- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-05-11
- Bylos Nr.
- 1-44-210/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius, Tikra Teisėjas, Vytautas Kursevičius
- Kaltinamasis
- A. M.
- Civilinis ieškovas
- V. J.
- Advokatai
- Erika Jasiūtė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamas A. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. Raseinių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1991-08-19 pagal LR BK 146 straipsnio 2 dalį, 90 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmės vykdymą atidedant; 1998-11-11 pagal BK 225 straipsnio 3 dalį; 2000-03-27 pagal BK 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį; 2000-11-27 pagal BK 225 straipsnio 2 dalį; 2002-05-24 pagal BK 212¹ straipsnį; 2003-03-24 pagal BK 225 straipsnio 2 dalį; kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dlayje ir 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. M. 2006 m. rugpjūčio 18 d., apie 4 val.18 min., veikdamas su bendrininkų grupe - dviem ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis, išardęs ir sugadinęs lango apsauginę žaliuzę ir išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į saugomas patalpas - individualios V. J. įmonės juvelyrinių dirbimių parduotuvę, esančią Šiauliuose, iš kurios, sudaužęs prie lango stovėjusios vitrinos stiklą, pagrobė didelės vertės svetimą turtą - V. J. individualiai įmonei priklausančius juvelyrinius gaminius: 84,44 g svorio kolje už 11000 Lt, 28,71 g svorio apyrankę už 3790 Lt, 68,00 g svorio apyrankę už 5500 Lt, 30,10 g svorio apyrankę už 3217 Lt, 5,28 g svorio pakabuką už 1900 Lt, 3,24 g svorio pakabuką už 997 Lt, 1,45 g svorio pakabuką už 138 Lt, 11,67 g svorio žiedą už 3330 Lt, 8,77 g svorio žiedą už 1592 Lt, 9,79 g svorio žiedą už 1900 Lt, 4,78 g svorio žiedą už 840 Lt, 12,17 g svorio žiedą už 2300 Lt, 4,43 g svorio žiedą už 1200 Lt, 6,65 g svorio žiedą už 1550 Lt, 10,96 g svorio auskarus už 1900 Lt, 1,34 g svorio auskarus už 1057 Lt, 4,94 g svorio auskarus už 800 Lt, 2,03 g svorio grandinėlę už 189 Lt, 2,59 g svorio grandinėlę už 243 Lt, 1,87 g svorio grandinėlę už 173 Lt, 80,17 g svorio apyrankę už 8500 Lt, 5,02 g svorio auskarą už 695 Lt, 6,29 g svorio žiedą už 1900 Lt, 37,61 g svorio apyrankę už 4000 Lt, 38,12 g svorio apyrankę už 2859 Lt, iš viso už 61570 Lt sumą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str.3 d.
Be to, kaltinamasis A. M., tuo pačiu turto grobimo metu ir toje pačioje vietoje, t.y., 2006-08-18 apie 4 val.18 min., veikdamas su bendrininkų grupe - dviem ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis, Šiauliuose esančioje individualios V. J. įmonės parduotuvėje išardydamas ir sugadindamas lango apsauginę žaliuzę už 111,26 Lt, išdaužydamas lango stiklą už 600 Lt, sudaužydamas ir sugadindamas parduotuvės patalpose buvusią vitriną už 1000 Lt, sugadino svetimą - V. J. individualiai įmonei priklausantį turtą – iš viso už 1711,26 Lt, tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. pasinaudojo savo teise duoti parodymus ir tokiu būdu gintis nuo pareikštų kaltinimų, ir duodamas parodymus savo kaltę visiškai neigė.
Kaltinamasis A. M. parodė, kad 2006-08-18 buvo namuose Kelmės mieste, jam paskambino draugas Artūras iš Tauragės. Draugo pavardės nežino, pažinojo jį iš laisvės atėmimo atlikimo vietos, pasiūlė nuvažiuoti į Šiaulius, kur ir atvažiavo apie 2 valandą nakties. Važinėjo po miestą, suprato, kad draugas ieško nusipirkti narkotikų. Sustojus prie turgaus, nusprendė nueiti pas brolį ir pas jį permiegoti, o kitą dieną grįžti atgal. Ėjo Vilniaus gatve – bulvaru, pamatė išdaužtą parduotuvės vitrinos stiklą, ant žemės mėtėsi kažkokios dėžutės. Iš smalsumo paėmė dėžutę ir pirštines. Tuo metu kažkas pradėjo šaukti “Stok, užmušiu”, todėl išsigandęs pradėjo bėgti. Toje vietoje, kur išdaužtas stiklas, buvo pastatytas suolas ar stalas, todėl neneigia, kad galėjo ant jo užlipti.
