būti vertinamas kaip pagrįstas jau vien dėl to, kad priimant baigtus statinius naudoti dalyvavo savivaldybės atstovas, nuomos sutartys su AB „Lithun“, pastačius gyvenamąjį namą, nutrauktos Vilniaus apskrities viršininko įsakymu dar 2000 m. (t. 1, b. l.54, 58). Teismas konstatavo, kad esant tokioms aplinkybėms reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atmestinas. Taip pat teismas atmetė reikalavimus: pripažinti negaliojančiomis 1996 m. balandžio 16 d., 1999 m. rugsėjo 2 d. sutartis dalyje dėl skolos faktine statybos verte parduoti ieškovui Vilniaus m. savivaldybei 20 procentų gyvenamojo ploto perkėlimo, motyvuodamas tuo, kad pirma, šiose sutartyse apie tokio įpareigojimo buvimą bei perkėlimą nekalbama, antra, ginčijamomis sutartimis jis apskritai ir negalėjo būti perkeltas, nes konstatuota, jog tokio įpareigojimo pirminėse ir vėlesnėse nuomos sutartyse nebuvo.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 7 d. papildomu sprendimu, atsakovo AB ,,Lithun“ prašymu, priteisė iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės 5 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų atsakovo AB ,,Lithun“ naudai.

Šalies argumentai

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad Vilniaus miesto valdybos Potvarkis, ta apimtimi, kuria savivaldos organas, išnuomodamas valstybei priklausančią žemę, nustatė įpareigojimus Teatrui ir DK ,,Tukana“, nesant jokio Vyriausybės nurodymo ar kito teisinio pagrindo dėl jų nustatymo, viršijo savivaldos organų kompetenciją, prieštaravo Vyriausybės priimto Nutarimo Nr. 89 nuostatoms, todėl laikytinas niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 str. 1 d.). Tačiau pagal Civilinio kodekso komentarą teismas, pripažindamas sandorius negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnio pirmąją dalį, privalo nurodyti ne tik šį straipsnį, bet ir konkrečią imperatyvią įstatymo normą, kuriai sandoris prieštarauja. Taip pat jeigu nėra visiškai akivaizdu, kad įstatymo norma yra imperatyvi, būtina motyvuoti, kodėl pripažintina, kad norma yra imperatyvi, ir kokį visuomenės interesą ji saugo. Teismas sprendime ne tik nemotyvavo teisės normos, kurią pažeidė Vilniaus miesto valdyba, priimdama Potvarkį, imperatyvumo, bet tokios teisės normos apkritai sprendime neįvardijo. Teismas tik paminėjo Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1 ir 2 dalį bei 24 straipsnio 1 dalies 8 punktą, taip pat Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 3 dalį. Tačiau nei vienoje iš teismo nurodytų teisės normų nebuvo imperatyvios teisės normos. Teismo paminėtose Vietos savivaldos pagrindų įstatymo normose buvo įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės veikti pagal įstatymų jai suteiktą kompetenciją. Pagal Potvarkio priėmimo metu galiojusį Žemės kodeksą visa miesto ribose buvusi žemė buvo vietos savivaldos organų žinioje ((96 str. 1 d.) ir, būtent, vietos savivaldos organams buvo suteikti įgaliojimai skirti žemės sklypus iš minėto žemės sklypo (14 str. 4 d.). Tai patvirtina ir minėtas Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 8 punktas, nustatęs išimtinę vietos savivaldos organų kompetenciją žemės sklypų skyrimo srityje. Vyriausybės vaidmuo skiriant žemės sklypus Teatrui ir DK ,,Tukana“ apsiribojo leidimu šiuos žemės sklypus suteikti ne pagal Nutarime Nr. 89 nustatytą tvarką, o pagal tvarką, galiojusią iki jo priėmimo dienos. Šią aplinkybę ir patvirtina Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 3 d. rezoliucija Nr. 10-17444, leidusi išnuomoti žemės sklypus Teatrui ir DK ,,Tukana“ taikant Ministro Pirmininko 1992 m. gegužės 12 d. rezoliucijos 20-11810 nuostatas. Pagal ją žemės sklypai galėjo būti išnuomojami nesilaikant Nutarimo Nr. 89 10.6.1 punkto.

