Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-11-20 · Administracinė byla Nr. I-9307-208/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-20
Bylos Nr.
I-9307-208/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03692-2014-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Donatas Vansevičius, Violeta Petkevičienė, Milda Vainienė
Pareiškėjas
UAB „Rukola“
Atsakovas
Vilniaus teritorinės muitinės
Advokatai
Dainius Daugirda
Administracinė byla Nr. I-9307-208/2014Proceso Nr. 3-61-3-03692-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Petkevičienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Rukola“ atstovui advokato padėjėjui Dainiui Daugirdai, atsakovės Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Limantei Stankevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Rukola“ skundą atsakovei Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

UAB „Rukola“ (toliau – ir pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau ir atsakovė, Vilniaus TM) 2014-06-30 sprendimą Nr. (11.10/13)-2V-14007 (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti jos 2014-06-19 prašymą.

Pareiškėja paaiškino, kad Vilniaus TM atliko patikrinimą ir nustatė, kad jos iš Rusijos importuotam nerafinuotam saulėgrąžų aliejui turėjo būti taikoma ne 2,9 % prevencinė muito tarifo norma, o 6,1 % prevencinė muito tarifo norma, nutarė taisyti 2012 m., 2013 m. jos importo deklaracijas (keičiant TARIC kodą) ir papildomai priskaičiavo jai mokestinę prievolę, tačiau importuoto nerafinuoto saulėgrąžų aliejaus laboratoriniai tyrimai nebuvo atliekami. Pareiškėja skundu kreipėsi į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir MD), kuris jos skundą laikė nepaduotu, nustatęs, kad ji praleido kreipimosi terminą. Tokį sprendimą ji apskundė administraciniam teismui, tačiau ginčas teisme dar neišspręstas. Nurodė, kad 2014-04-30 ji vėl importavo tą pačią prekę – nerafinuotą saulėgrąžų aliejų, buvo paimti jo mėginiai tiksliam kodui nustatyti ir muitinės laboratorijos išvadoje konstatuota, kad aliejus deklaruotas teisingu TARIC kodu. Todėl ji, vadovaudamasi Tarybos 1992-10-12 reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 78 str. 1 d., 3 d., 2014-06-19 prašymu kreipėsi į atsakovę, prašydama atitinkamai pakoreguoti jos 2012 m. ir 2013 m. importo deklaracijas pagal naujai paaiškėjusias aplinkybes – muitinės laboratorijos tyrimo rezultatus, tačiau Vilniaus TM skundžiamame sprendime nurodė, kad šiuo metu vyksta pareiškėjos teisminis ginčas su MD ir kad prašymas bus nagrinėjamas teisminiams ginčams pasibaigus. Mano, kad toks atsakovės atsisakymas nagrinėti prašymą yra nepagrįstas, neteisėtas, nes jokie teisės aktai nenumato atsakovės sprendime nurodyto atsisakymo teisinio pagrindo. Be to, jos ir MD ginče šiuo metu sprendžiamas tik praleisto termino klausimas, o mokestinis ginčas dėl apskaičiuotų papildomai mokėtinų sumų yra dar neprasidėjęs, nes jos skundas dar nėra priimtas MD. Taigi šiuo metu nevyksta jokia kita pareiškėjos importo deklaracijų už 2012 m. ir 2013 m. peržiūrėjimo procedūra, kuri galėtų apsunkinti prašymo nagrinėjimą. Net jei ir vyktų mokestinis ginčas, vis tiek nebūtų pagrindo nenagrinėti jos prašymo, nes išnagrinėjus jos prašymą, mokestinis ginčas būtų išspręstas, o priešingu atveju, visas mokestinis ginčas būtų vykdytas veltui, nes nagrinėjant jos prašymą importo deklaracijos už 2012 m. ir 2013 m. būtų keičiamos. Kartu pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. 1 d., 2 d. nuostatų, nes jame nenurodyta nei teisės normų, nei motyvų, nei kada jos prašymas būtų nagrinėjamas, nenurodyta apskundimo tvarka.

Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydama, kad skundžiamame sprendime ji informavo pareiškėją ne apie atsisakymą nagrinėti jos prašymą, o apie prašymo nagrinėjimo atidėjimą iki nagrinėjamas teisminis ginčas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT) pasibaigs. Rėmėsi Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (toliau – ir Muitinės įstatymas) 31 str. 2 d., nurodydama, kad tinkamai išnagrinėti prašymą reikalinga papildoma informacija – galutinis LVAT sprendimas, nes nuo to priklauso, ar MD nagrinės mokestinį ginčą dėl pareiškėjos pateiktų importo deklaracijų už 2012 m., 2013 m. iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus TM 2014-06-30 sprendimo Nr. (11.10/13)-2V-14007 teisėtumo ir pagrįstumo, atsakant į pareiškėjos 2014-06-19 prašymą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja su 2014-06-19 prašymu kreipėsi į atsakovę, kuri jos prašymą gavo 2014-06-23, prašydama atitinkamai pakoreguoti jos 2012 m. ir 2013 m. importo deklaracijas pagal naujai paaiškėjusias aplinkybes – muitinės laboratorijos tyrimo rezultatus, tačiau Vilniaus TM skundžiamame 2014-06-30 sprendime Nr. (11.10/13)-2V-14007 nurodė, kad šiuo metu vyksta pareiškėjos teisminis ginčas su MD ir kad prašymas bus nagrinėjamas teisminiams ginčams pasibaigus.