Dėžutė, kurią paėmė, buvo tuščia, tačiau bėgdamas daiktų neišmetė, bėgo į kiemus, nes mieste blogai orientuojasi, perlipo per kažkokią tvorą, kur kažkokiame kieme policijos pareigūnas liepė gulti ant žemės. Brolis, pas kurį ėjo, gyvena Draugystės prospekte, tačiau namo numerio nežino.
Bulvare žmonių buvo, matė prie mokyklos kelis asmenis. Prie tos parduotuvės nebuvo nei vieno žmogaus. Ir pirštines, ir dėžutę rado prie išdaužto stiklo. Viską paėmė iš smalsumo. Bėgo, nes išsigando, kadangi jį ne kartą Šiauliuose yra sumušę, kad ten parduotuvė - nežinojo. Viskas vyko labai greitai, todėl nespėjo susivokti. Nuo mokyklos pusės jam šaukė keli vyriški balsai. Nubėgo gal tik 50 metrų ir buvo sulaikytas. Buvo tamsu, todėl jokių juvelyrinių dirbinių nematė. Buvo su ta avalyne, kurią policijoje ir tyrė. Neneigia, kad buvo koją padėjęs ant stalo, kuris buvo viduje, tačiau nieko nematė, nes buvo tamsu. Nežino, kodėl paėmė pirštines ir jų neišmetė, pasiliko pas save.
Nors kaltinamasis savo kaltę neigė, pripažindamas tik įvykio vietoje buvimo faktą, tai pateikdamas kaip atsitiktinį jam nepalankiai susiklėsčiusių aplinkybių sutapimą, jo kaltė įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas priima ir pripažįsta tinkamais ir pagrindžiančiais jo kalrę įrodymais.
Liudytoja S. J. parodė, kad parduotuvė registruota jos vyro V. J. vardu, ji yra bendrasavininkė, dirba administratore. Įmonė užsiima juvelyrinių dirbinių gamyba ir prekyba.
2006-08-18 apie 4 val. 30 min. jai paskambino iš Šiaulių m. VPK apsaugos policijos skyriaus, pranešė, kad išdaužtas juvelyrinės parduotuvės langas. Parduotuvė yra Šiaulių mieste. Šalia įsikūręs “Laiko” kino teatras, kitos parduotuvės, kitoje bulvaro pusėje – “Hansabankas”.
Juvelyriniai dirbiniai būdavo paliekami nakčiai vitrinose, nes parduotuvės langai buvo su apsauginėmis žaliuzėmis, patalpa blokuojama ir saugoma policijos. Žaliuzės buvo įrengtos iš lauko pusės. Signalizacijos garsas tąnakt buvo išjungtas, nes buvo gavę kaimynų nusiskundimų, jog ji dažnai įsijungia ir trikdo poilsį. Parduotuvėje vitrinos buvo rakinamos. Gaminių jose daug, jie brangūs. Atvykusi nuėjo į parduotuvę iš kiemo pusės, įėjo į vidų, uždegė šviesą. Buvo sudaužyta vitrina, buvusi prie lango. Ten buvo sudėtos pačios brangiausios prekės, su deimantais, kitais brangakmeniais.
Tuo metu policijos pareigūnai buvo iš lauko pusės prie parduotuvės, sakė neiti prie lango, todėl ji iš parduotuvės išėjo.
Prie parduotuvės lango iš bulvaro pusės buvo pastatytas stelažas, mano, kad paimtas iš statybų, kurios tuo metu vyko bulvare.
Parduotuvės langai pakankamai aukštai nuo grindinio – gal 1,5 metro aukštyje. Ant žemės buvo pabirusios prekės, stiklo šukės. Išbarstytus dirbinius surinko. Be išbarstytų, - pasigedo dar dvidešimties gaminių. Tarp jų buvo labai brangus koljė už 11000 Lt, apyrankė 5500 Lt vertės, kiti brangūs gaminiai. Visų gaminių, kurių pasigedo, vertė – 43616 Lt. Dalis gaminių buvo rasta ant žemės lauke ir prie vitrinos viduje, bet jie buvo sugadinti. Tai trapūs daiktai, lengvai lūžta, juos reikėjo perdaryti. Visų pagrobtų gaminių vertė 61570 Lt – į šią sumą įskaičiuota ir pamestų, sugadintų gaminių kaina. Mano, kad dirbiniai buvo semiami, nešami lauk, ir nešant išmėtyti, galėjo ant jų ir užlipti.
Kaltinamasis gal ir matytas, bet nežino, kur - gal ne parduotuvėje, o mieste.
Aplinkinių gyventojų nepažįsta. Vienas gyventojas, kurio butas virš parduotuvės, yra vyro pažįstamas. Jo vardas Sergejus.