2. Teismas, neatsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą CK 1.78 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, ginčijamu sprendimu ex officio pripažino Potvarkio dalį niekiniu, nenustatęs jo buvimo niekiniu akivaizdumo, nevertindamas paties Potvarkio turinio, nevertindamas atsakovų elgesio po Potvarkio priėmimo, nevertindamas aplinkybių ir netaikydamas teisės aktų nuostatų, kuriomis remiantis Potvarkis buvo priimtas, nesivadovaudamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 185 str., 265 str. 1 d.). Potvarkio dalį teismas pripažino niekiniu tiesiog manydamas, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti jo dalį niekine, nesant CPK nustatyta tvarka pareikšto tokio pobūdžio reikalavimo (CPK 265 str. 2 d.). Šios teismo padarytos procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimas lėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą, taip pat buvo pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17).

Šalies argumentai

3. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė Civiliniame kodekse įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 str. 1 d.), nes žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nuomos sutarčių turinį nustatinėjo remdamasis formalia ir pažodine sutarčių turinio analize, konkrečių nuostatų įrašymu ar neįrašymu pačiose sutartyse, o ne jos prieduose ar kituose dokumentuose. Teismas neatskleidė sutarties sudarymo aplinkybių, t. y. šalių tikrųjų ketinimų, kuriuos jos turėjo omeny sudarydamos šiais žemės sklypų nuomos sutartis, tikslo, kurio jos siekė, bei kitų šalių motyvų, kuriuos jos turėjo pasirašydamos sutartį. Taip pat netinkamai vertino 1999 m. balandžio 16 d. AB ,,Lithun“ ir 393-osios DNSB sudarytą jungtinės veiklos sutartį Nr. 4-691 bei 1999 m. rugsėjo 2 d. AB ,,Lithun“ ir 595-osios GNSB sutartį Nr. 4494, sprendime pažymėdamas, kad šiose sutartyse nėra kalbama apie įpareigojimą parduoti faktine statybos verte ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei 20 proc. gyvenamojo ploto ar šio įpareigojimo perkėlimą. Taisyklę, kad Vilniaus miesto valdybai priimant Potvarkį žemės sklypai buvo skiriami vietos savivaldos organo sprendimu, numatė Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 8 punktas bei Žemės kodekso 13 straipsnio 1 ir 2 dalys bei 20 straipsnis. Potvarkis yra oficialus rašytinis įrodymas, liudijantis, kokomis sąlygomis Vilniaus miesto valdyba, pagal įstatymų jai suteiktą kompetenciją atstovavusi valstybę žemės sklypų skyrimo srityje, sutiko nuomoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini), Teatrui ir DK ,,Tukana“. Tuo tarpu teismas šiame Potvarkyje Vilniaus miesto valdybos išreikštą valią nepagrįstai ignoravo ir ją neigė, nesant byloje kitų įrodymų, patvirtinančių šios valios pakeitimą ar panaikinimą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Žemės kodeksą vietos savivaldos organo sprendime skirti žemės sklypą buvo nurodomos pagrindinės nuomos sąlygos, į tai, kad įsipareigojimus parduoti faktine statybos kaina 20 proc. pastatyto gyvenamojo ploto Vilniaus miesto valdybai bei vykdyti įsipareigojimus, nurodytus Teatro ir DK ,,Tukana“ 1993 m. sausio 20 d. raštuose, buvo numatytos Potvarkyje, jame pačiame pažymint, kad smulkesnės nuomos sąlygos nurodomos žemės sklypų pasuose ir nuomos sutartyse, akivaizdu, kad šie Potvarkyje numatyti įpareigojimai ir buvo esminės nuomos sąlygos, be kurių Vilniaus miesto valdyba nebūtų sutikusi sudaryt žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis su Teatru ir DK ,,Tukana“. Aplinkybės, kad šis Potvarkis buvo žemės sklypų (duomenys neskelbtini), sudarymo pagrindu (1964 m. CK 4 str., CK 1.136 str.), pasirašytų žemės sklypų nuomos sutarčių priedu, taip pat patvirtina, kad klausimo ar ginčo dėl šio Potvarkio teisėtumo ar pagrįstumo minėtų žemės sklypų nuomininkai niekada nekėlė, o jį pripažino bei įgyvendino, o tai patvirtina Teatro, DK ,,Tukana“ ir AB ,,Lithun“ tikruosius ketinimus sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis su minėtais įpareigojimai kaip nuomos sutarčių sąlygomis.

