Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2015-04-09, apie 11.15 val., V. S. 1 – oji 39, Vilniuje, vairavo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsargiai, iškilus grėsmei eismo saugumui nesugebėjo automobilio sustabdyti, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą. Įvykio vietoje nepasiliko, apie įvykį policijai nepranešė. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir tvora. Šiais savo veiksmais kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos KET reikalavimus ir įvykdęs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu R. V. kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimų nepripažino, nurodė, kad ryte išvažinėjo iš namų, ten siauras kelias, važiavo į kalniuką, posūkyje buvo automobilis, su juo prasilenkė, jis laikėsi arčiau dešinės pusės ir kliudė kaimynų tvorą. Išlipo, pasižiūrėjo, kad žalos nėra padaryta, jo automobilio buvo lyg bamperis nubrauktas, bet pasižiūrėjo, kad nieko tokio, sėdo ir nuvažiavo. Akivaizdžių sugadinimų nebuvo matyti, nes ten tokia gyvatvorė, tvora, jos nesulaužė, nesugadino.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007). Pažymėtina, kad sutinkamai su teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nutarimą grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 p. numato, jog eismo įvykis - tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. To paties įstatymo 30 str. 1 d. nustato, kad įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo: 1) nedelsdami (nedelsdamas) sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Pagal šiuo metu galiojančių KET nuostatas (232 ir 234 p.) kviesti policijos pareigūnus į eismo įvykio vietą privaloma, kai: a) eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužaloti žmonės, b) su kitu eismo įvykio dalyviu nesutariama dėl eismo įvykio aplinkybių, c) dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Teismas išklausęs į teismo posėdį atvykusį R. V. bei įvertinęs pateiktus rašytinius bylos duomenis, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pakankamų įrodymų pagrindžiančių R. V. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. Tiek bylos nagrinėjimo metu teisme, tiek duodamas paaiškinimą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai, R. V. nurodė, kad prasilenkiant siaurame kelyje dviem automobiliams kliudė tvoros stulpą, kurį išlipęs apžiūrėjo, bet ant betoninio stulpo kontakto žymių nepastebėjo. Iš byloje esančio R. D. paaiškinimo, kuriuo jis pranešė apie eismo įvykį, matyti, kad jis pastebėjo ant tvoros likusius sidabrinės spalvos automobilio dažus, tačiau į bylą pateiktame automobilio registracijos liudijime nurodyta, kad Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra rudos spalvos. Taip pat byloje yra pateiktas D. D. pareiškimas, kad ji dėl jai nuosavybės teise priklausančio sklypo tvoros pretenzijų neturi, jokios turtinės žalos nepatyrė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad byloje nepakanka objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad R. V. vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė tvorą ir pažeisdamas KET reikalavimus iš eismo įvykio vietos pasišalino, administracinio teisės pažeidimo byloje kilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, ir laiko neįrodytu kad R. V. pažeidė KET 128, 219.1, 222 punktų reikalavimus bei padarė Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl byla šioje dalyje nutrauktina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

R. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 130 str. 1 d. numatytos veikos, kad apgadino tvorą ir pasišalino iš įvykio vietos. Teismui konstatavus, kad R. V. nepadarė LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, todėl jo veiksmuose nėra ir LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Byla šioje dalyje nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str., 286 str., 287 str., 288 str., teismas,

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje R. V. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., teiseną nutraukti.

Administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje R. V. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.