Ji į parduotuvę ėjo iš kiemo pusės, buvo apšviesta. Pačiame bulvare gal ir degė žibintai, nepamena, tačiau apie 5 val. ryto tokiu metų laiku jau būna šviesu. Liudytojos manymu, tam, kad pagrobtų iš vitrinos dirbinius, į parduotuvę lipti nereikėjo, užteko pasilipti ant to stelažo, ir gaminiai buvo lengvai pasiekiami. Turtas buvo ir pagrobtas, ir sugadintas. Žala neatlyginta. Dirbinių vitrina buvo užrakinta, ją būtų reikėję rakinti, todėl išdaužti - greičiau.
Liudytojas E. R. parodė, kad jis dirba Šiaulių Šiaulių m. VPK pirmajame policijos komisariate, kaltinamąjį pažįsta tik dėl įvykio, anksčiau nepažinojo, Jis nurodė, kad 2006-08-18 naktį budėjo pimajame policijos komisariate. Apie 4 val. nakties išgirdo apie vagystę iš parduotuvės Vilniaus g. Ji nuo komisariato maždaug 200 metrų atstumu. Nubėgo A. M. gatve link bulvaro, kur pastebėjo atvykstančius Vilniaus gatve pareigūnus, todėl pasuko į kiemą už “Hansabanko”, pamatė, kaip per tvorą peršoko kažkoks asmuo. Jis parkrito ant žolės ir liko gulėti. Suprato, kad jis bando pasislėpti, todėl jį sulaikė. Tai buvo kaltinamasis. Jis nesipriešino. Jis buvo apsirengęs juodais drabužiais – sportinėmis kelnėmis, juodu bliuzonu. Pas jį buvo rasta tuščia vyšninės spalvos juvelyrinių dirbinių dėžutė. Ant vienos rankos buvo užsimovęs odinę pirštinę, kita pirštinė buvo rasta toje vietoje vėliau. Viskas vyko vasarą. Suprato, kad tas žmogus, kurį sulaikė, bėgo iš įvykio vietos. Jis krito į žolę, bandė slėptis. Be to, buvo ant galvos su kapišonu (gobtuvu). Jis nieko neaiškino, tik sakė, kad dėžutę rado. Matė, kaip tas asmuo atbėgo nuo bulvaro pusės, šoko per pastato stogelį, ten galima pasilipti laiptais. Matėsi pėdsakai nuo parduotuvės. Nuo pranešimo apie įvykį iki tol, kol pamatė kaltinamąjį, praėjo gal 5 ar mažiau minučių.
Liudytoja K. Š. , parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste. Kaltinamojo nepažįsta. Liudytoja nurode, kad ji gyvena šalia juvelyrinių gaminių parduotuvės. Pro langą matosi parduotuvė. Tą 2006-08-18 naktį išgirdo duslų garsą ir stiklo dūžį. Kai dužo stiklas, suprato, kad jis išdaužtas. Pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad trys asmenys kažką daro prie parduotuvės. Paskambino į policiją mobiliuoju telefonu. Visą laiką kalbėdama telefonu žiūrėjo pro langą. Pamatė nubėgančius nuo parduotuvės tris asmenis. Visi buvo tamsiai apsirengę, su kepurėmis ar kapišonais. Pirmą kartą visi bėgo kartu. Jie nubėgo iki parduotuvės „E5-mode“, kuri priešais kiek šalia, po kiek laiko vienas grįžo prie parduotuvės, kiti laukė kelias minutes ir sugrįžo taip pat. Vienu metu to vyro, kuris pirmas grįžo, nebesimatė, jis galėjo būti įlindęs ar pasilenkęs per langą į parduotuvės vidų, nes tik tuomet iš jos lango ir galėjo nesimatyti. Tas asmuo, kurio nebesimatė, niekur kitur negalėjo būti nuėjęs, nes gerai matėsi į abi puses nuo parduotuvės, kitų žmonių ten nebuvo, jis negalėjo grįžti ir į mokyklos pusę, būtų mačiusi. Liudytoja nurodė, kad jos buto langas buvo atviras, ir ji persisvėrusi žiūrėjo. Pro uždarytą langą būtų nedaug mačiusi. Tvirtina, kad prie parduotuvės grįžo tie patys asmenys, kurie daužė vitriną, tačiau jų veiksmų išskirti negali, kas ką darė, bet tvirtina, kad vyksmas buvo bendras.
Policija atvyko po 12 minučių. Tiksliai žino laiką, nes užsifiksavo laiką telefone. Tuomet tie asmenys pradėjo bėgti pamatę policiją. Du nubėgo į Dvaro gatvės pusę, o vienas nubėgo skersai bulvaro prie siūlų parduotuvės, užlipo laipteliais. Jis galėjo peršokti per tvorą, bet ji šito nematė, nes tą vietą užstoja namo kampas. Visi trys nubėgo nuo tos pačios vietos – nuo juvelyrinių dirbinių parduotuvės.