4. Teismas sprendime nurodė, kad nors gyvenamieji namai žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), jau pastatyti seniai, ieškovas iki pat ieškinio pareiškimo nereiškė niekam jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl neva sutartinių nuostatų nevykdymo. Teismas nepagrįstai šią aplinkybę vertino kaip turinčią esminę reikšmę nustatant, ar Vilniaus miesto valdybos ir DK ,,Tukana“ bei Teatro sudarytos nuomos sutartys patvirtina šalių suderintą valią dėl nustatytų įpareigojimų parduoti faktine statybos kaina 20 proc. pastatyto gyvenamojo ploto Vilniaus miesto valdybai bei vykdyti įsipareigojimus, nurodytus Teatro ir DK ,,Tukana“ 1993 m. sausio 20 d. raštuose. Aplinkybę, kad gyvenamieji namai, Potvarkiu leisti statyti žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), yra baigti statyti ir priimti naudoti, ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė sužinojo tik iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus 2005 m. birželio 6 d. raštu Nr. 31/05/18-1915 pateiktos medžiagos, pagal nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), tuo metu stovėjo nebaigtas statyti (80 proc. baigtumo) gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), ir nenurodyto baigtumo gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Iš apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2005 m. birželio 6 d. raštu Nr. 31/05/18-1915 pateiktos medžiagos ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė taip pat sužinojo apie AB ,,Lithun“ kreipimąsi dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nuomos sutarčių nutraukimo. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis tuo metu 1996 m. sausio 15 d. sudarytos žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nuomos sutartys Nr. 98 ir 99 galiojo.

5. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas išimtinai tuo, jog įpareigojimai parduoti faktine statybos kaina 20 proc. pastatyto gyvenamojo ploto Vilniaus miesto valdybai bei vykdyti įsipareigojimus, nurodytus Teatro ir DK ,,Tukana“ 1993 m. sausio 20 d. raštuose, nėra šalių sulygtos žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nuomos sutarčių sąlygos, todėl bylos išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės nėra galimas dėl neatskleistos bylos esmės, neištirtų ir nenustatytų faktinių aplinkybių (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 7 d. papildomą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, kad ieškovas apeliaciniu skundu apskundė Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimą. Lietuvos apeliaciniam teismui nusprendus tenkinti ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą ir panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimą, kaip nepagrįstas ir neteisėtas turėtų būti panaikintas ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 7 d. papildomas sprendimas (CPK 98 str. 1 d., 329 str. 1 d.).

Atsakovai AB ,,Lithun“, 595-oji GNSB, Lietuvos nacionalinis dramos teatras atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo pripažinti iš dalies negaliojančiomis atsakovų sudarytas jungtinės veiklos sutartis bei priteisti iš atsakovų ieškovui nuostolius, atsiradusius dėl žemės sklypų nuomos sąlygų nevykdymo. Taigi nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė kildinama iš sutarčių. Sutartinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis sieja civiliniai teisiniai santykiai ir civilinės teisės pažeidimas atsiranda dėl sutarties pažeidimo (CK 6.256 str.). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 3 d.). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 str.), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 1992 m. birželio 15 d. raštu Nr. 76-06-406 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su prašymu leisti Vilniaus miesto valdybos urbanistikos ir architektūros skyriui nuomoti sklypą (duomenys neskelbtini) ne aukciono tvarka Teatrui ir DK „Tukana“ kompleksiniam šio sklypo užstatymui (t. 1, b. l. 25). Šis prašymas 1992 m. rugpjūčio 3 d. Ministro Pirmininko rezoliucija buvo patenkintas, nenustatant jokių papildomų įpareigojimų žemės nuomininkui (t. 1, b. l. 26). Vilniaus miesto valdyba Potvarkiu leido ne konkurso tvarka išnuomoti Teatrui 0,181 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei DK „Tukana“ 0,088 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gyvenamiesiems namams su visuomeninės paskirties patalpomis projektuoti ir statyti (t. 1, b. l. 28-29). Potvarkiu Teatrui ir DK „Tukana“ buvo nustatyta parduoti faktine statybos kaina 20 procentų pastatyto gyvenamojo ploto Vilniaus miesto valdybai (Potvarkio 1.1.1, 1.2.1 p.), vykdyti įsipareigojimus, nurodytus Teatro ir DK „Tukana“ 1993 m. sausio 20 d. raštuose, t. y. skirti 30 proc. objekto statybos montavimo darbų sąmatinės vertės miesto inžineriniams tinklams vystyti (Potvarkio 1.1.2, 1.2.2 p.). Šios nuostatos buvo įrašytos gyvenamųjų namų su visuomeninės paskirties patalpomis žemės sklypų pasuose atitinkamai Nr. 118, Nr. 117 (t. 1, b. l. 34-51).

