- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- 1A-225-531/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25621-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Valdas Ciesiūnas, Valdas Meidus
- Nuteistasis
- B. V.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Meidaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio, kuriuo B. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ str. 1 d. ir, vadovaujantis BK 40 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos B. S. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių terminą, o baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. ir 68 str. B. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus ir 9 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 19 d.
Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. ir 72 str. 1, 2 ir 3 d., valstybės naudai konfiskuota B. V. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugoma (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelėje, esančioje adresu – (duomenys neskelbtini).
Iš B. V. priteistos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidos – 30 Eur už nuvežimą ir po 1 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 19 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. B. V. pripažintas kaltu už tai, kad 2019 m. birželio 18 d., apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,57 promilių girtumas.
Šalies argumentai
2. B. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį dalyje, kurioje nustatytas laidavimo terminas, vietoje 1 metų ir 6 mėnesių, nustatant 1 metų terminą, bei dalyje, kurioje nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), terminas, vietoje 1 metų ir 9 mėnesių, nustatant 1 metų terminą. Nurodo, kad nustatytas laidavimo terminas yra per ilgas, be to, apylinkės teismas nemotyvavo, kodėl skiria ilgesnį nei minimalų terminą. Pažymi, kad jo įvykdytas nusikaltimas yra nesunkus, jis kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, jis nusikalto pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra teigiamai charakterizuojamas. Pasižada ateityje nusikalstamų veikų nedaryti, laikytis įstatymų. Taip pat mano, kad apylinkės teismas nustatė per ilgą jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą, nemotyvavo, kodėl šis terminas yra ilgesnis nei galimas minimalus. Nurodo, kad yra neįgalus, darbingumo lygis – 55 proc., serga stuburo, sąnarių ligomis, reikalinga stuburo operacija. Teisė vairuoti jam reikalinga, kad galėtų vykti pas gydytojus į (duomenys neskelbtini) bei šiame mieste įsidarbinti, kadangi jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir jam (duomenys neskelbtini) yra siūlomas darbas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į B. V. apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėja palaikė apeliacinio skundo argumentus ir prašė jį tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kadangi apeliantas B. V. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais laidavimo ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), terminais, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiais klausimais.
7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį laidavimo bei baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise terminų nustatyto aspektais, daro išvadą, kad apylinkės teismas nustatė teisingus laidavimo ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminus.
8. Kaip jau minėta, B. V. apeliaciniu skundu prašo sutrumpinti jam nustatytą laidavimo terminą iki 1 metų, motyvuodamas tuo, kad jo įvykdytas nusikaltimas yra nesunkus, jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai galėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, jis nusikalto pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra teigiamai charakterizuojamas.
8.1. BK 40 str. 4 d. įtvirtinta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų.
8.2. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad B. V. buvo nustatytas 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminas, kuris yra mažesnis už vidurkį. Vertindamas laidavimo termino pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – B. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su šiurkščiu KET pažeidimu – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,57 prom. girtumo laipsnis. Pažymėtina, kad nusikaltimas padarytas vasarą, darbo dieną, 18.30 val., kuomet automobilių ir pėsčiųjų srautas yra didesnis negu įprasta, be to, buvo sukeltas eismo įvykis – B. V. važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į už jo sustojusį automobilį. Tokiais savo veiksmais apeliantas sukėlė pavojų ne tik savo bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Automobiliu B. V. važiavo ne vienas, taip rizikuodamas ir keleivio saugumu. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminas laikytinas optimaliu, tam, kad laiduotoja (apelianto motina, su kuria jis gyvena) galėtų padaryti teigiamą įtaką B. V. elgesiui. Visos B. V. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, t. y., jog jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai galėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, jis nusikalto pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra teigiamai charakterizuojamas, buvo tinkamai įvertintos priimant skundžiamą nuosprendį ir nesudaro pagrindo trumpinti jam nustatytą laidavimo terminą. Šios teismo išvados nekeičia ir tai, kad apeliantas pasižada ateityje nusikalstamų veikų nedaryti ir laikytis įstatymų.
9. Apeliaciniu skundu B. V. taip pat prašo sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones – terminą, motyvuodamas tuo, kad yra neįgalus, darbingumo lygis – 55 proc., serga stuburo, sąnarių ligomis, reikalinga stuburo operacija, taigi teisė vairuoti jam būtina, kad galėtų vykti pas gydytojus į (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu B. V. gynėja nurodė, kad teisė vairuoti jam reikalinga ir nuvažiuoti į darbą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad B. V. nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose (155–156 b. l.).
9.1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu 1 metų ir 9 mėnesių minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminu nėra objektyvaus pagrindo.
9.2. Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal to paties straipsnio 2 d. teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų.
9.3. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į visas anksčiau aptartas B. V. nusikaltimo padarymo aplinkybes, pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, taip pat jo asmenybę – charakterizuojamas teigiamai, dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, ankščiau yra baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu, kurie pagal savo pobūdį nelaikyti šiurkščiais, teisės pažeidimų būdamas neblaivus nėra padaręs, spręstina, kad apylinkės teismo nustatytas 1 metų ir 9 mėnesių metų specialiosios teisės atėmimo terminas yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, todėl nėra pagrindo jį švelninti.
9.4. Apelianto teiginiai, kad jis yra neįgalus, jo darbingumo lygis – 55 proc., jam teisė vairuoti reikalinga tam, kad galėtų vykti pas gydytojus ir į darbą, nėra priežastis trumpinti BK 67 str. 2 d. 1 p. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, nes kaltininko asmeniniai interesai negali būti vertinami aukščiau nei valstybės ir visuomenės interesai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonių vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis ar sunkus apsvaigimo laipsnis, siekė užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiūrį ir formuoti teigiamus įpročius kelyje. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas B. V. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų – kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nevairuotų transporto priemonių ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui.
2. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
B. V. apeliacinį skundą atmesti.