Tarybos 1992-10-12 reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 78 str. 1 d. nustatyta, kad muitinė turi teisę savo iniciatyva arba deklaranto prašymu padaryti pakeitimus deklaracijoje po to, kai prekės jau išleistos.

Tarybos 1992-10-12 reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 78 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu pakartotinai patikrinus deklaraciją arba atlikus tikrinimą po prekių išleidimo, paaiškėja, kad atitinkamos muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios nuostatos buvo taikomos remiantis neteisinga arba neišsamia informacija, muitinė, remdamasi naujai surinkta informacija, laikydamasi nustatytų nuostatų, imasi priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti.

VAĮ 8 str. 1 d. nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; VAĮ 8 str. 2 d. nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Įvertinęs byloje esančią medžiagą, teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės teiginį, kad tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą reikalinga papildoma informacija – galutinis LVAT sprendimas, nes nuo to priklauso, ar MD nagrinės mokestinį ginčą dėl pareiškėjos pateiktų importo deklaracijų už 2012 m., 2013 m. iš esmės. Pabrėžtina, kad toks atsakovės teiginys yra nemotyvuotas ir logiškai nepagrįstas. Nepriklausomai nuo to, kokį galutinį sprendimą priims LVAT nagrinėdamas termino praleidimo klausimą, atsakovė turi vykdyti jai Tarybos 1992-10-12 reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 78 str. 3 d. nustatytas pareigas. Būtent ši norma įtvirtina atsakovei pareigą, remiantis naujai surinkta informacija, imtis priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja atsakovei pateikė naujai surinktą informaciją – muitinės laboratorijos nerafinuoto saulėgrąžų aliejaus tyrimo rezultatus, pasak pareiškėjos, tapačios prekės tyrimo rezultatus. Kokį konkrečiai Vilniaus TM priims sprendimą, įvertinusi naujai pateiktą informaciją, duomenis dėl prekės tapatumo, yra atsakovės kompetencijoje, tačiau pareigą tokią aplinkybę įvertinti atsakovei nustato aukščiau minėtos Tarybos 1992-10-12 reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, nuostatos. Pažymėtina, kad jei atsakovė priimtų teigiamą sprendimą pareiškėjos atžvilgiu, prasidėjęs mokestinis ginčas netektų prasmės, būtų sutaupytos visų šalių lėšos, laikas, išvengta bylinėjimosi. Teismas nenustatė būtinybės atidėti pareiškėjos prašymo svarstymą ir skundžiamą sprendimą vertina kaip atsakovės netinkamą pareigų vykdymą.

Be to, teismas sutinka su pareiškėjos teiginiu, kad priimdama skundžiamą sprendimą atsakovė nesilaikė VAĮ 8 str. 1 d., 2 d. įtvirtintų reikalavimų – savo priimto sprendimo nepagrindė jokiomis teisės aktų nuostatomis, nenurodė aiškaus ir pagrįsto motyvo dėl negalimumo nagrinėti pareiškėjos skundo, nenurodė sprendimo apskundimo tvarkos.

Pareiškėja kreipdamasi su prašymu į Vilniaus TM, kaip viešojo administravimo subjektą, pagrįstai tikėjosi, kad jos prašymas bus tinkamai išnagrinėtas. Tokias garantijas jai suteikia VAĮ, tačiau atsakovė šio įstatymo reikalavimų neįvykdė.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad Vilniaus TM priėmė neteisingą sprendimą, todėl skundžiamas sprendimas yra naikintinas ir atsakovė įpareigotina išnagrinėti pareiškėjos 2014-06-19 prašymą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 39 str. 3 d., skundus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis mokama 75 procentai už atitinkamą skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Kadangi pareiškėja skundą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis ir sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 1 p., jai grąžintina 25 Lt žyminio mokesčio permoka.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 1 p., 85–88 str. 2 p., 127 str. 1 d., teismas

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Rukola“ skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2014-06-30 sprendimą Nr. (11.10/13)-2V-14007 ir įpareigoti Vilniaus teritorinę muitinę išnagrinėti UAB „Rukola“ 2014-06-19 prašymą.

Grąžinti pareiškėjai UAB „Rukola“ 25 Lt (dvidešimt penkis litus) žyminio mokesčio permoką.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Donatas VansevičiusVioleta PetkevičienėMilda Vainienė