Gatvė nebuvo apšviesta, bet buvo vasaros laikas, rytas, viskas matėsi gerai. Be to, ne visos parduotuvių vitrinos buvo tamsios, nuo jų irgi sklido šviesa.
Liudytojas R. V. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta tik iš įvykio. Nurodė, kad 2006-08-18 dirbo Šiaulių m. VPK. Naktį budėjo su L. Š. ir gavo Apsaugos policijos pranešimą, kad bandoma apvogti juvelyrinių dirbinių parduotuvę, esančią Šiaulių m. Privažiavo iki “Pegaso” baro, toliau negalėjo važiuoti, nes bulvaras dėl darbų buvo užtvertas, palikti tik siauri takeliai pėstiesiems. Pamatė, kaip skersai bulvaro nubėgo žmogus. Jis nieko jam nešaukė. Niekada nešaukia “Stok, užmušiu”, buvo dviese su L. Š. , o netrukus atvyko ir Apsaugos policijos pareigūnai. Per raciją išgirdo, kad E. R. sulaikė vyrą. Jis į įvykio vietą ėjo bulvaru, o E. R. bėgo nuo pirmojo policijos komisariato pusės kiemais. Prie parduotuvės pamatė, kad išlaužtos apsauginės žaliuzės, išdaužtas stiklas. Mėtėsi aplink daug dėžučių, juvelyrinių dirbinių – ir bulvaro pusėje prie lango, ir viduje, ir ant palangės.Vienas vyras E. R. buvo sulaikytas kieme. Tas, kuris bėgo skersai per bulvarą, peršoko per tvorą palipęs laiptais. Jis buvo pristatytas į Pirmąjį policijos komisariatą. Vyriškis neprisistatė. Buvo tamsiai apsirengęs. Buvo su kapišonu, viena pirštinė buvo ant rankos, jis kartu su E. R. uždėjo vyriškiui antrankius. Kita pirštinė buvo numesta šalia. Ar tas pats žmogus, kuris nubėgo skersai bulvaro nuo parduotuvės, buvo sulaikytas, negali pasakyti, nes tuo metu buvo tolokai - prie A. M. gatvės kampo. Buvo rytas, pro langą buvo galima matyti, kas vyksta, be to, bulvaras buvo apšviestas, degė lemputės.
Liudytojas L. Š. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta dėl to įvykio. Dirba Šiaulių m. VPK. Liudytojas nurodė, kad 2006-08-18 budėjo su R. V. . Apie 4 val. nakties pranešė apsaugos policija, kad suveikė parduotuvės signalizacija, kadangi buvo netoli “Keturių vėjų” parduotuvės, nuvyko į bulvarą. Tuo metu pėsčiųjų bulvare vyko rekonstrukcija. Pamatė, kaip nuo juvelyrinės parduotuvės bėgo žmogus, jis iš pradžių bėgo Dvaro gatvės link, paskui kirto bulvarą, jį vijosi iki Vilniaus g. Nr. 223 namo, jo ten neberado. Šį pastatą su greta esančiu namu jungia žema tvora, kurią galima peršokti, pasilipus laiptais. Išgirdo, kad budėtojas kieme sulaikė įtariamąjį. Pranešė, kad buvo trys asmenys, todėl ieškojo kitų, bet nerado. Matė neaukšto ūgio, tamsiai apsirengusį asmenį su kapišonu ant galvos. Paskui jį matė policijos komisariate. Pagal aprangą ir kūno sudėjimą sulaikytas buvo tas pats žmogus, kurį matė bėgantį nuo parduotuvės.
Nukentėjusysis V. J. parodė, kad kaltinamąjį žino tik iš matymo. Nukentėjusysis nurodė, kad jis - individualios įmonės savininkas. Įmonė užsiima juvelyrinių gaminių gamyba ir prekyba. Turi parduotuvę, kuri yra Šiaulių m.. Apie parduotuvėje įvykdytą vagystę sužinojo 2006-08-18 rytą. Kaltinamąjį matydavo mieste, bet neturėjo pagrindo manyti, kad jis galėtų įvykdyti vagystę. Į parduotuvę patekta atplėšus apsaugines žaliuzes, prie lango buvo statybinis stelažas. Tuo metu vyko bulvaro rekonstrukcijos darbai, gal iš ten buvo paimtas stelažas. Buvo išdaužtas parduotuvės langas. Prie lango buvo vitrina su brangiais dirbiniais, ji išdaužta. Nebūtina buvo patekti į parduotuvės vidų, norint paimti dirbinius iš šios vitrinos. Iš tos vitrinos buvo pavogta apie pusę visų ten buvusių gaminių. Žaliuzės nebuvo prijungtos prie signalizacijos sistemos, jas atplėšus nesuveikė signalas. Įsijungė signalizacija, tik išdaužus stiklą. Parduotuvė buvo saugoma apsaugos policijos.