Vilniaus miesto valdyba ir DK „Tukana“ 1993 m. spalio 5 d. sudarė nuomos sutartis dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypų 290 kv. m ir 582 kv. m nuomos (t. 1, b. l. 70, 96). 1994 m. lapkričio 25 d. DK „Tukana“ sudarė su AB „Lithun“ jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią šalys sutarė bendrai veikti gyvenamųjų namų projektavime ir statyboje nuomojamuose žemės sklypuose, o 1995 m. rugpjūčio 28 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo, kuriuo sutarties šalys sutarė, kad AB ,,Lithun“ perima visas teises ir pareigas, susijusias su jungtinės veiklos sutarties nutraukimu. Vilniaus apskrities valdytojas 1995 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 450-01 nutraukė 1993 m. spalio 5 d. nuomos sutartis su DK „Tukana“ ir išnuomojo šiuos sklypus AB „Lithun“ minėtų nutrauktų nuomos sutarčių sąlygomis (t. 1, b. l. 63). Atsižvelgdama į bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtame Vilniaus apskrities valdytojo įsakyme nurodymas, kad valstybinės žemės nuomos sutartys sudaromos nutrauktų valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių sąlygomis, nereiškia, kad AB ,,Lithun“ perėmė DK ,,Tukana“ prisiimtas prievoles ar įsiskolinimus. Bylos duomenimis 1993 m. spalio 5 d. sudarytose valstybinės žemės sklypų nuomos sutartyse sąlygos dėl 20 procentų gyvenamojo ploto pardavimo už statybos savikainą nebuvo, todėl ji negalėjo būti perkelta ir į vėliau sudarytas sutartis. Nuomos sutartis dėl minėtų sklypų AB „Lithun“ pasirašė 1996 m. sausio 15 d., o 1998 m. balandžio 21 d. su AB „Lithun“ buvo sudaryta papildomo 165 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis (t. 1, b. l. 62, 87, 129), tačiau nei vienoje iš šių sutarčių, kaip ir Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. lapkričio 15 d. įsakyme Nr. 540-01, nėra jokių nuostatų ar AB ,,Lithun“ įsipareigojimų dėl ieškovo nurodytos nuomos sąlygos – įsipareigojimo parduoti 20 proc. gyvenamojo ploto pastatytame name – taip pat nėra jokių nuostatų apie DK ,,Tukana“ sutartinių įsipareigojimų perėmimą. 1996 m. balandžio 16 d. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis tarp AB „Lithun“ ir 393 DNSB „Odminiai“, pagal kurią sutarties šalys įsipareigojo bendrai veikti gyvenamųjų namų AB „Lithun“ nuomojamuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), projektavime ir statyboje (t. 2, b. l. 49-51). Gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) buvo priimti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1998 m. kovo 17 d. aktu (t. 1, b. l. 56-57).

