- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-07-29
- Bylos Nr.
- 1-2422-667/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24883-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- V. M., Kazlų Rūdoje
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Bagdonavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. M., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kazlų Rūdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas 2018 m. vasario 20 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. M. 2019 m. birželio 13 d., apie 20.00 val., ketvirtojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo kaimyne L. U. metu, tyčia, pastūmė rankomis ją į nugarą, o pastarajai nukritus ant grindų, sudavė jai nemažiau trijų kartų rankos kumščiu į nugarą ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2019 m. birželio 13 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini)-ojo namo ketvirtojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje, kartu su kaimynais, tarp kurių buvo ir L. U., vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp jo ir L. U. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis iš pykčio sudavė L. U. smūgius į nugarą ir taip sukėlė fizinį skausmą. Išgirdęs, kad kaimynė D. B. iškvietė policijos pareigūnus, pasišalino iš įvykio vietos, nenorėdamas su jais konfliktuoti, tačiau dėl savo tokio elgesio labai gailisi. Nurodė, kad iki įvykio su nukentėjusiąja L. U. sutarė gerai (b. l. 54).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Nukentėjusioji L. U., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 13 d., apie 19.00 val., ji išėjo iš savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, į bendro naudojimo koridorių pasiimti šunį. Tuo metu ten buvo V. M. ir T. N.. Prie jos priėjęs V. M., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, rankomis paliete jos kojas ir krūtinę, po ko ji jam pasakė, kad šis nelystų ir eitų pas savo žmoną, tačiau jis išvadinęs ją necenzūriniais žodžiais ir pasakęs, kad ji vis tiek bus jo, abejomis savo rankomis pastūmė ją į nugarą, dėl ko ji krito veidu į žemę, tačiau rankomis spėjo atsiremti į grindis ir veido nesusižalojo. Jai parkritus V. M. sudavė jai nemažiau tris smūgius į nugarą, tarp menčių, dėl ko ji juto fizinį skausmą, po ko T. N. bandė ją ginti, o išėjusi D. B. pradėjo šaukti ir sakė kviesianti policiją, dėl ko V. M. pabėgo (b. l. 6–7, 21–22).
Liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 13 d., apie 20.00 val., išėjusi iš savo buto į koridorių pamatė, kad koridoriuje tupėjo L. U., kuriai į nugarą rankos kumščiu smūgiavo kaimynas V. M., suduodamas tris kartus. Koridoriuje taip pat buvo kaimynai E. G. ir T. N., kuris puolė ginti L. U., o E. G. stovėjo šalia. Ji nedelsiant pribėgo prie L. U. ir V. M. ir V. M. nustojo mušti L. U.. Ji pastarojo akivaizdoje iškvietė policijos pareigūnus, o L. U. nusivedė pas save į kambarį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems atvykus, kaimynas V. M. jau buvo pasišalinęs (b. l. 32).
Liudytojas T. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2019 m. birželio 13 d., vakare, apie 19.00-20.00 val., (duomenys neskelbtini)-ojo namo, Kaune, ketvirtojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje kartu su kaimynais V. M., E. G. ir L. U. vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp V. M. ir L. U. kilo žodinis konfliktas, dėl ko T. N. liepė jiems eiti namo ir pats išėjo. Nematė, kad V. M. būtų vartojęs fizinį smurtą L. U. atžvilgiu. Nežino dėl ko buvo atvykę policijos pareigūnai ir nurodė, kad kadangi buvo neblaivus, neatsimena visų įvykio aplinkybių (b. l. 37).
Liudytojas E. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 13 d., vakare, bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ketvirtame aukšte jis vartojo alkoholinius gėrimus kartu su kaimynais, tarp kurių buvo V. M.. Nepamena, ar išgertuvių metu buvo kaimynė L. U.. Jis nematė arba nepamena, kad kaimynas V. M. kažkam tą vakarą sudavė smūgius (b. l. 42).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis V. M. smurtavo L. U. atžvilgiu, kuomet kilusio konflikto metu, dėl menkavertės priežasties, pastūmęs nukentėjusiąją L. U. į nugarą ir šiai nukritus, ranka sudavė ne mažiau kaip tris kartus į nugaros sritį, dėl ko ši juto fizinį skausmą. Nustatytas aplinkybes ir veikos padarinius (fizinį skausmą) patvirtina nukentėjusiosios ir, liudytojų parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
V. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – viešaisiais darbais ir jos dydžiu (b. l. 99–101).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, jog nusikalstamą veiką padarė esant neišnykus teistumui už padarytą tyčinį nusikaltimą, dėl ko jis pripažįstamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)
V. M. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis anksčiau teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 63–65), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 72–83), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 92), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (b. l. 90), nedirba (b. l. 97), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 84–85).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai, nustatant jos dydį artimą sankcijoje numatytam bausmės rūšies vidurkiui, tai yra per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.
Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant per mėnesį po nemažiau kaip 20 (dvidešimt) valandų nemokamų darbų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų, išdirbant per mėnesį po nemažiau kaip 20 (dvidešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.
Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.