Dalis gaminių buvo rasta prie lango lauke ir parduotuvės viduje. Policija vėliau rastus gaminius grąžino. Liko ieškinys 43616 Lt. Gaminių kainos didelės. Gaminio kaina priklauso nuo medžiagos, gaminio sudėtingumo, dirbinio pagaminimo laiko, taip pat meninio lygio. Taip pat yra prekybos antkainis, PVM. Pavogtasis koljė buvo pagamintas iš 585 ir 750 prabos aukso, briliantų. Nebuvo detalizuota, kiek gramų, kokios medžiagų kainos. Savikaina yra pagal gramus. Antkainis buvo toks pat, kaip ir kitų gaminių. Tie gaminiai yra netgi dotuojami, šiaip dabar jie būtų daug brangesni. Šie gaminiai brangūs, sudėtingi, jie buvo kaip įmonės vizitinė kortelė. Daug gaminių ieškinyje yra žemesnėmis kainomis, nei būtų dabar rinkoje.
Draudimas atlygino tik dalį sugadinto turto – išdaužto stiklo, žaliuzių - vertės. Jie paskaičiavo nusidėvėjimą, tačiau stiklas nenusidėvi. Vitrina buvo iš gaubto stiklo, buvo pagaminta, kaina apie 2000 Lt. Mano, kad žaliuzes buvo galima išardyti be įrankių ir labai greitai. Liudytoja, gyvenanti tame name aukščiau parduotuvės, viską matė. Kol neišdaužė lango, signalizacija nesuveikė. Mano, kad vagys turėjo laiko plėšti žaliuzes, nes nežinojo, kad gyventojai jau pranešė policijai.
Kiti duomenys, pagrindžiantys nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, taip pat duomenys, kurie su įvykiu tiesiogiai susieja kaltinamąjį A. M. .
2006-08-18 įvykio vietos apžiūros protokolas paliudija, kad nurodytu kaltinime laiku buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Šiauliuose. Šios įvykio vietos apžiūros metu paimtos 3 išliejos su laužimo įrankio pėdsakais, 4 stiklo šukės su avalynės pėdsakų fragmentais, juvelyriniai dirbiniai, rasti lauke prie parduotuvės ant žemės: 3 apyrankės, 1 auskaras ir 1 žiedas (b.1. 36-44,t.1).
2006-08-19 daiktų apžiūros protokolas patvirtina ir pakartoja, kad 2006-08-18 įvykio vietoje surasti daiktai - juvelyriniai dirbiniai - 3 apyrankės, 1 auskaras ir 1 žiedas buvo paimti, apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai ištirti ir prijungti prie bylos (b. 1. 45-49, t. 1).
Papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, datuotas 2006-08-19 d. patvirtina, kad iš įvykio vietos, esančios Šiauliuose, taip pat buvo paimti V. J. įmonės juvelyrinės parduotuvės išdaužto lango stiklo pavyzdžiai bei dvi plokštelės su mikrodalelėmis (b. 1. 52-54, t. 1).
2006-08-18 daiktų pateikimo protokolas liudija, kad sulaikytas įtariamasis A. M. su savimi turėjo daiktus - vyšninės spalvos dėžutę ir porą vyriškų pirštinių (b. 1. 62, t. 1).
2006-09-27 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad dėžutė ir pirštinės buvo apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai ištirti ir prijungti prie bylos (b. 1. 63-66, t. 1).
2006-08-18 daiktų pateikimo protokolas liudija apie tai, kad sulaikytasis įtariamasis A. M. ikiteisminiam tyrimui apžiūrai pateikė sulaikymo metu vilkėtą džemperį ir avėtus sportinius batus „Nike“ (b. 1.67-68, t. 1); o 2006-11-29 specialisto išvada Nr. 40-9-IS-1-0836 (b. 1. 109-113, t. 1) patvirtina, kad du avalynės pėdsakų fragmentai, aptikti ant stiklo šukių 2006-08-18 įvykio vietos apžiūros metu dėl vagystės iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, galėjo būti palikti tos pačios rūšies avalyne, kaip ir A. M. sportinė avalynė (sportiniai batai „Nike“, kuriuos jis avėjo sulaikymo metu), kurie buvo pateikti tyrimui.
Viešosios policijos Šiaulių apsaugos skyriaus 2006-10-05 raštas Nr. 123-S5-4778 bei prie jo pridedami priedai (b. 1. 83-88, t. 2) patvirtina, kad centralizuotame stebėjimo punkte signalizacijos priemonių suveikimo signalas iš V. J. įmonės parduotuvės 2006-08-18 naktį buvo gautas 04:19:28 val.