Taip pat byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto valdyba 1994 m. kovo 29 d. ir 1994 m. kovo 28 d. sudarė nuomos sutartis dėl žemės sklypų atitinkamai 609 kv. m ir 1076 kv. m (duomenys neskelbtini) nuomos su Teatru, o 1994 m. liepos 14 d. papildomai potvarkiu išnuomojo 42 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 152, 177, 184). Vilniaus apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001 m. rugsėjo 18 d. pastatyto statinio priėmimo naudoti akte šio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statytoju nurodytas Teatras (t. 1, b. l. 198-205). 1997 m. balandžio 21 d. Teatras ir AB ,,Lithun“ sudarė jungtinės veiklos sutartis dėl gyvenamųjų namų minėtuose sklypuose statybų (t. 1, b. l. 206-208). Pagal šią sutartį Teatras suteikė žemės sklypą statybai, o AB „Lithun“ įsipareigojo sumokėti mokestį už inžinerinės infrastruktūros išvystymą, kitus mokesčius ir rinkliavas, atlikti namo projektavimo ir statybos darbus. Tačiau iš 1997 m. balandžio 21 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties turinio matyti, kad Teatras neperdavė AB ,,Lithun“ jokių savo sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš minėtų žemės sklypų nuomos sutarčių, o AB ,,Lithun“ jų neperėmė. 1997 m. balandžio 21 d. jungtinės veiklos sutarties 5.1 p. nuostata, teigianti, jog bendros išlaidos ir nuostoliai (pajamos), atsiradę kaip jungtinės veiklos rezultatas, padengiami iš AB ,,Lithun“ sąskaitos, kolegijos nuomone nereiškia, jog AB ,,Lithun“ atsako ir dengia pagal Teatro sudarytas sutartis atsiradusius nuostolius. 1999 m. rugsėjo 2 d. sutartimi AB „Lithun“ ir 595 GNSB susitarė pakeisti 1997 m. balandžio 21 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 4-2343, perleidžiant iš šios sutarties kylančias AB „Lithun“ teises, įsipareigojimus ir piniginius bei kitus įnašus 595 GNSB (t. 2, b.l. 48).

Atsakovų pasirašytų jungtinės veiklos sutarčių sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 242 straipsnio 1 dalis nustatė, kad perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tiktai sutinkant kreditoriui. Pagal CK 243 straipsnį skola gali būti perkelta tik rašytine forma, jeigu sandoris, kurio pagrindu atsirado prievolė, buvo sudarytas rašytine forma. Byloje nėra duomenų, kad Vilniaus miesto valdyba Potvarkio 1.1.1, 1.2.1, 1.1.2, 1.2.2 punktuose nustatytus įpareigojimus Teatrui ir DK „Tukana“ būtų sutikusi perkelti kitiems asmenims. Todėl apelianto argumentas, kad be jo sutikimo neteisėtai perkelta skola, pagrįstas. Tačiau, kaip minėta, pagal aptartas sutartis skola nebuvo perkelta, todėl šis argumentas teisiškai nereikšmingas.

