Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau-LR BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 2d., 5d. 2p. skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė ir Kauno miesto apylinkės teismo 2007-11-15 baudžiamuoju įsakymu paskirtoji ir neatliktoji bausmė – 5 MGL dydžio bauda subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš nuteistojo M. M. nukentėjusiajai V. G. priteista 464 (keturi šimtai šešiasdešimt keturi) litai 99 ct.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

M. M. pagal LR BK 178 str. 2d. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. rugsėjo 29 d. apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, sugadindamas vairuotojo durelių ir užvedimo spyneles, slaptai pagrobė G. G. priklausantį 2000 Lt vertės automobilį VW JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1986 m. laidos, padarydamas nukentėjusiajai V. G. 2000 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. M. prašo skirti švelnesnę bausmę. Nuteistojo manymu, teismas nepakankamai atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nevertino tai, kad nusikaltimą padarė nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

M. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis neginčija kaltės dėl jo nuteisimo pagal LR BK 178 str. 2d., todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, lengvinančias atsakomybę aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad M. M. padarytas nusikaltimas tyčinis, turtinis, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Šį nusikaltimą nuteistasis įvykdė tepraėjus vos trims mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikalstama veika padaryta neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų. Įstatymas už šią nusikalstamą veiką numato ne tik švelnesnes bausmes, tačiau taip pat ir terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Kadangi įvykdytas tyčinis nusikaltimas, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų taip pat už tyčines nusikalstamas veikas, remiantis LR BK 27 str.1 d. M. M. yra recidyvistas. LR BK 56 str. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad tik realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir pasiekti, kad asmuo būtų nubaustas bei atlikęs bausmę nebedarytų naujų teisės pažeidimų, būtų apribota galimybė nuteistajam daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas apysunkis tyčinis, turtinis nusikaltimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai yra tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, geranoriškai padėjo byloje nustatyti tiesą, atsiprašė nukentėjusiosios. Atsižvelgė į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas įvertino visas šias aplinkybes, o taip pat ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, kad nusikalto neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų, vos atlikus bausmę, baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, viešiosios tvarkos trikdymą, vairavimą be teisių. Teismas įvertino kiekvienos iš visų aplinkybių lyginamąjį svorį ir pagrįstai skyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

LR BK 61 str. 4 d. numato, kad skiriama ne didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismo paskirtoji bausmė nuteistajam yra daugiau nei šešiais mėnesiais mažesnė už įstatyme numatytą šios bausmės rūšies vidurkį, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepakankamai įvertino atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nepagrįstas ir turi būti atmestas. Net ir atsižvelgęs į neigiamai charakterizuojamą nuteistojo asmenybę, teismas skyrė ne tik ne didesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, bet net ir žymiai mažesnę. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka nusikaltimo ir nuteistojo pavojingumą, yra būtina ir pakankama realizuoti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Kadangi nusikalstama veika, už kurią M. M. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta prieš Kauno miesto apylinkės teismo 2007-11-15 priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą ir labai skiriasi pagal pavojingumą nuo veikos, už kurią priimtas baudžiamasis įsakymas, veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi LR BK 63 str.1d., 2d. 5d. 2p. ir skirtas bausmes subendrino taikydamas bausmių apėmimą, t.y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir skyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė teisingą bausmę, bausmė tiek skirta už padarytą nusikalimą, tiek ir galutinė subendrinta bausmė, nei savo rūšimi, nei dydžiu, nėra aiškiai per griežta, yra adekvati padarytų nusikaltimų ir nuteistojo pavojingumui ir būtina realizuoti bausmės tikslus bei įgyvendinti teisingumo principą. Bausmė nuteistajam paskirta teisingai, jos skyrimas teismo nuosprendyje pakankamai motyvuotas. Teisinio pagrindo bausmę švelninti nėra. Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

n utarė:

nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.