Iš 2006-12-06 liudytojos K. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino anksčiau duotus savo parodymus. Parodymų patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad pro K. Š. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, langą, galima matyti vietą, esančią prie tame pačiame name įsikūrusios juvelyrinės parduotuvės - iš kurios įtariamasis A. M. su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis pagrobė didelės vertės svetimą turtą bei vietą, esančią prie parduotuvės „E-5 Mode“, kurioje minėti asmenys slėpėsi po to, kai išdaužė juvelyrinės parduotuvės lango stiklą, o taip pat vietą, į kurią iš nusikaltimo vietos nubėgo įtariamasis A. M. (b.1.95-105,t.2).
Įrodymų analizė, vertinimas, veikos juridinės kvalifikacijos pagrindimas
Teismas, priėmęs ir ištyręs byloje surinktus duomenis apie įvykio faktines aplinkybes, liudijančius ir apie nusikalstamos veikos padarymo vietą, ir laiką, ir kaltinamojo atliktus konkrečius veiksmus, jo buvimą nusikaltimo vietoje, atsiradimo ten aplinkybių visumą, elgesį po įvykio, jo teiginius dėl buvimo įvykio vietoje laiko ir aplinkybių, ir kaltės neigimą, prieštaringai ir nelogiškai mėginant paaiškinti tokio savo buvimo įvykio vietoje aplinkybes ir elgesio motyvus, konstatuoja, kad įrodymų visuma, susiejus juos į vientisą įrodymų grandinę bei įvertinus kartu su kitais įrodymais atskleistomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis, leidžia ir tiesiogiai, ir logiškai susieti kaltinamąjį A. M. su nusikaltimo įvykiu, pripažįstant, kad būtent kaltinamasis A. M. kartu su dviem nenustatytais asmenimis buvo tiesioginis nusikaltimo, dėl kurio jam pateikti kaltinimai, vykdytojas. Tokia išvada darytina iš visumos duomenų, kurie buvo pateikti teismui ir jo ištirti, įvertinus šiuos duomenis, vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo reglamentuota tvarka bei vadovaujantis teisiniu supratimu bei teisine – logine sąmone.
Štai bylos įrodymai – A. M. daiktų pateikimo protokolas, jų apžiūros protokolas bei specialisto išvada liudija, kad A. M. tikrai nusikaltimo metu buvo įvykio vietoje, kad iš įvykio vietos pabėgo, pamatęs policijos pareigūnus, kad iš nusikaltimo vietos pasišalino, kaip ir į ją atėjo kartu su kitais dviem nenustatytais asmenimis, su kuriais po nusikaltimo, tik aplinkybių verčiamas išsiskyrė. Šių faktinių aplinkybių, išskyrus aplinkybę, kad įvykio vietoje buvo ne vienas, prispirtas akivaizdžių faktų neneigia ir pats kaltinamasis, tačiau gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, teigia, kad jis į nusikaltimo vietą atėjo jau po jo padarymo, t. y., neigia dalyvavęs laužiant apsaugines žaliuzes, daužiant vitrinos stiklą, grobiant vertybes, savo patekimą į nusikaltimo vietą paaiškindamas nelemtu atsitiktinumu. Tačiau tokius jo teiginius paneigia byloje ištirti kiti įrodymai ir nustatytos jų pagrindu faktinės įvykio aplinkybės.
Grįžtant prie byloje užfiksuotų įrodymų, jų analizės ir vertinimo, pažymėtina, kad liudytojas E. R. parodė, jog jis sulaikė asmenį (A.M.), kuris atbėgo nuo pėsčiųjų bulvaro, peršokdamas per tvorą; kiti policijos pareigūnai, atvykę į nusikaltimo vietą, - R. V. ir L. Š. nurodė, kad jie matė, kaip iš įvykio vietos nubėgo asmuo taip pat apsirengęs, kaip ir sulaikytasis, kuris palipęs laipteliais ant žemo pastato stogo, peršoko į kiemą už Hansa banko pastato, apie ką jie pranešė per raciją, o liudytoja K. Š. patvirtino, kad ji matė, kaip tas pats asmuo, kuris nubėgo, pamatęs atvykstančius policijos pareigūnus, ir kuris anksčiau nurodytų liudytojų teigimu pasislėpė kiemuose prie juvelyrinių gaminių parduotuvės, tą naktį prie parduotuvės buvo du kartus su kitais dviem asmenimis, ir, pirmą kartą, išlaužę parduotuvės apsaugines žaliuzes bei išdaužę vitrinos – lango stiklą, nubėgo prie netoliese esančios „E-5 Mode“ parduotuvės, kur iš už kampo stebėjo situaciją, o po keleto minučių visi, t.y., tie patys asmenys – pirmiau vienas, o po to kiti du grįžo, ir kažką darė parduotuvėje, galimai persisvėrę per išdaužtą langą, o vėliau išsigandę atvykstančių pareigūnų išsibėgiojo, kurių vienas pasuko būtent tuo keliu, kurį nurodė kiti liudytojai, o kiti du – nubėgo link Dvaro gatvės.