Vilniaus miesto valdybos Potvarkio priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (1992 m. gegužės 19 d. redakcija) 14 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad valstybinės žemės fondu disponuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savivaldybės ir kiti valstybės įgaliotieji organai, kurie tą žemę įstatymų nustatyta tvarka gali išnuomoti, parduoti ar kitaip naudoti. Taip pat tuomet galiojusio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustatė, kad savivaldybės organų sprendimai, priimti neviršijant kompetencijos, yra privalomi visoms jos teritorijoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, taip pat pareigūnams ir gyventojams. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis nustatė, kad savivaldybės nuosavybės teisės objektai gali būti: komunalinis butų fondas, miesto (gyvenvietės) ūkio objektai ir įrenginiai, savivaldybės įmonių pagrindinis ir apyvartinis kapitalas, infrastruktūros objektai, į akcijas ir kitus vertybinius popierius investuotas savivaldybės kapitalas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių (toliau – Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintos Taisyklės) 2.1 punkte miesto (rajono) valdybai buvo suteikta teisė atstovauti valstybę parduodant (nuomojant) žemę, o 20 punkte numatytas baigtinis nuomos sutarties sąlygų sąrašas. Minėtu Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintų Taisyklių 20.5 punkte nustatyta, kad žemės sklypo nuomos sutartyje turi būti nurodyta nuomos sąlygos ir šių taisyklių 7 punkte nurodyti galimi apribojimai. Tačiau tokių apribojimų, kurie buvo nustatyti Potvarkyje, Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintų Taisyklių 7 punktas nenumatė. Be to, Vilniaus miesto valdybos ir DK ,,Tukana“ bei Teatro sudarytose nuomos sutartyse dėl žemės sklypų atitinkamai (duomenys neskelbtini), bei vėlesnėse nuomos sutartyse nebuvo nurodytos Potvarkiu nustatytos nuomos sąlygos. Tai, kad Potvarkio 1.1.1, 1.2.1, 1.1.2, 1.2.2 punktų nuostatos buvo įrašytos gyvenamųjų namų su visuomeninės paskirties patalpomis žemės sklypų pasuose nėra reikšminga, nes žemės sklypo pasas nėra nuomos sutarties sudedamoji dalis. Taigi įpareigojimai, kurie Potvarkiu Vilniaus miesto valdybos buvo nustatyti atsakovams, nei Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintose Taisyklėse, nei Civiliniame kodekse, nei kituose teisės aktuose nebuvo nustatyti. Vilniaus miesto valdyba nebuvo žemės savininkė, ji valstybinių žemės sklypų nuomos srityje veikė kaip valstybės atstovė, todėl negalėjo nustatyti nuomojamai žemei apribojimų.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Vilniaus miesto valdyba 1993 m. balandžio 8 d. Potvarkyje Teatrui ir DK ,,Tukana“ įpareigojimus parduoti faktine statybos kaina 20 proc. gyvenamojo ploto Vilniaus miesto valdybai bei vykdyti įsipareigojimus, nurodytus 1993 m. sausio 20 d. Teatro ir DK ,,Tukana“ raštuose, viršijo savo, kaip savivaldybės organo, kompetenciją bei nukrypo nuo jai, kaip valstybės atstovei, valstybės suteiktų įgaliojimų. Tačiau teismas nepagrįstai Potvarkį laikė sandoriu. Vilniaus miesto valdybos priimtas Potvarkis yra individualaus teisės taikymo aktas ir jis negali prieštarauti norminiams teisės aktams. Pripažinus, kad Vilniaus miesto valdyba, priimdama Potvarkį, viršijo savo kompetenciją, ir tokiu dokumentu negalima vadovautis (CPK 3 str. 4 d.), nėra pagrindo šį Potvarkį laikyti nuomos sutarčių sudėtine dalimi.

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Nenustačius, kad tarp ieškovo nurodytų nuostolių ir AB ,,Lithun“ veiksmų yra priežastinis ryšys, ieškovo reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo pagrįstai buvo atmesti. Taip pat nepagrįstas ieškovo reikalavimas dėl nuostolių priteisimo iš Teatro. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis Teatras patikėjimo teise valdo tik 40,07 kv. m patalpą (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 258-317). Jokio turto nuosavybės teise Teatras neturi. Taip pat nėra duomenų, kad pagal 1997 m. balandžio 21 d. jungtinės veiklos sutartį tarp Teatro ir AB ,,Lithun“ koks turtas būtų atitekęs Teatrui.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė ir naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str.).

Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 7 d. papildomu sprendimu, atsakovo AB ,,Lithun“ prašymu, priteisė iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės 5 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų atsakovo AB ,,Lithun“ naudai (t. 3, b. l. 146-147). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu 1R-85 patvirtintų rekomendacijų ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatas, į bylos sudėtingumą, apimtį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovui būtent nurodyto dydžio advokato atstovavimo išlaidas, todėl keisti ar naikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 7 d. papildomą sprendimą taip pat nėra pagrindo.

Netenkindama apeliacinio skundo, teisėjų kolegija atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Iš apelianto atsakovui Teatrui priteistinos jo patirtos advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos, kurias sudaro 2 500 Lt (t. 3, b. l. 200) bei išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88, 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 7 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakovui Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui (į. k. 9075392) 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus litų) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės 23 (dvidešimt tris litus) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai Alė BukavinienėRūta MickevičienėGintaras Pečiulis