Taigi visuma šių įrodymų, taip pat ir kitos faktinės aplinkybės, tame tarpe kaltinamojo elgesys, nepamatuotas ir nelogiškas bėgimas iš įvykio vietos (turint galvoje, kad, jo teigimu, jis ten atsirado atsitiktinai ir nusikaltimo nedarė, taigi buvo tik įvykio liudytojas, todėl koks tikslas bėgti, sukeliant bereikalingą sau įtarimą), palikti kaltinamojo batų pėdsakai ne tik prie lango, bet ir ant gana aukšto stelažo (ką patvirtina specialisto išvados), kuris buvo specialiai parengta priemonė pasiekti juvelyrinės parduotuvės vitrinoje šalia lango buvusius dirbinius, kuris, beje, tam tikslui ir buvo panaudotas, o vertybės pagrobtos būtent tokiu būdu, kaip nurodo bylos įrodymai, t.y., fiziškai neįėjus į parduotuvės vidų, o persisvėrus per išdaužtą langą, ir iš šalia lango buvusios stiklinės vitrinos, kurios stiklas sudaužytas. Taip pat kaltinamojo paimta įvykio vietoje juvelyrinių gaminių dėžutė, jo apsirengimo stilius (vasaros metu su pirštinėmis, kurias mūvėjo net ant rankų, su gobtuvu ant galvos), bei rasta pas kaltinamąjį dėžutė nuo juvelyrinių gaminių, patvirtina faktą, kad sulaikytasis A. M. buvo, priešingai nei teigia jis pats, nusikaltimo vietoje ne atsitiktinai, bet buvo nusikaltimo, kuris jam inkriminuotas, bendravykdytoju, tiesiogiai dalyvavusiu visuose nusikalstamuose veiksmuose (ir įsilaužime, ir vertybių grobime), kurie jam ikiteisminio tyrimo institucijos inkriminuoti pagrįstai, o veika kvalifikuota tinkamai ir teisingai.
Teismas, sugretinęs visumą bylos duomenų ir faktų, konstatuoja, kad šis kaltinamojo elgesys, kuris aptartas aukščiau nuosprendyje, sugretinus jį su liudytojų K. Š. , E. R. , R. V. ir L. Š. parodymais, taip pat su kitais bylos duomeninims, - specialisto išvada Nr. 40-9-IS-1-0836, įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotais faktiniais duomenimis, daiktų pateikimo protokolais, byloja ne tik apie kaltinamojo tiesioginį dalyvavimą nusikaltime, bet ir apie išankstinį nusikaltimo suplanavimą, pasiruošimą jam, o po nusikaltimo padarymo siekį išvengti apkaltinimo ir baudžiamosios atsakomybės, pasirenkant gynybos būdą – neneigti to, kas visiškai objektyvu ir akivaizdu, bet neigti subjektyviąją veikos pusę ir kai kurias objektyviąsias faktines aplinkybes, kas tiesiogiai jį susietų su nusikaltimu. Visgi teismas šiame kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad kaltininkas, gindamasis tokiu būdu nuo jam pareikštų kaltinimų, netgi savo versijoje nėra nuoseklus, atviras ir išbaigtas, nes pvz., nurodydamas, kad į Šiaulius atvyko su draugu, pastarojo tiksliai nenurodė, dorai negalėjo paaiškinti atvykimo į Šiaulius tikslo, kodėl tokiu vėlyvu laiku, pas ką, kodėl ir kt.
Todėl dar kartą grįžtant prie nusikalstamo veiksmo faktų ir aplinkybių, konstatuojama, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos faktines aplinkybes visiškai atskleidžia aukščiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje išanalizuoti duomenys, kurie yra pakankami kaltei įrodyti, taip pat šiame kontekste pažymima, jog ir ta aplinkybė, kad pas kaltininką nebuvo surastos pagrobtos iš parduotuvės materialinės vertybės – juvelyriniai gaminiai, nenuneigia jo kaltės įrodymų, patvirtinančių dalyvavus jį ir turto grobime, ir tyčiniame turto sugadinime, nes byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nusikaltime dalyvavo ne vienas kaltinamasis – A. M. , bet jis veikė kartu su kitais dviem nenustatytais bendrininkais. Tačiau nepaisant to, kad kiti asmenys iš nusikaltimo vietos sėkmingai pabėgo, nebuvo atskleisti ir surasti, bylos faktai ir aprašyti įrodymai – liudytojų parodymai ir kiti duomenys liudija, kad visi kaltininkai, darydami nusikaltimą, veikė bendrai, todėl šiuo atveju nėra svarbu kvalifikuojant kaltinamojo A. M. veiką tokie faktai, kaip kad kuris iš kaltininkų išlaužė apsaugines žaliuzes, kuris daužė lango stiklą ar vitriną, o kuris grobė ir nusinešė materialines vertybes bei jomis pasinaudojo, nes jų bendri vieningi veiksmai sąlygojo atsiradusius žalingus padarinius – didelės vertės turto pagrobimą. Pažymėtina, kad nusikaltimo dalyką sudaro ir tų gaminių, kuriuos kėsintasi pagrobti, tačiau kurie dėl skubėjimo ir neapdairumo – kaltininkų buvo išbarstyti prie parduotuvės, ir kurie vietos apžiūros metu buvo surasti ir paimti.
Dėl bausmės kaltinamajam
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi pagrindais, nurodytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir taisyklėmis, kurias nustato VIII- asis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso skyrius.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo, proporcingumo principų įgyvendinimą.
Skiriant bausmę kaltinamajam A. M. , teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas, sukėlęs neigiamus turtinius padarinius asmeniui, padarant jam didelės žalos, į kaltininko asmenybę. Kaltinamasis anksčiau teistas, nors jo teistumai išnykę, tačiau ir ankstesnieji daugkartiniai teistumai, ir jo gyvenimo būdas iki šio nusikaltimo padarymo iš esmės sąlygojo šio nusikaltimo įvykdymą, t. y., buvo loginė ankstesnio jo gyvenimo ir elgesio pasekmė, nes kaltininkas neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, nesaistė savęs su bendruomene ir panašiai. Todėl, siekiant tikslų, kurie keliami bausmės paskirčiai, taip pat vadovaujantis įstatyme nurodytais pagrindais, kaltininkui skirtina laisvės atėmimo bausmė.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltininkas nebuvo nuoširdus, dėl padarytos veikos nei pergyvena, nei atgailauja, nesiekė atlyginti ir neatlygino padarytos turtinės žalos, taip pat atsižvelgia į veikos padarymo faktines aplinkybes ir jos padarymo moralinius aspektus, įžūlumą darant nusikalstamą veiką, į tai, kad kaltininką teismo nuomone ankstesnieji teistumai charakterizuoja kaip asmenį, nenorintį taikstytis su visuotinai pripažintomis elgesio taisyklėmis, laikytis įstatymų.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinis ieškovas UAB DK „BALTIK POLIS“ byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltininko priteisti 974,72 Lt žalos atlyginimo, t. y., sumokėtą draudimo išmokos dydį už sugadintą turtą – žaliuzes, išdaužtą langą, sudaužytą vitriną.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas – V. J. individualios įmonės savininkas V. J. taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo tik už pagrobtus ir negrąžintus juvelyrinius gaminius – sumoje 43616,00 Lt.
Ieškiniai pagrįsti ir įrodyti, ir teisiškai, ir faktiškai, todėl tenkinami visa apimtimi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, civilinio ieškinio klausimą išsprendžia, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio. Byloje yra įrodyta, kad kaltininko A. M. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala civiliniams ieškovams. Todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas. Civilinių ieškovų nurodytas žalos dydis teismui nekelia abejonių, jis įrodytas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkinamas jų nurodytai sumai. Nurodytos sumos priteistinos visiškai, įskaitant ir PVM mokestį, įkalkuliuotą į turto kainą, nes vadovaujantis PVM mokesčio įstatymu, šis mokestis sumokamas valstybei nepriklausomai, ar gaminys buvo parduotas, nuo jo užpajamavimo įmonėje, o gaminiai buvo pagrobti jau iš prekybos salės. Taigi ieškiniai visiškai pagrįsti, todėl tenkinami.
Daiktiniai įrodymai – A. M. sportiniai batai, sportinis švarkas, gražintini kaltinamajam, kiti – saugotini prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 str., 301-305 str., 307 str., 308 str. 1 d.,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltą nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir 187 straipsnio 1 dalyje.
už V. J. individualios įmonės didelės vertės turto grobimą įsibraunat į patalpą - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausmę (5) penkeriems metams, (6) šešiems mėnesiams;
už V. J. individualios įmonės tyčinį turto sugadinimą – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausmę (1) vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 5 dalies 2 punktu bausmes subendrinus apimant, paskirti nuteistajam A. M. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę – (5) penkeriems metams, (6) šešiems mėnesiams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2006-08-18 iki nuosprendio paskelbimo dienos – 2007-05-11
Kardomąją priemonę – suėmimą - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. M. 974,72 Lt UAB DK „BALTIK POLIS“ naudai.
Priteisti iš A. M. V. J. individualiai įmonei 43616,00 Lt.
Daiktinius įrodymus - A. M. sportinius batus, sportinį švarką, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nuteistajam A. M. , kitus – saugoti prie bylos.
Nuosprendis gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam Teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos.
Nuteitasis nuosprendį gali apskūsti per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo nuteistajam įteikimo dienos.